- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-11
- Bylos Nr.
- e2-607-267/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Archiplanas“
- Atsakovas
- viešajai įstaigai CPO LT, uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Archiplanas“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai CPO LT ir uždarajai akcinei bendrovei „Telšių vandenys“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, dėl perkančio subjekto sprendimų, priimtų vykdant viešąjį pirkimą „Technnės priežiūros paslaugos (TP12) Kitų inžinerinių statinių statybos, vykdomos pagal FIDIC sutarčių sąlygas, techninės priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Archiplanas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės viešosios įstaigos CPO LT 2019 m. liepos 15 d. sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą ir sudaryti pasiūlymų eilę bei įpareigoti atsakovę Viešąją įstaigą CPO LT grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją ir iš naujo (pakartotinai) atlikti tiekėjų pasiūlymų įvertinimą bei pasiūlymų eilės nustatymą viešajame pirkime „Techninės priežiūros paslaugos ((TP12) Kitų inžinerinių statinių statybos, vykdomos pagal FIDIC sutarčių sąlygas, techninės priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovės perkančiosios organizacijos UAB „Telšių vandenys“ užsakymu atsakovė viešoji įstaiga CPO LT elektroninio katalogo priemonėmis vykdo konkretų viešąjį pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Techninės priežiūros paslaugos ((TP12) Kitų inžinerinių statinių statybos, vykdomos pagal FIDIC sutarčių sąlygas, techninės priežiūros paslaugos)“ (toliau – Pirkimas). Pirkime pasiūlymai vertinami ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo principu, naudingumą nustatant pagal ekonominio naudingumo kriterijus, kartu vertinant visų pateiktų tiekėjų pasiūlymus (Pirkimo sąlygų C dalies 1 priedo 10 punktas, Pirkimo skelbimo sąlygos). Prie Pirkimo sąlygų, apibrėžiant pirkimo objektą, pateikta perkamų paslaugų techninė specifikacija, kurioje apibrėžta paslaugų apimtis be jokių reikalavimų paslaugų teikimo darbo laikui ar pan. (Pirkimo sąlygų B dalis). Atsakovių skelbimo pastabose nurodyta, kad tiekėjai teikdami pasiūlymo kainą bei pagrįsdami neįprastai mažą kainą turėtų vadovautis statybos techniniu reglamentu (STR) 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau -STR „Statinio projektavimas“) 18 priedu.
3. 2019 m. birželio 11 d. ieškovė UAB „Archiplanas“ pateikė paklausimą atsakovei kaip konkrečiai skaičiuoti pasiūlymo kainą, nes siekiant apskaičiuoti pagal STR „Statinio projektavimas“ 18 priedą trūksta skaičiavimui naudotinų duomenų. Atsakovė 2019 m. birželio 17 d. atsiliepė ir pateikė preliminarias valandas ir preliminarius kiekius (vidaus kelių 200 metrų, elektros tinklai 800 metrų ir kt.).
4. Ieškovė 2019 m. birželio 21 d. pateikė pasiūlymą, kuriuo siūlė 18608,44 eurų kainą, papildomų paslaugų mėnesinį įkainį 516,90 Eur, paslaugas teiksiantį statinio statybos techninį prižiūrėtoją, kurio patirtis viršija 5 metus, ir ne trumpesnę kaip 2 metų konsultacinę paslaugą garantiniu laikotarpiu.
Atsiliepimas
5. Atsakovė 2019 m. birželio 25 d. ieškovei nurodė, kad pasiūlyta kaina yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių galutinės kainos pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija maksimalios kainos, aritmetinį vidurkį, o pagal Pirkimo sąlygų 5.5 punktą tai reiškia, kad pasiūlytoji kaina yra neįprastai maža, todėl paprašyta pagrįsti neįprastai mažą kainą atskleidžiant kainos sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Ieškovė 2019 m. birželio 26 d. pateikė atsakovei pasiūlymo kainos išskaitymą (sudedamąsias dalis: 1600 Eur išlaidos statinio statybos techninės priežiūros civilinės atsakomybės draudimui ir sutarties įvykdymo užtikrinimui, 15985,44 Eur išlaidos darbo užmokesčiui, 323 Eur išlaidos transportui, 200 Eur administracinių išlaidų, bei prognozuojamas 500 Eur pelnas) ir paaiškino, kad darbo užmokesčio skaičiavimai iš esmės atitinka preliminarius duomenis, pagal atsakovės paaiškinimus, įskaitant valandų formalų vertinimą pagal teorinį STR „Statinio projektavimas“ 18 priedą.
6. Pagal atsakovės 2019 m. birželio 27 d. prašymą paaiškinti pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, ieškovė 2019 m. liepos 1 d. pateikė paaiškinimą dėl pridėtų 20 procentų, taip, kaip buvo galima suprasti iš Pirkimo sąlygų (techninės specifikacijos).
Šalies argumentai
7. Ieškovė 2019 m. liepos 11 d. paaiškinime patikslino, kad realiai skaičiavo darbo užmokesčio išlaidas atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodeksas (8 sk.) numato ne ilgesnę kaip 40 darbo valandų darbo savaitę arba ne daugiau kaip 48 darbo valandas su viršvalandžiais (papildomos viršvalandžių 8 valandos būtų 20 procentų visos darbo savaitės laiko) ir iš atsakovės paaiškinimų sprendžiant, kad paslaugos terminas 18 mėnesių.
