- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-98-458/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Dalius Jocys, Valentinas Janonis
- Nuteistasis
- T. N.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo T. N., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria T. N. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtą dvejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę, susipažinusi su byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu T. N. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., subendrinta dvejų metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 81 str. 1 d., 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 2, 5 p., 84 str., 87 str. 1 d. 2 p., 3 d. 5 p. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – vienerių metų laikotarpiu įpareigojimą dirbti, draudimą be institucijos, kontroliuojančios elgesio apribojimo vykdymą, žinios keisti gyvenamąją vietą, K. B. atlyginti nusikaltimu padarytą 300 litų turtinę žalą.
Apskųsta nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas T. N. panaikintas, nurodant, kad jis, nors teismo skirtas auklėjamojo poveikio priemones vykdė, tačiau ir toliau, po to, kai Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartimi buvo įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę, darė teisės pažeidimus – 2008 m. balandžio 20 d. nubaustas bauda pagal ATPK 124¹ str. 6 d., be to, iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2009 m. kovo 16 d. rašto matyti, kad Jungtinės Karalystės Lincolno Crown teisme 2009 m. vasario 9 d. buvo teisiamas už vagystes, pripažintas kaltu ir nuteistas 7 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliko nepilnamečių nusikaltėlių įstaigoje.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis T. N. prašo nutartį panaikinti, nurodydamas, kad Šilutės rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, taip pat nukrypo nuo jau suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Vertindamas Pataisos inspekcijos pateiktą medžiagą apie jo padarytus teisės pažeidimus, teismas neatsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą.
Nuteistasis nurodo, kad LR BK 75 str. 4 d. 3 p. numatyta, kad „jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu <...> padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu įspėja nuteistąjį, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo įpareigojimų ar daro teisės pažeidimus, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę“. Taigi teismas, svarstydamas ir vertindamas Pataisos inspekcijos pateiktą teikimą, privalėjo taikyti tas pačias taisykles kaip ir įspėjimo atveju ir nustatyti, kad jis po įspėjimo padarė pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės. Iš medžiagos matyti, kad po teismo įspėjimo jis padarė tik vieną teisės pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl teismas neturėjo pagrindo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.
Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismo nurodyta aplinkybė, kad jis buvo nuteistas už vagystę Jungtinėje Karalystėje, neturi juridinės reikšmės, kadangi už šį pažeidimą jam Lietuvos Respublikoje nebuvo skirtos administracinės nuobaudos ar taikytos drausminio poveikio priemonės. Kitu atveju, jeigu teismas būtų pripažinęs, kad jis padarė nusikaltimą ir tai yra pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, jis privalėjo taikyti LR BK 75 str. 4 d. 4 p., kuris reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, padarius nusikalstamą veiką. Teismas to nepadarė, todėl ši aplinkybė neturėjo pagrindo būti vertinama teisės pažeidimu, padarytu pakartotinai po teismo įspėjimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ar kitos drausminio poveikio priemonės.
Nuteistasis pažymi, kad teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę, mažai dėmesio skyrė jį apibūdinančių duomenų analizei, daugiausia akcentuodamas tik jo elgesį po nuosprendžio atidėjimo ir neigiamai jį charakterizuojančius duomenis iš policijos. Be to, teismas nepakankamai įvertino esmines bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, kurios buvo nustatytos nuosprendžiu, tai, kad jis atlygino turtinę žalą, dirba, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeičia gyvenamosios vietos. Mano, kad teismas, priėmęs sprendimą jį siųsti atlikti bausmę, neįvertino galimų pasekmių, kurios gali neigiamai atsiliepti jo asmenybei, charakteriui, psichologinei būsenai. Jis yra jaunas, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, todėl bausmės atlikimas kolonijoje tikrai neigiamai atsilieps jo asmenybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo apibendrinimuose dėl bausmės vykdymo atidėjimo yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybei reikšmę turinčias aplinkybes. Šios aplinkybės dažniausiai neturi įtakos vertinant asmenybės pavojingumą, tačiau svarbios sprendžiant, ar ateityje nuteistasis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Aplinkybės dažniausiai pasireiškia tuo, kad asmenį nuteisus laisvės atėmimo bausme, jis praras gyvenime vertybes, kurios gali sudaryti ar sudaro jo gyvenimo pagrindą, ir šios vertybės gali būti neatkuriamos ar sunkiai atkuriamos. Pavyzdžiui, dėl tam tikrų santykių šeimoje gali iširti kaltininko šeima, dėl tam tikros kaltininko fizinės ypatybės jis gali prarasti specifinį darbą, taip pat darbą pagal retą specialybę, dėl maitintojo netekimo gali kilti grėsmė kaltininko artimųjų gyvybei ir sveikatai, jis negalės užbaigti mokslo ir panašiai. Nustatant šias aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl netekties įvykęs psichinis sąmonės lūžis gali paveikti nuteitąjį ne pasitaisyti, o daryti teisės pažeidimus ir naujus nusikaltimus.
Nuteistasis T. N. ir gynėjas prašo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas, apylinkės teismo nutartis panaikintina ir Pataisos inspekcijos teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 4 d. 3 p., kuriuo apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi panaikindamas T. N. bausmės vykdymo atidėjimą, nes bausmės vykdymas 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu T. N. buvo atidėtas ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės remiantis 92 straipsnio 1, 2 d., o BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad XI skyriaus (Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai) nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, ir BK 92 str. 3 d. 3 p., be kita ko, nustatyta, kad teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, jeigu apie bausmės vykdymo atidėjimo galimą panaikinimą įspėtas nuteistasis toliau daro teisės pažeidimus.
