- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-15
- Bylos Nr.
- I-753-171/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02050-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- B. Č.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos teritorinė muitinė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui B. Č., Muitinės departamento atstovei Valentinai Lemežienei, Šiaulių teritorinės muitinės atstovui Vilmantui Poškui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. Č. skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir Šiaulių teritorinei muitinei dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo byloje Klaipėdos teritorinė muitinė).
Aprašomoji dalis
nustatė
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 16–19) ir patikslintu skundu (b. l. 5–7), kuriuose prašo panaikinti Muitinės departamento 2009-10-30 įsakymą Nr. 1B-606 „Dėl Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo“.
Paaiškino, kad Muitinės departamentas 2009-10-30 priėmė įsakymą, kuriuo nuo 2010-07-01 nutarta reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės.
Pareiškėjas nurodė, kad šis įsakymas jam yra taikomas tiesiogiai, kaip Šiaulių teritorinės muitinės pareigūnui, kadangi jame numatomas įspėjimo įteikimas apie tarnybos santykių pakeitimą. Pareiškėjas nurodė, kad reorganizavimas taikant neteisėtą prijungimo būdą atima iš jo galimybę teisėtai ir lygiaverčiai konkuruoti su Klaipėdos teritorinės muitinės darbuotojais, nes įspėjimai dėl tarnybos santykių pasibaigimo įteikiami tik Šiaulių teritorinės muitinės darbuotojams.
Pareiškėjas mano, kad ginčijamo įsakymo nuostatos, įpareigojančios nuo 2010-07-01 reorganizuoti Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto imperatyviai nuostatai. Pareiškėjas nurodė, kad Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnis numato biudžetinės įstaigos reorganizavimo būdą tik sujungimą ar išskaidymą. Toks teisinis reguliavimas, kai Šiaulių teritorinė muitinė reorganizuojama prijungiant, pažeidžia Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 3 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius tarnybos muitinėje principus.
Pareiškėjui kyla abejonių dėl reorganizavimo tikslo – optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą, siekiant didinti jos veiklos efektyvumą, tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti. Paaiškino, kad jis dar nėra gavęs įspėjimo lapelio apie galimą atleidimą, tačiau abejoja, ar jo pareigybė naujoje struktūroje išliks. (b. l. 49–50).
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 27–30) nurodė, kad Įsakymas yra ne individualus, o norminis aktas. Paaiškino, kad Įsakymas yra skirtas ne tik vienam konkrečiam subjektui – pareiškėjui, bet ir kitiems asmenims, kurie dalyvaus jo įgyvendinime – Muitinės departamentui, Šiaulių ir Klaipėdos teritorinėms muitinėms, jis susietas ir su muitinės prievolių pagal su muitinės debitoriais ir kreditoriais (neapibrėžtas subjektų ratas) anksčiau sudarytus sandorius vykdymu. Pažymėjo, kad Įsakymas yra oficialiai paskelbtas „Valstybės žiniose“. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Valstybės žiniose“ turi būti skelbiami valstybės institucijų vadovų norminiai teisės aktai. Atsakovas mano, kad Įsakymo paskelbimas „Valstybės žiniose“ yra vienas iš požymių, kad ginčijamas įsakymas yra norminis aktas.
Atsakovas taip pat pažymėjo, kad skundžiamas Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams. Paaiškino, kad vadovaujantis Muitinės įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 5 punktu ir Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 6 punktu Įsakymo projektas buvo suderintas su finansų ministru. Nurodė, kad priimant sprendimą dėl reorganizacijos buvo pagrįstai parinktas Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos 3 punkte ir Civilinio kodekso 2.97 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas reorganizavimo būdas – vieno juridinio asmens (Šiaulių teritorinės muitinės) prijungimas prie kito juridinio asmens (Klaipėdos teritorinės muitinės), tęsiančio savo veiklą.
Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo motyvu dėl prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatai, t. y. dėl kompetencijos ribų viršijimo, nes Muitinės departamentas veikė pagal įgaliojimus, suteiktus Muitinės įstatymu ir LR Vyriausybės 1996-05-10 nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“.
Atsakovas pažymėjo, kad Įsakymas atitinka ir šiuo metu susiformavusią biudžetinių įstaigų reorganizavimo praktiką, kuri grindžiama Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio ir LR Vyriausybės 1996-05-10 nutarimo Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ nuostatomis (Pvz., LR Vyriausybės 2009-09-30 nutarimas Nr. 1205 „Dėl Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos reorganizavimo“, LR žemės ūkio ministro 2009-11-11 įsakymas Nr. 3D-864 „Dėl Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro ir Laukystos žuvų veislyno reorganizavimo sąlygų ir reorganizavimo komisijos sudėties patvirtinimo“ ir kt.).
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti (b. l. 49–50).