8. Atsakovė 2019 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir paskelbė pasiūlymų eilę bei laimėtoją UAB „Sweco Lietuva“. Atsakovė sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą kartu su sprendimu paskelbti laimėtoją ieškovei nepateikė. Ieškovė 2019 m. liepos 16 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl sprendimų atmesti ieškovės pasiūlymą ir sprendimo paskelbti pasiūlymų eilę bei laimėtoją panaikinimo. Atsakovė 2019 m. liepos 19 d. atmetė ieškovės pretenziją ir nurodė, kad ieškovės pasiūlymas atmestas vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 3 dalimi, t. y. dėl to, kad „ieškovės paaiškinimuose nurodytas statinio statybos techninei priežiūrai numatomas skirti valandų skaičius (3168 val.) neatitinka užsakovės UAB „Telšių vandenys“ pirkimo dokumentuose nurodo reikalaujamo perkamo statinio statybos techninės priežiūros valandų skaičiaus (3902 val. pagrindiniam pastato su sklypo komunikacijomis pridėjus 20 procentų kitiems statiniams ir vidaus keliams)“.
Šalies argumentai
9. Ieškovė nurodo, kad atsakovės sprendimas pašalinti ieškovę iš viešojo pirkimo procedūros yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl ieškovė negalėjo suprasti atsakovės veiksmų teisėtumo, neteisėtumo ir veiksmingai pasinaudoti pažeistų teisių gynyba. Pažymi, kad Pirkimo objektas nėra kokių konkrečių paslaugų valandų skaičiaus pirkimas ir Pirkimo sąlygos nenumatė aiškaus ar konkretaus reikalavimo skaičiuoti (įkainoti / vertinti) atitinkamai paslaugas teiksiančio darbuotojo konkretų (ar minimalų) darbo valandų skaičių bei sąlygą, kad tiekėjo pasiūlymas bus atmestas, jeigu nėra skaičiuotas (įkainotas / vertintas) konkretus darbo valandų skaičius. Atsakovės Pirkimo sąlygų paaiškinimuose pateikiami duomenys nurodomi kaip preliminarūs, jie dviprasmiški, todėl tik pačiai atsakovei tenka iš to išplaukianti neigiamų pasekmių riziką, ir visi prieštaravimai turi būti aiškinami tiekėjo naudai.
10. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad STR „Statinio projektavimas“ 18 priedas nenumato jokių minimalių valandų skaičiaus statinio statybos techninės priežiūros veikoms. Ne STR „Statinio projektavimas“ 18 priedas reglamentuoja statinio statybos techninės priežiūros (paslaugos) teikimo tvarką, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau - STR „Statinio statybos priežiūra“), todėl nėra jokio pagrindo vertinti atsakovės pasiūlymo kainos sudedamosios dalies pagrindimo (įkainavimo) pagal netaikytiną teisės aktą, juolab pagal kurį tik teoriškai skaičiuotinų darbų valandų skaičius paprasčiausiai neatitinka realiai paslaugų teikimo laikotarpiu (18 mėnesių) esančių darbo valandų skaičiaus, o tai reiškia, kad išlaidos toms (skaičiuojant pagal 18 priedą) valandoms paprasčiausiai negali būti patiriamos, t. y. jos nevirs faktinėmis išlaidomis, todėl atsakovė negali versti į pasiūlymo kainą įtraukti tas išlaidas, kurių ieškovė realiai nepatiria ir negali patirti, šiuo atveju dėl teisės aktų reglamentuojančių darbuotojų darbo laiką ir to, jog 18 mėnesių paslaugos teikimo laikotarpiu paprasčiausiai realiai „netelpa“ darbo valandų skaičius, skaičiuotinas teoriškai pagal ne tuos teisinius santykius reglamentuojantį STR „Statinio projektavimas“ 18 priedą.
11. Ieškovės nuomone, Pirkimo sąlygos (techninė specifikacija ir ar skelbimas) nenumatė konkretaus ir / ar minimalaus darbo valandų skaičiaus perkamoms paslaugoms įkainoti. Negalima sutikti su atsakovės 2019 m. liepos 19 d. rašto teiginiu, jog buvo „perkamas statinio statybos techninės priežiūros valandų skaičius 3902“ ir kt. Iš pačios atsakovės pateiktų Pirkimo sąlygų paaiškinimų darytina išvada, kad tiekėjams vertinti buvo pateikti tik preliminarūs duomenys, juose buvo dviprasmybių, kurių atsakovė nepaaiškino. Atsižvelgiant į tai, kad pačiose Pirkimo sąlygose nebuvo jokių konkrečių reikalavimų dėl valandų skaičiaus, o apie preliminarius valandų skaičius nurodoma tik atsakovės paaiškinimuose, manytina, kad ieškovė buvo laisva spręsti ir įkainoti tokį planuojamą paslaugos teikti darbo valandų skaičių, koks, jos nuomone, buvo realus ir būtinas, bei leistinas teikiant paslaugas 18 mėnesių terminą, taip pat atitinkant atsakovės abstrakčius kriterijus „preliminarus“ ir / ar „maždaug dar“. Atsakovė neginčijo ir nepasisakė, kad ieškovės įkainotos darbo išlaidos objektyviai yra nepagrįstos, nerealios ar kad dėl to objektyviai nebus įmanoma įvykdyti pirkimo sutarties.
