Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. (A. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubaustas 1 000 Eur dydžio bauda su automobilio „Lexus IS 220d“, priklausančio G. V., konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nubaustas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 1 d., apie 05.05 val., Kedrų gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „Lexus IS 220d“, v. n. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatyta 1.21 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones, turėdamas neišnykusį teistumą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymą. Šiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą bei padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

A. M. nuomone, teismas neobjektyviai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei neišsamiai ištyrė visas įvykio aplinkybes, dėl to mano, kad yra būtina atnaujinti įrodymų tyrimą byloje Nr. A15-2990-818/2017, siekiant išsiaiškinti objektyvią tiesą ir nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes.

Vadovaudamasis tiek nacionaline, tiek tarptautine teismų praktika, teisės aktais, tiesioginio nagrinėjimo, proporcingumo principais, apelianto nuomone, teismas turėtų konstatuoti, kad tik išsiaiškinus ir įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, galima spręsti dėl apelianto atsakomybės, todėl pagal analogiją reiktų remtis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 300 straipsnio 1 dalimi ir atnaujinti įrodymų tyrimą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pastebėtina, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame teismo nutarime netiksliai nurodyta procesinio sprendimo, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, data, t.y. nurodyta, kad jis nuteistas 2017 m. balandžio 28 d., tačiau iš Lietuvos teismų informacinėje sistemos Liteko esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas buvo priimtas 2017 m. kovo 3 d. (įsiteisėjimo data – 2017 m. kovo 31 d.). Taip pat neteisingai pateikta pati formuluotė – paskirta administracinė nuobauda pagal baudžiamojo kodekso nuostatas. Šie netikslumai kaltinimo esmės nekeičia, todėl yra tikslintini.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios ANK nuostatos nenumato apeliacinės instancijos teismui galimybės grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Tais atvejai, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju, visi apeliaciniame skunde nurodyti asmenys buvo išsamiai apklausti pirmosios instancijos teisme; apeliantas savo argumentus išdėstė apeliaciniame skunde, taip pat kartu su apeliaciniu skundu pateikė S. Ž. ir G. V. prašymus dėl papildomos informacijos pateikimo. R. K. apklausti nėra pagrindo, kadangi, kaip matyti iš skundo, ginčo dėl A. M. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, nėra. A. M. ginčija sprendimą konfiskuoti automobilį. Liudytojo R. K. paaiškinimai nebūtų susiję su nagrinėjamo skundo dalyku. Atsižvelgiant į tai, byloje pakanka duomenų, kuriais vadovaujantis galima spręsti, jog skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde neginčijamos faktinės A. M. padaryto pažeidimo aplinkybės, taip pat nėra ginčo ir dėl pažeidėjui paskirtos baudos dydžio, tačiau apeliantas nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti transporto priemonę, priklausančią ne administracinį nusižengimą padariusiam, o kitam asmeniui. ANK už pakartotinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam atsakomybė numatyta 427 straipsnyje. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą asmeniui gali būti paskirta bauda nuo 850 Eur iki 1500 Eur. Taip pat privalomai skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 427 straipsnio 3 dalis).

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai nurodyti ANK 32 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ANK 34, 35, 36 straipsniuose.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už šio pažeidimo padarymą privalomai skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. pažeidimą padarė automobiliu „Lexus IS 220 d“, priklausančiu ne jam, o G. V., kuriuo pastaruoju metu naudojosi A. M. sesuo S. Ž.. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. A. M. padarytas nusižengimas patenka į ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusižengimų, kuriuos padarius transporto priemonė privalomai konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ji priklauso. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatė sąlygas, kurioms esant gali būti konfiskuojamas pažeidimą padariusiam asmeniui nepriklausanti transporto priemonė. Viena iš tokių sąlygų yra nustatymas, kad perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą, t.y. kad nei automobilio savininkas G. V., nei faktinė automobilio valdytoja S. Ž. nebuvo pakankamai rūpestingi ir nesiėmė pakankamų bei efektyvių priemonių, kad tinkamai saugotų automobilio raktelius bei nesudarytų sąlygų broliui šią transporto priemonę paimti. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, A. M. ne kartą baustas už vairavimą neturint tam teisės. 2015 m. rugsėjo 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti). Minimu automobiliu Lexus, v.n. (duomenys neskelbtini) jis, neturėdamas teisės vairuoti, važiavo ir 2017 m. kovo 16 d., už ką buvo nubaustas 2017 m. balandžio 3 d. nutarimu pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina ir tai, kad A. M. 2017 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, t.y. už tai, kad 2017 m. vasario 15 d., apie 5.50 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Lexus IS 220, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Iš šio teismo baudžiamojo įsakymo turinio matyti, jog apie situaciją buvo pranešta automobilio savininkui G. V., kuris, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas liudytoju, parodė, kad sutiko paskolinti automobilį A. M.. 2017 m. vasario 21 d. jam paskambino A. M., pranešdamas, kad automobilis sulaikytas policijoje ir uždarytas saugomoje aikštelėje, taip pat nurodė to priežastį. Priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, buvo sprendžiamas ir minimo Lexus markės automobilio konfiskavimo klausimas. Taigi matyti, jog G. V. žinojo, kad su jam priklausančia transporto priemone buvo padaryta nusikalstama veika, tačiau, nepaisant to, automobiliu ir toliau leido naudotis pažeidėjo sesei S. Ž., su kuria kartu gyvena ir pažeidėjas, jau du kartus savavališkai paėmęs jo automobilį. Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad savo automobiliu G. V. tinkamai nesirūpino, neužtikrino, kad juo toliau nesinaudotų teisės vairuoti neturintis asmuo, ne kartą nubaustas už vairavimą išgėrus, t.y. transporto priemonės likimas G. V. visiškai nerūpėjo. Kritiškai vertintini ir skundo teiginiai bei S. Ž. pateikti paaiškinimai, kad A. M. automobilio Lexus raktelius paėmė slapčia, jo sesei nieko apie tai nežinant, o jos kambarys, kuriame padėti rakteliai, rakinamas, asmuo turėjo pasidaręs raktus. Akivaizdu, kad toks A. M. elgesys – automobilio iš sesers paėmimas, net ir pastarajai nežinant, nebuvo vienkartinio pobūdžio, šiuo automobiliu pažeidėjas ne kartą darė analogiškus teisės pažeidimus, taigi S. Ž., žinodama šias aplinkybes, suvokdama savo brolio elgesio pavojingumą, privalėjo imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad minimu automobiliu A. M. daugiau naudotis negalėtų, t.y. pakeisti savo durų užraktą, jei brolis buvo pasidaręs raktų dublikatą, automobilio raktelius laikyti jam nežinomoje vietoje, arba turėti su savimi, ir pan. Tačiau matyti, kad net ir po pakartotinių pažeidimų padarymo, S. Ž. elgėsi taip pat, t.y. automobilio raktelius ir toliau laikė vietoje, kuri buvo žinoma pastarosios broliui. Iš tokių išdėstytų aplinkybių akivaizdu, jog G. V., perleisdamas turtą, t.y. automobilį Lexus, v.n. (duomenys neskelbtini) S. Ž., žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, taigi jis yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tuometinė faktinė automobilio valdytoja S. Ž. taip pat nesiėmė pakankamų priemonių, kad nebūtų sudarytos sąlygos pažeidėjui šiuo automobiliu naudotis.

Pirmosios instancijos teismas ANK 29 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę taikė pagrįstai. Ji yra proporcinga padarytam pažeidimui bei A. M. asmenybei. Naikinti žemesnės instancijos teismo priimą procesinį sprendimą skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.