Atsakovė Šiaulių teritorinė muitinė su skundu sutiko. Atsiliepime (b. l. 31–32) nurodė, kad Įsakymo nuostatos, įpareigojančios Šiaulių teritorinė muitinę reorganizuoti nuo 2010-07-01 jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės prieštarauja Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1 punkto imperatyviai nuostatai. Šios nuostatos nenumato reorganizuojamų biudžetinių įstaigų jungimo būdo – prijungimo. Yra numatytas biudžetinių įstaigų jungimo būdas – sujungimas. Šie būdai iš esmės skiriasi, nes sukelia skirtingas teisines pasekmes reorganizacijoje dalyvaujančioms įstaigoms. Reorganizaciją vykdant sujungimo būdu juridinių asmenų teisės ir pareigos pereina naujam juridiniam asmeniui, o dalyvavimas reorganizacijos procese yra lygiateisis visų dalyvaujančių subjektų atžvilgiu.
Atsakovė taip pat mano, kad atliekant muitinės sistemos reorganizavimą pažeidžiant Biudžetinių įstaigų įstatymo imperatyvius reikalavimus, nebus pasiektas Įsakymu patvirtinto Šiaulių teritorinės muitinės reorganizavimo projekto 5 punkte deklaruojamas reorganizavimo tikslas – optimizuoti Lietuvos Respublikos muitinės struktūrą siekiant didinti jos veiklos efektyvumą tobulinti viešąjį administravimą bei mažinti valdymo išlaidas – efektyviau naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius išteklius, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti.
Atsakovė pažymėjo, kad Įsakymo nuostatos dėl muitinės pareigūnų ir darbuotojų atrankos pratęsti tarnybos muitinėje santykius prieštarauja ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 3 straipsnyje įtvirtintiems pagrindiniams tarnybos muitinėje principams.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį patenkinti (b. l. 49–50).
Atsiliepimas
Klaipėdos teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 34–36) nurodė, kad skundžiamas įsakymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti atmetamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime išdėstė analogiškus nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, kaip ir atsakovas Muitinės departamentas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2009-10-30 Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-606 (b. l. 8) buvo nutarta nuo 2010-07-01 Šiaulių teritorinę muitinę jungimo būdu, prijungiant ją prie Klaipėdos teritorinės muitinės, kuriai pereina visos Šiaulių teritorinės muitinės teisės ir pareigos.
Pareiškėjas nesutinka su Muitinės departamento priimtu įsakymu ir mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra Šiaulių teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriaus viršininkas (b. l. 5–7). Ginčo dėl pareiškėjos užimamų pareigų byloje nėra.
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime teigia, kad ginčijamas aktas yra norminis, todėl pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo.
Teismas dėl šio argumento pasisako pirmiausia.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Šio straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Administracinis aktas Administracinių bylų teisenos įstatyme yra apibrėžiamas kaip vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-03-16 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS8-78-06 pažymėjo, kad, analizuojant Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 bei 15 dalyje apibrėžtą norminio administracinio akto sąvoką, matyti, jog daugelis įstatyme nurodytų šio akto požymių yra vertinamieji, tai yra kiekvienu atveju teismui nustatant ar aktas, dėl kurio teisėtumo į teismą kreipėsi atitinkamas subjektas būtina įvertinti daugelį objektyvių požymių: išsiaiškinti akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį; subjektų ratą, kuriems taikomas aktas; aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes. Taigi, darytina išvada, jog tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus.
Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas skirtas konkrečiai subjektų grupei – reorganizuojamai Šiaulių teritorinei muitinei, Klaipėdos teritorini muitinei, Muitinės departamentui, ir jis yra vienkartinis aktas – skirtas nenuolatiniam taikymui, t. y. tik reorganizacijos pabaigos, konstatuotina, kad Įsakymas yra individualus teisės aktas.
Dėl to, kad Įsakymas buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ jis netampa norminiu.
Teisę kreiptis į administracinį teismą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124–131, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jo teisės ir teisėti interesai skundžiamu nutarimu yra pažeisti. Pareiškėjas teigia, kad dėl būsimos reorganizacijos jis gali būti atleistas iš darbo, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo argumentai, kad galbūt dėl šios reorganizacijos jis gali būti atleistas iš darbo laikytini prielaidomis apie galimas Įsakymo pasekmes pareiškėjui.
Teismas pažymi, kad administraciniams teismams įstatymais nėra pavesta nagrinėti prevencinio pobūdžio reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-279/2010).
Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje yra pateikiamas bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad administraciniai teismas sprendžia bylas dėl ginčų tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų dėl kompetencijos ar įstatymų pažeidimo, išskyrus civilinius ginčus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams.
Muitinės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorinė muitinė – Muitinės departamento įsteigta ir jam atskaitinga muitinės įstaiga, organizuojanti ir užtikrinanti muitų teisės aktų įgyvendinimą ir kitų Muitinės departamento pavestų funkcijų vykdymą Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė muitinė yra viešasis juridinis asmuo. Tokiu būdu Muitinės departamentas yra Šiaulių teritorinės muitinės steigėjas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas dirba Šiaulių teritorinėje muitinėje. Taigi, pareiškėjas dirba atsakovui pavaldžioje institucijoje ir ginčija atsakovo Muitinės departamento priimtą įsakymą dėl įstatymo pažeidimo. Šiuo aspektu kelti ginčo remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, nes toks ginčas galimas tik tarp nepavaldžių vienas kitam viešojo administravimo subjektų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendžia
atmesti pareiškėjo B. Č. skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.