Atsiliepimas
12. Atsakovė viešoji įstaiga CPO LT pateiktu atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirkime ieškovė pasiūlė paslaugas suteikti už 18608,44 Eur su PVM kainą, kai aritmetinis kitų pirkimo dalyvių kainos vidurkis sudarė 33355,63 Eur, t. y. ieškovės pasiūlymas buvo 44,21 procentų mažesnis. Atsakovė paprašė ieškovės pagrįsti neįprastai mažą kainą, tai atsakovės vertinimu, nebuvo padaryta. Pasiūlyta paslaugos kaina objektyviai nėra reali tikėtis gauti visapusiškai kokybišką statinio statybos techninės priežiūros ir kitų inžinerinių statinių statybos, vykdomos pagal FIDIC sutarčių sąlygas, techninės priežiūros paslaugą. Savo 2019 m. birželio 26 d. kainos pagrindime ieškovė nurodė, jog įgyvendinant paslaugų sutartį darbo užmokesčiui numatė skirti 15985,44 Eur su PVM. Be PVM ši suma sudarytų 13211,11 Eur, tai, vadovaujantis minimalų valandinį darbo užmokestį (3,40 Eur) reglamentuojančiais teisės aktais, reikštų vieną iš šių variantų: arba ieškovė neteiks paslaugos objektyviai būtiną valandų skaičių (pagal ieškovės DU (darbo užmokestis) fondą tik 3886 darbo valandos (13211,11 Eur / 3,40 Eur per val. = 3886 val.)); arba ieškovė paslaugą teikiančiam darbuotojui mokės mažesnį nei privalomas darbo užmokestį (13211,11 Eur ieškovo pasiūlytas DU fondas/ 4682 minimalių valandų = 2,82 Eur valandinis DU); arba abu variantai kartu. Pirkimo objektas yra inžinerinės paslaugos, kurios negali būti laikomos nekvalifikuotu darbu, už kurį būtų mokamas minimalus darbo užmokestis.
13. Pirkimo sąlygos aiškiai numatė, kad paslaugų teikimo laikotarpis pirkimo objektui yra 36 mėnesiai. Atsakovė niekur Pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi, jog šis terminas yra ar gali būti kitoks. Tai, kad atsakydama į ieškovės prašymą paaiškinti pirkimo sąlygas atsakovė pagrindinio pastato statybai numatė 18 mėnesių, nereiškia, jog paslaugos visam pirkimo objektui (visų statinių ir vidaus kelių statybai ir dokumentacijai) yra keičiamos. Be to, minėto atsakovės paaiškinimo esmė buvo nurodyti, koks minimalus paslaugų teikimo valandų skaičius bus vertinamas neįprastai mažos kainos kontekste, tai ir buvo padaryta.
Atsiliepimas
14. Atsakovė pažymi, kad teigdama, kad per 18 mėnesių toks valandų skaičius negali susidaryti, ieškovė klaidina teismą, nes šį valandų skaičių tuo pačiu metu paslaugas teikti gali ne vienas, o keli ieškovės specialistai. Pastebėtina, kad statinių statybos techninės priežiūros paslaugos nereiškia vien asmens faktinio (fizinio) buvimo objekte, nes didelę darbo valandų dalį apima ir dokumentacijos tvarkymas (susipažinimas su projektu, sutarties nagrinėjimas, ataskaitos, susirašinėjimai, statybos produktų atitikties dokumentai, statybos žurnalo tvarkymas, aktai ir pan.). Minėtos paslaugos, ypatingai atsižvelgiant į pirkimo objekto mastą, gali, o galbūt ir turėtų būti teikiamos kelių specialistų vienu metu. Atskiros paslaugos (pvz., susipažinimas su projektu) tiekėjo turi būti pradėtos teikti dar iki statybos darbų pradžios, todėl ieškovo bandymas perkamų paslaugų laiką sieti su statybos darbų pradžios ir pabaigos terminais yra nepagrįstas ir paprasčiausiai nelogiškas.
15. Teisinis ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindas nėra aplinkybė, jog ji neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų minimaliam valandų skaičiui. Ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad tiekėjas pasiūlė neįprastai mažą perkamų paslaugų kainą, kurios pagrindimui vėliau nepateikė įrodymų (VPĮ 57 str. 3 d. 1 punktas). Pirkimo sąlygose atsakovė nenustatė ir neprivalėjo nustatyti nei minimalių darbo užmokesčių dydžių, nei minimalių darbo valandų reikalavimų, kuriuos nustato minėti Vyriausybės nutarimas bei STR „Statinio projektavimas“. Atitiktis minėtus santykius reglamentuojantiems teisės aktams vertinama tik neįprastai mažos kainos kontekste, atsakovei vertinant ar aiškiai neįprastai mažos kainos požymius atitinkantis ieškovės pasiūlymas gali būti realizuotas laikantis šių teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
16. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, kad STR „Statinio projektavimas“ nereglamentuoja statinio statybos techninės priežiūros santykių ir juo negalima vadovautis skaičiuojant techninio prižiūrėtojo darbo valandų. Atsakovė teigia, kad šiuo atveju aktualus STR „Statinio projektavimas“ 1 str., 6 priedo 2 lentelės „Suvestinis statybos kainos apskaičiavimas“ IV punktas, 8 priedo 18 skirsnio „Pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalis“ 46 ir 46.161. punktai, 18 priedas. Pažymi, kad atsakovės Pirkimo sąlygų paaiškinimai dėl skaičiuotino minimalaus darbo valandų skaičiaus buvo parengti remiantis STR „Statinio projektavimas“ 18 priedu, ieškovė to neginčijo. Savo 2019 m. birželio 26 d. ir liepos 1 d. paaiškinimuose ieškovė neįprastai mažą kainą grindė vadovaudamasi būtent STR „Statinio projektavimas“ 18 priedu.
