Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Juozapas Surblys Baudž. byla Nr. 1A -238-50 /2006

Teisėja Liucija Paulauskaitė Procesinio sprendimo kategorija

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2007 m. gegužės 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. M. , a.k (duomenys neskelbtini) A. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) ir Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl UAB „Palangos autoservisas“ turto pagrobimo dvejiems metams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl D. K. turto pagrobimo dvejiems metams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl L. M. ir S. G. turto pagrobimo dvejiems metams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl D. S. turto pagrobimo dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

S. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d. šios bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl R. Š. turto pagrobimo dvejiems metams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl D. K. turto pagrobimo dvejiems metams laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl D. S. turto pagrobimo dvejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d. prie šios bausmės visiško sudėjimo būdu pridėta dalis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-06-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta penkerių metų septynių mėnesių ir trylikos dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. ir A. P. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2006-12-14, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 11 val., A. P. sulaužius durų spyną, įsibrovė į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nukentėjusiajam D K. priklausančio turto už 7816,11 litų;

be to, jie nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2006-12-18, apie 14.50 val., A. P. sulaužius durų spyną, įsibrovė į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nukentėjusiajai D S. priklausančio turto už 2700 litų. S. M. dar pagrobė 2000 litų;

S. M. nuteistas už tai, kad 2006-10-27 naktį, išdaužęs UAB „Palangos autoservisas“, esančios (duomenys neskelbtini), pastato lango stiklą, įsibrovė į patalpas ir pagrobė nuketėjusiajam J. B. priklausančio turto už 1950 litų;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2006-12-15, laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 12.30 val., sugadindamas durų spyną, įsibrovė į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nukentėjusiajai L. M. priklausančio turto už 309,75 litų ir S. G. priklausančio turto už 110 litų bei S. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

A. P. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-12-13 iki 2006-12-16, sugadindamas buto durų spyną, įsibrovė į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , ir pagrobė nukentėjusiajai R. Š. priklausančio turto už 2920 litų.

Nuteistasis S. M. prašo nuosprendį pakeisti- švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę- ir nurodo, kad jis kaltu prisipažino visiškai, serga sunkia nepagydoma liga- plaučių tuberkulioze. Nors teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistajam skirti dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas neatsižvelgė nei į prokuroro prašymą, nei į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir už jo padarytus nusikaltimus paskyrė griežčiausią bausmę.

Nuteistasis A. P. prašo nuosprendžiu paskirtą bausmę sušvelninti, nes jis nusikaltimus padarė būdamas blaivus, kaltu prisipažino visiškai, gailisi, tačiau teismas nepagrįstai to nepripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, teismas paskyrė griežtesnę bausmę nei teisiamojo posėdžio metu prašė prokuroras.

Prokurorė prašo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Nurodo, kad ištyręs byloje esančius duomenis teismas teisingai konstatavo, jog S. M. įvykdė nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., tačiau S. M. nuteisdamas už BK 178 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas, jo nepripažino kaltu. Be to, teismas, skirdamas bausmes S. M. už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d., netinkamai taikė BK 63 str. nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas. BK 63 str. 1 d. numatyta, jog jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Teismas, nesivadovaudamas šia norma, visų pirma paskyrė bausmes už nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d., padarymą ir po to subendrino šias bausmes. Dar vėliau paskyrė bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., padarymą ir šią bausmę bendrino su subendrinta bausme už įvykdytas vagystes. Šiuo atveju teismas turėjo pirma paskirti bausmes už visus S. M. padarytus nusikaltimus ir tik po to spręsti bendrinimo klausimą. S. M. įvykdyti nusikaltimai -turto pagrobimo iš L. M. ir S. G. buto bei dokumento pagrobimas- sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės turi būti subendrintos apėmimo būdu. Taip pat teismas, pažeisdamas BPK 307 str. 1 d. 6 p. nuostatas, neišsprendė S. M. paskirtos kardomosios priemonės- suėmimo- klausimo. Prokurorė prašo S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 2 d. už turto pagrobimą iš UAB „Palangos autoservisas“, už turto pagrobimą iš D. K. buto, už turto pagrobimą iš L. M. ir S. G. buto, už turto pagrobimą iš D. S. . Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmes, paskirtas pagal BK 178 str. 2 d. dėl turto pagrobimo iš L. M. ir S. G. buto ir pagal BK 302 str. 1 d., subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 metams. Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinti iš dalies sudedant su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 str. 2 d. dėl turto pagrobimo iš UAB „Palangos autoservisas“; dėl turto pagrobimo iš D. K. buto; dėl turto pagrobimo iš D. S. , ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. S. M. paskirtą kardomąją priemonę- suėmimą- panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis S. M. ir jo gynėjas bei nuteistojo S. P. gynėja prašo nuosprendį pakeisti ir skirti švelnesnę bausmę, prokuroras prašo nuteistųjų skundus atmesti, prokurorės skundą tenkinti.

