Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-12 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62¹ str. 3 d., pritaikius ATPK 30¹ str., 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomame privačiame sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas 2014-11-13 teigiamai įvertintą Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką, t. y. teisėtai vykdydamas einamąjį miško kirtimą laikotarpiu nuo 2014-11-14 iki 2014-12-31, (duomenys neskelbtini) girininkijos 711 kvartale, 1a, 4a, 5, 7a, 8, 9 sklypuose pagal miško kirtimo sutartį su E. B. individualia įmone, operatoriui nurodė kas 20-25 metrus iškirsti 2,6-3,0 m. pločio medienos ištraukimo kelius – valksmus. Iš viso iškirsta 7432 m. ilgio 13 valksmų, kurių bendras plotas sudaro 0,74 ha. Valksmai iškirsti nepateikus Pranešimo apie ketinimus kirsti mišką ir neturint Valstybinės miškų tarnybos išduoto leidimo kirsti. Iš viso neteisėtai iškirsta 289 m³ medienos pusamžiuose III miškų grupės medynuose.

Apeliaciniame skunde V. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-12 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Skunde nurodo, kad su nutarimu nesutinka, nes teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas. Apeliantas paaiškina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso miško sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2014 m. lapkričio 7 d. su Valstybinės miškų tarnybos specialistais buvo suderintas R. P. IĮ paruoštas miškotvarkos projektas Nr. 50263 2014-2023 metams. Juo vadovaudamasi bendrovė pateikė pranešimą apie ketinimą kirsti mišką šiame žemės sklype 711 kvartalo 1a, 4a, 5, 7a, 8, 9 sklypuose ir buvo gautas leidimas vykdyti einamąjį kirtimą ir leista iškirsti 236 ktm medienos. Galiojantys teisės aktai nereikalauja gaunant leidimą kirsti mišką nurodyti valksmuose iškertamos medienos tūrį. Taip pat nėra metodikos kaip apskaičiuoti tokios medienos kiekį. Teismas be pagrindo jo veiksmus įvertino kaip teisės pažeidimą, nes nesant teisės normų, tiesiogiai nurodančių, kaip reikia elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, jo veiksmus nebuvo pagrindo laikyti tyčiniais.

Kaltinimo esmė buvo ta, kad valksmuose iškirstos medienos tūris buvo didesnis nei leidime kirsti mišką nurodytas 236 ktm ir tai buvo traktuojama kaip miško kirtimas be leidimo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas neturi teisinio pagrįstumo, kadangi išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, nepasitvirtino šiame protokole nurodyti kaltinimai. Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovė pateikė vadovaudamasi Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 8 punktu, kuriame be kita ko nurodyta, kad išduodant leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams taip pat vadovaujamasi Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis. Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių 8.6 punkte įtvirtinta, kad tarpiniam miško kirtimui privačiuose miškuose, kuriems yra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas biržes apmatuoti ir atriboti neprivaloma. Kirstinių medžių tūris buvo paskaičiuotas vadovaujantis šių taisyklių 40.2 punktu, t. y. nustačius pagal patvirtintą miškotvarkos projektą Nr. 50263 (miškotvarkos medžiagą). Nei Biržių atrėžimo taisyklėse, nei Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo VI skyriuje „Pranešimai apie ketinimus kirsti mišką“ nėra nurodyta, kad biržių atrėžimo dokumentuose privaloma nurodyti valksmų tūrį bei nėra metodikos kaip tokį tūrį apskaičiuoti. Teismas atmesdamas šį jo argumentą, savo poziciją pagrindė Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių V skyriaus nuostatomis. Išanalizavus šio teisės akto reikalavimus, matyti, kad einamiesiems kirtimams privačiuose miškuose valksmų medienos tūrio apskaičiavimo metodika neaptarta.