17. Atsakovė UAB „Telšių vandenys“ atsiliepimu ir trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį ir tripliku nepasisako dėl ginčo esmės, prašo ginčą išspręsti teismo nuožiūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Ieškovė UAB „Archiplanas“ pateiktu dubliku pažymi, kad negalima sutikti su tuo, jog atsakovė teisingai nurodo faktines aplinkybes tiek dėl paslaugų teikimo laikotarpio (36 mėn.), tiek dėl Pirkimo sąlygose nurodytų minimalių paslaugų teikimui skirtų darbo valandų (3902 val. + 20 procentų). Šie teiginiai neatitinka realių faktinių aplinkybių. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje ar kitose Pirkimo sąlygose nėra jokių aiškių ir tikslių reikalavimų tiek dėl paslaugų teikimo laikotarpio, tiek dėl minimalių paslaugų teikimui skirtų darbo valandų skaičiaus, o dėl šių aspektų pačios atsakovės pateikti Pirkimo sąlygų paaiškinimai sukūrė tik neaiškumus ir dviprasmybes.
19. Nurodo, kad žiūrint STR „Statinio projektavimas“ 18 priedą matosi, kad, bandant taikyti šį statinio statybos techninei priežiūrai netaikytiną teisės aktą, reikalingi atitinkami projektinių sprendinių duomenys (pastato tūris, plotis, kelių ilgiai ir kt.), kurie Pirkimo dokumentuose nėra nurodyti. Atsakovės skelbimo pastaba yra abstrakti ir kelia akivaizdų neaiškumą.
20. Konkretūs (tikslūs) duomenys (skaičiai) būtų galėję pašalinti neaiškumus, tačiau atsakovė savo 2019 m. birželio 17 d. paaiškinime nurodė preliminarius kiekius ir preliminarų darbo valandų skaičių. Pati atsakovė, pateikdama valandų skaičiavimą, nurodo, kad atitinkamą valandų skaičių daugina iš 18 mėnesių statybos trukmės. Tai suprantama, nes statinio statybos techninės priežiūros paslaugos terminas sutampa ir trunka visą statybos terminą. Todėl iš atsakovės paaiškinimo spręstina, kad taikytinas ne 36 mėnesių terminas, o 18 mėnesių terminas, nes atsakovės sandaugos reikšmės būtų žymiai didesnės taikant 36 mėnesių terminą (pvz., lentelės eilės Nr. 17 vietoje nurodomos sandaugos naudojant 18 mėnesių terminą 18x12=216 turėtų būti 36x12=432, tačiau taip nėra). 18 mėnesių statybos rangos darbų trukmę nurodo statybos darbus atliksiantis rangovas UAB „Arginta“ bei toks terminas numatytas viešai www.cvpp.lt skelbiamoje viešojo pirkimo statybos rangos darbų sutartyje.
21. Nors atsakovė tikina, kad ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindas nėra aplinkybė, jog UAB „Archiplanas“ neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų minimaliam valandų skaičiui, tačiau būtent pagal tai atsakovė sprendžia ir motyvuoja savo sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą. Atkreipia dėmesį, kad nepateikti argumentai, kad už ieškovės pasiūlytą kainą objektyviai yra neįmanoma įvykdyti pirkimo sutarties. Taip pat pastebi, kad Pirkimo sąlygose nėra numatytas reikalavimas, kad paslaugas teiktų du ar daugiau specialistų, todėl šie atsakovės argumentai atmestini.
Atsiliepimas
22. Atsakovė viešoji įstaiga CPO LT pateiktu tripliku nurodo, kad pirkimo objektas nėra valandų skaičius, pirkimo objektas yra konkrečios sąlygose įvardijamų statinių statybos techninės priežiūros paslauga, teikiama už konkrečią bendrą kainą, kol bus pastatytas sąlygose nurodytas objektas (-ai) (36 mėnesiai). Akcentuoja, jog netgi ieškovės specialistui mokant minimalų darbo užmokestį, tai nebūtų logiška turint omeny, jog perkamos kvalifikuoto inžinieriaus paslaugos, ieškovės įvardytas darbo užmokesčio fondas yra aiškiai per mažas pirkimo darbo laiko sąnaudoms apmokėti. Esant tokiai situacijai, atsakovė privalėjo tokį nepagrįstą pasiūlymą atmesti. Aiškindama ieškovės pasiūlymo atmetimo priežastis atsakovė aiškiai nurodė teisinį ieškovės pasiūlymo atmetimo pagrindą – VPĮ 57 str. 3 d.
