- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-25
- Bylos Nr.
- 2-2140-880/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00026-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- L. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui L. S. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį dėl 4689,13 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. kovo 11 d. dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesunkiai sutrikdyta O. R. ir nežymiai sutrikdyta J. R. sveikata. Eismo įvykio metu transporto priemonė Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytą žalą ir ją atlygino, išmokėdama 4689,13 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas vykdydamas Paslaugų teikimo sutartį, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas iki ieškinio pateikimo dienos nuostolių neatlygino.
Atsakovui L. S. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka šeimos nariui (įteikta mamai 2019 m. sausio 31 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimai nebus pateikti, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.
Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2017 m. kovo 11 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesunkiai sutrikdyta O. R. bei nežymiai sutrikdyta J. R. sveikata (b.l. 3-8). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 19 d. nuosprendžiu kaltu dėl minėto eismo įvykio buvo pripažintas L. S., kuris vairavo transporto priemonę Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Eismo įvykio metu patyręs žalą asmuo dėl žalos atlyginimo kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 10-12), kuris įvertino eismo įvykio metu padarytą žalą, paskaičiavo ir ją atlygino nukentėjusiam asmeniui (b.l. 13-45). Ieškovas, vadovaudamasis 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 11, kompensavo „AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą draudimo išmoką (b.l. 46), iš viso 4689,13 Eur, ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką. Ieškovas atsakovui siuntė rašytines pretenzijas, kuriose ragino atsakovą atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą (b.l. 47-50), tačiau atsakovas ieškovui eismo įvykio metu padarytos žalos neatlygino.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai padaroma žala, atsakingas asmuo privalo ją visiškai atlyginti tam asmeniui, kuriam ji buvo padaryta (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalies pagrindu biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jei išmoka buvo išmokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o būtent kai kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, būdamas transporto priemonės Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, vairavo minėtą transporto priemonę, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip to reikalauja TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis, o ieškovas išmokėjo žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims, ieškovo reikalavimas dėl 4689,13 Eur dydžio nuostolių atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl iš atsakovo ieškovui priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 141 Eur žyminį mokestį (b.l. 51), todėl ši suma iš atsakovo priteistina ieškovo naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į. k. 125709291, naudai iš atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 4689,13 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. sausio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 141,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.