Teismas nemotyvuotai padarė išvadą, kad šioje ginčo situacijoje mediena, išpjauta valksmuose, turėjo būti įskaitoma į bendrą leistą iškirsti medienos tūrį. Aiškindamas šią poziciją teismas nurodė, kad šioje teisės normoje nurodyta nuostata taikytina tik kirtimo projektavimo stadijoje, t. y. kai atliekamas miško kirtimo projektas ir kai projektuotojui nėra žinoma kokiu būdu miško savininkas išgabens nukirstą medieną. Tokiu atveju kyla klausimas, kodėl iš viso jam buvo inkriminuotas šios teisės normos reikalavimų pažeidimas, kadangi konkreti situacija susiklostė ne miško kirtimo projektavimo stadijoje, o kirtimo vykdymo stadijoje. Teismas, padaręs išvadą, kad taisyklių 63 punktas taikytinas parengiamojoje miško kirtimo stadijoje, patvirtino, kad dėl šio teisės pažeidimo jis negali būti pripažintas kaltu. Šio proceso skirstymą į stadijas teismas įvardijo nurodydamas, kad: ,,Tuo tarpu kirtimo stadijoje, nors taisyklės tiesiogiai nenurodo, valksmų mediena privalo būti įtraukta į apskaitą“. Toks teiginys dar ir neteisingas, kadangi teismas jį grindė biržių atrėžimo taisyklėmis, nurodydamas, kad atrėžiant biržę ugdomiems miško kirtimams, medienos tūris įskaitomas į bendrą iškertamą tūrį ir privalo būti įtrauktas į apskaitą. Akivaizdu, kad išanalizuotose teisės aktuose tokios nuostatos nėra, o remtis biržių atrėžimą reglamentuojančiais teisės aktais nėra teisiškai pagrįsta, kadangi šioje konkrečioje situacijoje biržių atrėžimo nebuvo, nes to ir nereikėjo, kadangi vadovautasi patvirtintu vidinės miškotvarkos projektu. Iš viso to matyti, kad nėra Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje numatyto reikalavimo, draudžiančio atlikti kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Kaip minėta, Leidimas iškirsti 236 ktm medienos buvo gautas ir einamasis kirtimas buvo vykdomas teisėtai. Medienos iškirtimas formuojant valksmas nėra aiškiai teisės aktais reglamentuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tam reikalingas leidimas. Jokio išankstinio ketinimo slėpti bendrai iškirstos medienos tūrio jis neturėjo, nes visą iškirstą 595 ktm medieną užpajamavo bendrovės buhalterijoje. Todėl jam inkriminuotoje veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties vieno iš požymių - administracinės veikos.

Taip pat teismas netinkamai aiškino jo kaltės klausimą. Teismas įvardijo, kad teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ str. 3 d., jis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Netiesioginės tyčios atveju kaltas asmuo neigiamų padarinių nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Teismas nurodė, kad jis nepakankamai įsigilino į privačių miškų tvarkymo teisinį reguliavimą, t. y. nežinojo, kaip apskaityti valksmuose iškertamą mišką, nors pagal savo veiklos specifiką privalėjo būti susipažinęs su miško kirtimo ir apskaitos teisiniu reglamentavimu ir nesiekė nuslėpti iškirsto medienos kiekio. Ši jo subjektyviosios veikos pusės analizė rodo, kad teismas jo veiksmus vertino kaip neatsargius, pasireiškusius lengvabūdiškumu, t. y. nenumatymu, kad gali kilti neigiamos pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 11 straipsnis). Iš tiesų, šie veiksmai galėjo būti padaryti tik neatsargiai, kadangi nesant tikslaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo kaip reikėjo elgtis aptartoje situacijoje, negalima teigti, kad jis suprato savo veiksmų aiškų neteisėtumą, numatė, kad kils padariniai ir to norėjo arba, kad ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, t. y. veikė tyčia.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktorius prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-05-12 nutarimą palikti nepakeistą, kadangi teismas objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes.

V. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnį, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. S. kaltės, išklausė patį pažeidėją, teismo posėdyje apklausė Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio atstovą ir išanalizavo jo paaiškinimus, įvertino rašytinius įrodymus.

Apylinkės teismas vadovavosi galiojančiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-386 patvirtintu Leidimų kirsti mišką tvarkos aprašu, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatomis, Miškų kirtimo taisyklėmis, Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis. Minėti materialiosios teisės aktai buvo vertinami sistemiškai, o ne atsietai vieni nuo kitų, todėl padarytos išvados yra pagrįstos ir motyvuotos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos 711 kvartale, esančioje privačioje miško valdoje, nuosavybės teise valdomoje UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. S., būdamas minėtos bendrovės vadovu, organizavo miško kirtimą. Miško savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parengusi Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką 1a, 4a, 5, 7a, 8, 9 sklypuose, numatomas iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris nurodytas 236 ktm. Pagal šį pranešimą buvo gautas leidimas vykdyti einamąjį kirtimą. Tačiau Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio pareigūnams, patikrinus miško valdą, nustatyta, jog be leidimo, papildomai buvo iškirsta 289 m³ medienos pusamžiuose III miškų grupės medynuose. Minėtas medienos perviršis susidarė V. S. nurodžius iškirsti kas 20-25 m. 2,6-3,0 m. pločio medienos ištraukimo kelius, t. y. valksmus.