23. Atsakovė VĮ CPO LT teigia, kad iš dubliko argumentų galima suprasti, kad pasibaigus pirkimui ir ieškovės pasiūlymą atmetus dėl nepagrįstos neįprastai mažos pasiūlymo kainos, ieškovė imasi ginčyti pirkimo sąlygas, su kuriomis pirkimo metu sutiko ir kurių (kaip pati deklaravo) laikėsi teikdama ir pagrįsdama savo pasiūlymą. Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad vertindamas neįprastai mažos kainos pasiūlymus atsakovas vadovausis STR „Statinio projektavimas“ 18 priedu „Statinio statybos techninės priežiūros laiko skaičiavimas“. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė su šiomis sąlygomis sutiko, deklaravo, jog jų laikosi, todėl šio ginčo dalykas nėra perkamų paslaugų teikimą (ne)reglamentuojantys teisės aktai.
24. Išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad už viešojo pirkimo dokumentų (techninių specifikacijų, kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacinės atrankos kriterijų) parengimą, pagrįstumą ir atitiktį Pirkimo įstatymo reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą, už viešojo pirkimo komisijos sprendimus, kilus ginčui, yra atsakinga perkančioji organizacija. Viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai suponuoja, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas, t. y. perkančioji organizacija privalo visų viešojo pirkimo procedūrų metu preciziškai laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų. Preciziškas tiekėjų pasiūlymų atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams vertinimams, svarbus ne tik dėl to, kad atmetant pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius pasiūlymus užtikrinama, kad perkančioji organizacija neįsigis jos poreikių neatitinkančių prekių, paslaugų ar darbų, bet kartu užtikrinamas anksčiau nurodytų principų laikymasis pirkimo procedūros metu.
25. Nurodė, kad Perkančioji organizacija, vadovaudamasi statybos techniniu reglamentu 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 18 priedu, nurodė tiekėjams minimalų valandų skaičių, t. y. preliminariai 3902 val. + 20 % m valandų. Pabrėžė, kad ieškovė, prieš teikdama pasiūlymą, neginčijo atsakovės išaiškinimo dėl valandų skaičiaus ir netvirtino, kad atsakovė nustatė per didelį valandų kiekį. Tačiau ieškovė, skaičiuodama darbo užmokestį, savavališkai sumažino valandų skaičių, atitinkamai pasiūlymo kaina automatiškai tapo mažesnė palyginus su tuo, kokia ji būtų, jeigu tiekėjas vadovautųsi Perkančiosios organizacijos pateiktais išaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos nagrinėjamam ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
26. Atsakovė, vadovaudamasi 2007 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 50 „Dėl centralizuotų viešųjų pirkimų vykdymo“, atlieka jam pavestas centrines perkančiosios organizacijos funkcijas. Tuo tikslu atsakovė centralizuoja Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus pirkimus, apjungdama visų Lietuvos Respublikos perkančiųjų organizacijų poreikį ir atlikdama centralizuotų viešųjų prekių, paslaugų ir darbų pirkimo procedūras.
27. Atlikdama minėtas funkcijas atsakovė savo informacinėje sistemoje vykdė Pirkimo procedūras.
a. Pirkimo objektas – Statinių statybos techninės priežiūros paslaugos ir kitų inžinerinių statinių statybos, vykdomos pagal FIDIC sutarčių sąlygas, techninės priežiūros paslaugos.
b. Statybos objektas, kuriame bus teikiamos paslaugos – „Telšių dumblo apdorojimo įrenginių statyba“.
e. „Tiekėjai teikdami pasiūlymo kainą bei pagrįsdami neįprastai mažą kainą turėtų vadovautis statybos techniniu reglamentu (STR) 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 18 priedu bei valandinio atlyginimo kvalifikuotam darbuotojui dydžiu, įvertinant ir visas kitas išlaidas, būtinas paslaugų suteikimui (pvz. transporto, privalomojo draudimo, pelno ir kt.“.
29. 2019 m. birželio 11 d. ieškovė pateikė paklausimą Perkančiajai organizacijai kaip skaičiuoti pasiūlymo kainą, nes siekiant apskaičiuoti pagal STR „Statinio projektavimas“ 18 priedą trūksta skaičiavimui naudotinų duomenų.
30. Atsakovė 2019 m. birželio 17 d. atsiliepė ir pateikė preliminarias valandas (iš viso 3902 valandos bei 20 proc. papildomų valandų) ir preliminarius kiekius (vidaus kelių 200 metrų, elektros tinklai 800 metrų ir kt.).
31. 2019 m. birželio 17 d. ieškovė paprašė atsakovės patikslinti, koks yra tikslus paslaugų teikimo terminas (36 mėnesiai ar 18 mėnesių). Į šį ieškovės paklausimą atsakovė neatsiliepė.
32. 2019 m. birželio 21 d. ieškovė UAB „Archiplanas“ pateikė pasiūlymą, kuriuo atitinkamai ekonominio naudingumo kriterijams taikyti siūlė 18608,44 eurų kainą, papildomų paslaugų mėnesinį įkainį 516,90 eurų, paslaugas teiksiantį statinio statybos techninį prižiūrėtoją, kurio patirtis viršija 5 metus, ir ne trumpesnę kaip 2 metų konsultacinę paslaugą garantiniu laikotarpiu.
33. 2019 m. birželio 25 d. Perkančioji organizacija ieškovei nurodė, kad pasiūlyta kaina yra daugiau nei 30 procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių galutinės kainos pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija maksimalios kainos, aritmetinį vidurkį, o pagal Pirkimo sąlygų 5.5 punktą tai reiškia, kad pasiūlytoji kaina yra neįprastai maža, todėl paprašyta pagrįsti neįprastai mažą kainą atskleidžiant kainos sudedamąsias dalis ir skaičiavimus.
34. Nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 11 d. vyko atsakovės viešosios įstaigos CPO LT ir ieškovės UAB „Archiplanas“ susirašinėjimas dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo.
35. 2019 m. liepos 15 d. atsakovė priėmė sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą ir paskelbė pasiūlymų eilę:
1. UAB „Sweco Lietuva“ pasiūlymas, pasiūlymo kaina – 29 716,39 Eur su PVM
2. UAB „Prie Lėvens“ pasiūlymas, pasiūlymo kaina – 32 323,00 Eur su PVM
3. UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pasiūlymas, pasiūlymo kaina – 38 066,60 Eur su PVM
4. UAB „Statybų techninė priežiūra“ pasiūlymas, pasiūlymo kaina – 39 204,00 Eur su PVM
5. UAB „Alresta“ pasiūlymas, pasiūlymo kaina – 41 166,62 Eur su PVM
6. UAB „Statybų inžinerinės paslaugos“ pasiūlymas, pasiūlymo kaina – 24 200,00 Eur su PVM
7. UAB „Kiwa Inspecta“ pasiūlymas, pasiūlymo kaina – 43 560,00 Eur su PVM
0. UAB „Archiplanas“ pasiūlymas, pasiūlymo kaina – 18 608,44 Eur su PVM
36. Pirkimo komisija 2019 m. liepos 15 d. nutarė pirkimo dalyvio UAB „Sweco Lietuva“ pasiūlymą įrašyti pasiūlymu eilėje pirmuoju numeriu, pripažinti ekonomiškai naudingiausiu ir šį pasiūlymą pripažino laimėjusiu.
37. 2019 m. liepos 16 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl sprendimų atmesti ieškovės UAB „Archiplanas“ pasiūlymą ir sprendimo paskelbti pasiūlymų eilę bei laimėtoją panaikinimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovės priimtas sprendimas atmesti jos pateiktą pasiūlymą yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
38. 2019 m. liepos 19 d. atsakovė atmetė ieškovės pretenziją ir nurodė, kad pasiūlymas atmestas vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 p., t. y. dėl to, kad ieškovė nepateikė tinkamų pasiūlytos mažiausios kainos ar sąnaudų pagrįstumo įrodymų.
Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Dėl Pirkimo sąlygų ginčijimo
39. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 11 d. ieškovė UAB „Archiplanas“ pateikė paklausimą atsakovei kaip konkrečiai skaičiuoti pasiūlymo kainą, nes siekiant apskaičiuoti pagal STR „Statinio projektavimas“ 18 priedą trūksta skaičiavimui naudotinų duomenų. Atsakovė 2019 m. birželio 17 d. atsakyme pateikė preliminarias valandas ir preliminarius kiekius (vidaus kelių 200 metrų, elektros tinklai 800 metrų ir kt.). Atsakovė nurodė iš viso preliminariai 3902 valandas, o taip pat nurodė: „čia skaičiuota pagrindiniam pastatui su sklypo komunikacijomis. Realiai dar reiktų vertinti kitus statinius ir vidaus kelius (apie 200 metrų), kas sudarytų maždaug dar + 20 % m valandų“. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovės teiginys „maždaug dar + 20 % m valandų“ yra abstraktus ir iš jo negalima suprasti kokį preliminarų valandų skaičių turėjo mintyje atsakovė. Be to, ieškovė teigia, kad skelbime nurodyta, jog planuojamas statybos darbų laikotarpis 36 mėnesiai, o atsakovės 2019 m. birželio 17 d. paaiškinimo preliminariuose skaičiavimuose vis dėlto nurodoma 18 mėnesių, tą pačią dieną paklausė atsakovės, kuris yra tikrasis paslaugų terminas (36 mėnesiai ar 18 mėnesių) ir ar pagal pateiktą atsakymą reiktų suprasti, kad turi būti skaičiuojama tik pagal pateiktų statinių valandas, o kitiems statiniams tiesiog pridėti 20 procentų. Į šį klausimą atsakovė neatsakė.
40. Ieškovė teigia, kad atsakovės 2019 m. birželio 17 d. paaiškinime nurodytas preliminarus 3902 darbo valandų skaičius, juolab pridėjus dar 20 procentų, yra nerealus, nes neatitinka pagal atsakovės paaiškinimus 18 mėnesių paslaugų teikimo laikotarpiu realiai esančių ir pagal teisės aktus galimų darbuotojui dirbti darbo valandų skaičių, t. y. ieškovės skaičiavimais 18 mėnesių sudaro 3168 darbo valandų, skaičiuojant vidutiniškai 22 darbo dienas per mėnesį ir 8 darbo valandų darbo dieną. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teigia, kad nebuvo ir nėra jokios logikos skaičiuoti ir įkainoti teorines ar preliminarias darbo valandų sumas, kuriomis realiai nebus teikiamos paslaugos, nes darbuotojas paprasčiausiai nedirbs.