BK 92 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu nuteistas nepilnametis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64, 90 ir 91 straipsniuose numatytas taisykles. Laikantis šių įstatymo nuostatų formuojama ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos (Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 str.) (Toliau – Apžvalgos) išvadų 9 d. (Teismų praktikos biuletenis Nr. 28, p. 366) nurodyta, kad „jei nuteistasis naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64 straipsnyje nustatytas taisykles. Tokiais atvejais bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktą ar 92 straipsnio 3 dalies 3 punktą atskirai nesprendžiamas“. Tačiau šios nuostatos galėtų būti taikomos tik naują nusikalstamą veiką nagrinėjančio teismo. Būtina pažymėti ir tai, kad atsižvelgiant į padarytos naujos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitus bylos duomenis, bausmės vykdymo atidėjimas išimtiniais atvejais gali būti taikomas ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Tačiau aišku, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2009 m. kovo 16 d. rašte nurodytas Jungtinės Karalystės Lincolno Crown teismas, priėmęs 2009 m. vasario 9 d. sprendimą T. N. nurodytų klausimų (savo paskirtos bausmės bendrinimo su 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme) nesprendė ir spręsti negalėjo. Bet, atsižvelgiant į šiame rašte nurodytos 2009 m. vasario 19 d. paskirtos bausmės dydį (7 mėnesius laisvės atėmimo), į tai, kad nuteistasis T. N. jau šių metų balandžio 10 d. Šilutės rajono apylinkės teisme dalyvavo nagrinėjant Pataisos inspekcijos teikimą ir priimant skundžiamą nutartį, akivaizdu, kad Jungtinės Karalystės teismo paskirtos bausmės jis atliko tik mažesnę dalį, tai leidžia manyti, kad jam buvo taikomas tam tikras atleidimo nuo bausmės (jos atidėjimo, lygtinio atleidimo prieš terminą ar kita) institutas.
Apylinkės teismas informaciją iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos apie T. N. nuteisimą Jungtinės Karalystės teisme už vagystes įvertino kaip T. N. teisės pažeidimo padarymo 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu faktą. Taip pasielgti ir spręsti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagal BK 92 straipsnio 3 dalies 3 punktą teismas galėtų tik turėdamas duomenis apie tai, koks teisės pažeidimas buvo padarytas, apie jo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo padarymo aplinkybes ir kita. Minėtoje Apžvalgoje nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo jo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, paprastai nebelieka prielaidų išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos tik teisėsaugos institucijoms skirta nurodyto turinio informacija. Kokį teisės pažeidimą, be to, kokiame Lietuvos Respublikos įstatyme už jo padarymą numatytą atsakomybė, kokio pavojingumo pobūdžio ir laipsnio veiką (nusikaltimą, nusižengimą ar pažeidimą, kokiomis aplinkybėmis) T. N. kitoje valstybėje padarė, jokių duomenų nėra. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo turi būti aiškinamasi, ar nuteistojo padaryti teisės pažeidimai, elgesys bausmės vykdymo atidėjimo metu nereiškia, kad nuteistasis nerodo noro taisytis, kad ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Nesant nurodytų būtinų duomenų apie padarytą teisės pažeidimą, daryti tokias išvadas nėra pagrindo. Kaip teisingai savo nutartyje pripažino apylinkės teismas, nuteistasis T. N. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė nuosprendžiu paskirtas auklėjamojo poveikio priemones. Nuteistojo T. N. 2008 m. balandžio 20 d. padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio pobūdžio apylinkės teismas pateiktoje medžiagoje nesant ir neturėdamas net nutarimo nesvarstė, nėra susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu, piktybinis, iš esmės yra mažareikšmis, negali būti vertinamas kaip rodantis jo nenorą taisytis, nesilaikyti įstatymų ir daryti naujas nusikalstamas veikas (neturėdamas 2 metų vairavimo stažo vairavo automobilį, ant kurio nebuvo greitį leidžiančio ženklo, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 punktą (Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatytą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis) ir padarė LR ATPK 124¹ str. 6 d. numatytą pažeidimą). Darytina išvada, kad ne šis administracinis teisės pažeidimas lėmė Pataisos inspekcijos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo T. N. panaikinimo pateikimą, nes nuo šio pažeidimo padarymo iki teikimo padavimo praėjo ilgas laiko tarpas – beveik 11 mėnesių, ir po šio pažeidimo padarymo inspekcijos pareigūnai su nuteistuoju kalbėjosi, vykdė kitas numatytas priemonės, o lėmė tik iš Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gauta nurodyta informacija. Nurodytą administracinį teisės pažeidimą nesant pagrindo vertinti kaip rodantį nuteistojo T. N. nenorą taisytis, nesilaikyti įstatymų ir daryti naujas nusikalstamas veikas, nesat būtinų duomenų apie jo padarytą kitą teisės pažeidimą, tai reiškia nesant ir teisės pažeidimų daugeto, nutartis panaikinti T. N. bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę negali būti vertinama kaip teisėta, pagrįsta ir teisinga. Dėl nustatytų aplinkybių nebuvus ir nesant pagrindo Pataisos inspekcijos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo tenkinti, panaikinant dėl jo priimtą nutartį, šis teikimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti T. N. bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę panaikinti ir Šilutės rajono pataisos inspekcijos teikimą atmesti.
Nutartis neskundžiama.