Atkreiptinas dėmesys, kad miško kirtimo fakto apeliantas neginčija, tačiau teigia, jog visas miško kirtimas, t. y. įskaitant ir valksmų padarymą, vyko teisėtai, turint tam reikiamą leidimą. Taigi, šioje byloje yra aktualus ne miškotvarkos projekto rengimo klausimas, o leidimo kirsti mišką realizavimo aplinkybės. Pažymėtina, kad galiojantį miškotvarkos projektą 2014-2023 metams V. S. turėjo, tačiau neužtikrino miško kirtimo realizavimo pagal konkrečius teisės aktų reikalavimus, t. y. tinkamai nesirūpino privačiu mišku ir dalį medienos iškirto savavališkai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. S. aiškino, kad medžius kirsti su valksmais buvo suplanuota iš anksto, iškirstą medieną ruoštasi gabenti su specialia technika. Taigi, ne pirmą kartą kirtimus organizuojantis ir vykdantis asmuo privalo žinoti visus įstatymų reikalavimus. Apelianto argumentai, kad teisės aktai nereikalauja nurodyti valksmuose iškertamos medienos tūrio ir nėra jokios metodikos, kaip apskaičiuoti tokios medienos tūrį, laikytini V. S. gynybine pozicija. Situacija, kai iš valksmų iškertama daugiau medienos nei iš tarpvalksmų teisiškai nėra toleruotina. Miškų kontrolės skyriaus Alytaus teritorinio poskyrio atstovas G. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje išsamiai paaiškino, kodėl sudarytame miškotvarkos projekte nėra reikalaujama fiksuoti valksmuose kertamos medienos tūrio, t. y. todėl, kad ne visais atvejais medienai išgabenti reikalinga speciali technika, pvz., medieną galima ištraukti ir su pakinkytu arkliu, tuomet valksmų darymas nėra tikslingas. Miško kirtimą planuojantis ir organizuojantis asmuo pats savarankiškai priima sprendimą, kokiu būdu išgabens medieną. Nagrinėjamu atveju, jau minėta, V. S. iš anksto buvo suplanavęs daryti specialius keliukus miške ir jais gabenti iškirstą medieną.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 patvirtintose Miško kirtimo taisyklėse (Žin., 2010, Nr. 14-676, 2011, Nr. 30-1412) numatyta, kad projektuojant ugdomųjų miško kirtimų intensyvumą, mediena, kuri bus iškertama iš valksmų, neįskaitoma, tačiau atrėžiant biržę ugdomiesiems miško kirtimams – įskaitoma į bendrą iškertamą tūrį (taisyklių 63 punktas). Šiuo atveju biržė nebuvo atrėžta, nes medžiai kirsti vadovaujantis miškotvarkos projektu, tačiau tai neeliminuoja Miškų kirtimo taisyklių imperatyvaus reikalavimo valksmuose iškertamos medienos įskaičiuoti į bendrą iškertamos medienos tūrį. Miškotvarkos projektas palengvina orientaciją miško valdose, kadangi skirtingi sklypai yra jau atriboti ir atžymėti, t. y. nereikia atlikti papildomo ženklinimo ir matavimo, tačiau šio projekto buvimas nepanaikina Miškų kirtimo taisyklių 63 punkto reikalavimo įgyvendinimo.

Sutiktina su apeliantu, kad vienos konkrečios metodikos, kaip apskaičiuoti valksmuose iškertamos medienos tūrį, nėra, tačiau tai nereiškia, jog tokiam apskaičiavimui nėra objektyvių galimybių ir priemonių. Nors įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs konkretaus vieno skaičiavimo mechanizmo, tačiau būtent todėl yra numatyta ir galima skaičiavimo paklaida. Miškų kontrolės skyriaus atstovas taip pat buvo nurodęs, kad praktikos yra įvairios: galima atlikti ištisinį apmatavimą, naudoti instrumentinį atrankinį metodą, pagal miškotvarkos medžiagą, netgi vizualinį metodą. Visi šie metodai įtvirtinti ir detalizuoti Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-11-10 įsakymu Nr. D1-577. Tai skundžiamame nutarime aptarė ir apylinkės teismas, todėl skundo teiginys, kad iš viso nėra jokios metodikos, prasilenkia su esamu teisiniu reglamentavimu. Metodikos yra įvardytos alternatyviai, tai reiškia, jog V. S. galėjo pasirinkti bet kurią iš jų, tačiau to nepadarė ir tai sukėlė atitinkamas teisines pasekmes. Skundo teiginiai, kad konkreti situacija susiklostė ne miško kirtimo projektavimo stadijoje, o kirtimo vykdymo stadijoje, todėl V. S. negali būti pripažintas kaltu, plačiau neanalizuojami. Apygardos teismas miško kirtimo neskirsto į jokias stadijas. Šiuo atveju, vadovaujantis Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatomis, einamajam miško kirtimui buvo reikalingas leidimas, tačiau pranešime nurodytas iškertamos medienos kiekis neatitiko kertamo kiekio natūroje. Miško kirtimą planavo, organizavo ir kontroliavo V. S., todėl jis yra tinkamas analizuojamo pažeidimo subjektas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino apelianto kaltės klausimą, t. y. konstatavo, jog V. S. veikė tyčia, o ne neatsargiai. Apeliantas žinojo, numatė, kokie padariniai kils ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. V. S., siekdamas gauti leidimą atlikti einamąjį miško kirtimą, suvokė, kad nėra preliminariai apskaičiavęs valksmuose ketinamos iškirsti medienos tūrio, ir sąmoningai nurodė mažesnį skaičių, todėl 289 m³ medienos buvo iškirsta be išduoto leidimo. Tai, kad visa mediena (iškirsta tiek su leidimu, tiek be jo) buvo apskaityta įmonės buhalterinėje apskaitoje, nekeičia nei V. S. padaryto pažeidimo kvalifikacijos, nei jo kaltės formos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą palikti galioti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.