41. Nagrinėjamoje byloje ieškovė taip pat ginčija, kad ne STR „Statinio projektavimas“ 18 priedas reglamentuoja statinio statybos techninės priežiūros tvarką, todėl jį taikyti yra paprasčiausiai teisiškai klaidinga ir nelogiška. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad STR „Statinio projektavimas“ 18 priedas nenumato jokių minimalių valandų skaičiaus statinio statybos techninės priežiūros veikoms. Ieškovės vertinimu ne STR „Statinio projektavimas“ 18 priedas reglamentuoja statinio statybos techninės priežiūros (paslaugos) teikimo tvarką, o Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 patvirtintas STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau - STR „Statinio statybos priežiūra“), todėl nėra jokio pagrindo vertinti atsakovės pasiūlymo kainos sudedamosios dalies pagrindimo (įkainavimo) pagal netaikytiną teisės aktą, juolab pagal kurį tik teoriškai skaičiuotinų darbų valandų skaičius paprasčiausiai neatitinka realiai paslaugų teikimo laikotarpiu (18 mėnesių) esančių darbo valandų skaičiaus, o tai reiškia, kad išlaidos toms (skaičiuojant pagal 18 priedą) valandoms paprasčiausiai negali būti patiriamos, t. y. jos nevirs faktinėmis išlaidomis, todėl atsakovė negali versti į pasiūlymo kainą įtraukti tas išlaidas, kurių ieškovė realiai nepatiria ir negali patirti.
42. Ieškovė nurodo, kad remiantis šiais argumentais atsakovės sprendimas pašalinti ieškovę iš viešojo pirkimo procedūros yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl ieškovė negalėjo suprasti atsakovės veiksmo teisėtumo, neteisėtumo ir veiksmingai pasinaudoti pažeistų teisių gynyba. Ieškovė nurodo, kad VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatytas reikalavimas perkančiosioms organizacijoms rengti pirkimo dokumentus pagal VPĮ nuostatas ir pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkamų paslaugų ar darbų ypatybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Atsakovė šių nuostatų tinkamai nesilaikė. Atsakovės Pirkimo sąlygų paaiškinimuose pateikiami duomenys nurodomi kaip preliminarūs, jie dviprasmiški, todėl tik pačiai atsakovei tenka iš to išplaukianti neigiamų pasekmių riziką, ir visi prieštaravimai turi būti aiškinami tiekėjo naudai.
43. Įvertinęs ginčo šalių pateiktus argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, teismas sutinka su atsakovės atsikirtimais, jog pasibaigus pirkimui ir ieškovės pasiūlymą atmetus dėl nepagrįstos neįprastai mažos pasiūlymo kainos, ieškovė imasi ginčyti pirkimo sąlygas, su kuriomis pirkimo metu sutiko ir kurių laikėsi teikdama ir pagrįsdama savo pasiūlymą. Taip pat teismas sutinka ir su tuo, kad Pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad vertindama neįprastai mažos kainos pasiūlymus atsakovė vadovausis STR „Statinio projektavimas“ 18 priedu „Statinio statybos techninės priežiūros laiko skaičiavimas“. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė su šiomis sąlygomis sutiko, todėl šio ginčo dalykas nėra perkamų paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktai.
44. Teismas atkreipia dėmesį, kad VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. CPK 423² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas prieš kreipdamasis į teismą turi laikytis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
45. Nagrinėjamu atveju tiekėja UAB „Archiplanas“ per VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą terminą Perkančiajai organizacijai nepateikė pretenzijos dėl Pirkimo sąlygose nurodytų reikalavimų neteisėtumo, t. y. ikiteismine tvarka Pirkimo sąlygų neginčijo, todėl atsižvelgus, jog ieškovė sutiko dalyvauti konkurse nurodytomis sąlygomis, jų privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka neginčijo, teismas Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimo nenagrinėja ir dėl ieškinio argumentų šiuo klausimu plačiau nepasisako.
46. Būtent tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
Dėl neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir pasiūlymo atmetimo pagrindų
47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl neįprastai mažos viešojo pirkimo pasiūlymo kainos pagrįstumo, yra pažymėjęs, kad perkančioji organizacija, įvertinusi viešajam pirkimui patiektus tiekėjų pasiūlymus ir nustačiusi, kad juose nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, vadovaudamasi VPĮ 40 straipsnio 1 dalimi (57 straipsnio 1 dalimi), privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018).
48. Kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122- 690/2015).
49. Kaip teisingai pastebi atsakovė, Pirkime ieškovas pasiūlė paslaugas suteikti už 18 608,44 Eur su PVM kainą, kai aritmetinis kitų pirkimo dalyvių kainos vidurkis sudarė 33 355,63 Eur, t. y. ieškovės pasiūlymas buvo 44,21 procentų mažesnis. Ginčo dėl to, kad ieškovė pateikė neįprastai mažos kainos pasiūlymą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pasiūlymas atitiko anksčiau minėtą neįprastai mažos pasiūlymo kainos kriterijų (kaina buvo daugiau nei 30 procentų mažesnė už vidurkį), vykdydama savo įstatyminę pareigą atsakovė, paprašė ieškovę pagrįsti jos pasiūlymo neįprastai mažą kainą.
50. Nagrinėjamu atveju atsakovei paprašius UAB „Archiplanas“ pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą, atsakovė 2019 m. birželio 26 d. raštu Nr. S-06/26 pateikė siūlomos 18 608,44 Eur kainos išdėstymą: statinio statybos techninės priežiūros civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, sutarties įvykdymo užtikrinimas – 1 600 Eur; darbo užmokestis – 15 985, 44 Eur; transportas – 323 Eur; administracinės išlaidos – 200 Eur ir prognozuojamas pelnas – 500 Eur. Pažymėtina, kad ieškovė išskaidymą nurodė jau pritaikius pridėtinės vertės mokestį (PVM).