Nuteistojo A. P. skundas atmestinas, nuteistojo S. M. skundas pagrįstas iš dalies, Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės skundas taip pat tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės ( BPK 328 str. 1 ir 2 p.).

Teismas, spręsdamas nuteistųjų kaltumo klausimą, priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Skirdamas bausmes nuteistiesiems, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės atėmimo bausmių skyrimą, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad padaryti tyčiniai apysunkiai savanaudiški nusikaltimai, kad abu nuteistieji ne kartą teisti už nusikaltimus nuosavybei, teistumui neišnykus padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl jie laikomi recidyvistais (BK 27 str.1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Nuteistųjų S. M. ir A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad S. M. prisipažino ir gailisi, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1 d. 2 p.). Byloje esantis išrašas iš S. M. medicininių dokumentų patvirtina nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos ligos- plaučių tuberkuliozės- buvimą, tačiau atleidimas nuo bausmės dėl sunkios nepagydomos ligos nėra teismo pareiga. Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, taip pat į sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje. Ligos buvimas nuteistajam nesutrukdė padaryti nusikalstamas veikas, todėl teismas pagrįstai neatleido jo nuo bausmės. Tačiau, jeigu vėliau atsirastų pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos (BK 76 str.), šis klausimas galėtų būti sprendžiamas pagal bausmės vykdymo institucijos vadovo teikimą bausmės atlikimo vietos apylinkės teismui Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 str., BPK 359 str. 1 ir 2 d., 362 str. 1 d. nustatyta tvarka. Nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis pripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik nustačius, kad asmuo tikrai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad apie padarytas nusikalstamas veikas pranešė nukentėjusieji, kaltu A. P. prisipažino tik iš dalies ir tik verčiamas konkrečių bylos aplinkybių, neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, todėl teiginys, kad jis nuoširdžiai gailisi, yra neteisingas ir pagrįstai nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad jis nusikalstamas veikas padarė neapsvaigęs nuo alkoholio, nėra ta aplinkybė, dėl kurios būtų galima švelninti bausmę. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Prokuroro baigiamųjų kalbų metu pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis nėra teismui privaloma. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nurodytais bausmių skyrimo pagrindais. Nuteistiesiems už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, yra mažesnės negu BK 178 str. 2 d. sankcijos vidurkis. Ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nekeistina.

Nuosprendis keistinas dėl to, kad teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. nuostatomis, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Palangos miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu S. M. pagal BK 178 str. 2 d. paskyrė bausmes ir vadovaudamasis BK 63 str. 4 d. nuostatomis jas subendrino. Po to teismas nuteistajam paskyrė bausmę pagal BK 302 str. 1 d. ir vadovaudamasis BK 63 str. 3 d. visas bausmes subendrino. Teismas, pasirinkdamas tokį bausmių skyrimo ir bendrinimo būdą, pažeidė BK 63 str. 1 d. nuostatas, todėl nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl BK 63 straipsnio nuostatų taikymo keistina.

Nuteistasis S. M. už tai, kad 2006-12-15, laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 12.30 val., sugadindamas durų spyną, įsibrovė į gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir pagrobė nukentėjusiajai L. M. priklausančio turto už 309,75 litų, S. G. priklausančio turto už 110 litų bei S. G. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. Pagal baudžiamąją teisę idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi paprastai laikoma situacija, kai tas pats kaltininkas ta pačia veika tuo pačiu metu padaro nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Iš bylos duomenų matyti, kad S. M. nukentėjusiesiems L. M. ir S. G. priklausančio turto vagystę ir S. G. vardu išduoto Lietuvos Respublikos piliečio paso pagrobimą padarė tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo, o ne sudėjimo būdu. Be to, teismas pagal BK 302 str. 1 d. paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinęs su jau subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 178 str. 2d., nepagrįstai pagriežtino galutinę bausmę S. M. .

Prokurorės prašymas keisti nuosprendį dėl to, kad S. M. dėl BK 178 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo pripažintas kaltu, yra formalaus pobūdžio. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas, ištyręs visus byloje esančius duomenis, pripažino S. M. kaltu dėl BK 178 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, todėl tai, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė to, jog S. M. pripažintas kaltu, laikytina rašymo klaida, kurios taisyti taikant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendžia:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendį dėl S. M. pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., nuteistajam S. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl L. M. ir S. G. turto pagrobimo ir pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., prie šios bausmės iš dalies pridėti kitas Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes ir S. M. paskirti galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.