51. Perkančioji organizacija 2019 m. liepos 9 d. dar kartą kreipėsi į ieškovę prašydama patikslinti pateiktą neįprastai mažos kainos pagrindimą, įvardijant, ar į darbo užmokesčiui skirtą sumą įskaičiuotas PVM ir kaip pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime nurodytas darbuotojų darbo užmokestis, įvertinus šiai veiklai taikomą valandinį įkainį (minimalus kvalifikuotas valandinis įkainis 3,40 eurų), atitinka pirkime nurodyto statinio statybos techninės priežiūros vykdymo minimalų valandų skaičių.
52. 2019 m. liepos 11 d. ieškovė pateikė patikslintą neįprastai mažos kainos pagrindimą. Nurodė, kad Atsakovo 2019 m. birželio 17 d. paaiškinime nurodytas preliminarus 3902 darbo valandų skaičius, juolab pridėjus dar 20 procentų <...> yra nerealus, nes neatitinka pagal Atsakovo paaiškinimus 18 mėnesių paslaugų teikimo laikotarpyje realiai esančių ir pagal teisės aktus (Darbo kodeksą) galimų darbuotojui dirbti darbo valandų skaičių, t. y. 18 mėnesių sudaro 3168 darbo valandų, skaičiuojant vidutiniškai 22 darbo dienas mėnesyje ir 8 darbo valandų darbo dieną (18 mėn. x 22 d. d. x 8 val.). Atsižvelgiant į tai, nebuvo ir nėra jokios logikos skaičiuoti ir įkainuoti teorines / preliminarias darbo valandų sumas <...>. Būtent realiai skaičiuotų darbo valandų skaičių Ieškovas įkainavo ir dar papildomai (vertinant nenumatytą riziką) pridėjo 84,02 valandų laiko rezervą, jeigu jau atsirastų kažkokios ypatingos aplinkybės (pvz. papildomo darbuotojo poreikis asistuoti paslaugas teikiančiam Ieškovo darbuotojui), po ko gaunasi viso realiai įvertintų darbo valandų skaičius 3885,62 (3168 + 633,60 + 84,02), o jų įkainavimas 3,40 eurų įkainiu, sudaro 13211,11 eurų vertę be PVM (3885,62 x 3,40). Po ko pridėjus 21 procentų PVM, gaunasi pasiūlymo kainos sudedamoji dalis – 15985,44 eurų suma. <..>
53. Teismas sutinka su atsakovės VŠĮ CPO LT pateiktu vertinimu, kad ieškovė į pasiūlymo kainą neįtraukė kokybiškos paslaugos suteikimui būtino techninės priežiūros vadovo (-ų) faktinio darbo laiko sąnaudų ir kad pasiūlyta paslaugos kaina objektyviai nėra reali tikėtis gauti visapusiškai kokybišką statinio statybos techninės priežiūros ir kitų inžinerinių statinių statybos, vykdomos pagal FIDIC sutarčių sąlygas, techninės priežiūros paslaugą.
54. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo pasiūlytos kainos pagrindime skaičiavimus atliko remiantis beveik minimaliu valandiniu darbo užmokesčiu (3,40 Eur per val.), teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė neteiks paslaugos objektyviai būtiną valandų skaičių (pagal ieškovės DU (darbo užmokestis) fondą išeina tik 3886 darbo valandos (13211,11 Eur / 3,40 Eur per val. = 3886 val.)); arba ieškovė paslaugą teikiančiam darbuotojui mokės mažesnį nei privalomas darbo užmokestį (13211,11 Eur ieškovo pasiūlytas DU fondas/ 4682 minimalių valandų = 2,82 Eur valandinis DU); arba abu variantai kartu. Pirkimo objektas yra inžinerinės paslaugos, kurios negali būti laikomos nekvalifikuotu darbu, už kurį būtų mokamas minimalus darbo užmokestis.
55. Teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos Viešosios pirkimų tarnybos išvada, kad nagrinėjamu atveju Perkančioji organizacija, vadovaudamasi statybos techniniu reglamentu 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, 18 priedu, nurodė tiekėjams minimalų valandų skaičių, t. y. preliminariai 3902 val. + 20 % m valandų. Taip pat sutiktina ir su Viešosios pirkimų tarnybos pastaba, kad ieškovė, prieš teikdama pasiūlymą, neginčijo atsakovės išaiškinimo dėl valandų skaičiaus ir netvirtino, kad atsakovė nustatė per didelį valandų kiekį, tačiau, skaičiuodama darbo užmokestį, savavališkai sumažino valandų skaičių, atitinkamai pasiūlymo kaina automatiškai tapo mažesnė palyginus su tuo, kokia ji būtų, jeigu tiekėjas vadovautųsi Perkančiosios organizacijos pateiktais išaiškinimais.
56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, darytina išvada, kad perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą ir pagrįstai sprendė, kad tiekėjo pasiūlyta kaina nėra reali.
Dėl bylos procesinės baigties
57. Vadovaudamasis nurodytų aplinkybių visetu teismas daro išvadą, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, nepažeidė VPĮ 57 straipsnio nuostatų, todėl jos sprendimas pripažįstamas teisėtu ir ieškinys atmestinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
58. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
59. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
60. Atsakovės ir trečiasis asmuo prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu, 423⁷ 423⁸ straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartimi.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per šį teismą.