- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-02
- Bylos Nr.
- 1-71-876/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- P. D.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam P. D., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajai R. D., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. D. 2014 m. vasario 19 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė smūgį ranka savo buvusiai žmonai R. D., su kuria kartu gyvena, į galvos sritį, tuo padarydamas jai galvos sumušimus, po to, sugribęs rankomis už galvos savo mažametį sūnų M. D. stūmė į sieną ir sutrenkė galvą, tuo padarydamas jam galvos plaukuotos dalies paviršinį sužalojimą, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatą.
Teismo posėdžio metu P. D. nurodė, kad su žmona susistumdė, o vaikas puolė į tarpą. Jis buvo išgėręs, jie susipyko. Kaltu prisipažįsta visiškai. Jie gyvena kartu, bet yra išsituokę. Jis buvo išgėręs jo girtumas buvo apie 3 promiles. Kai įvyko konfliktas su žmona, tai buvo blaivus. Su buvusia žmona susipyko, dėl to, kad ši grįžo vėlai į namus. Savo poelgį vertina blogai, to neturėtų būti. Supranta, kad tai nenormali situacija, kai vaikas turi tėvus skirti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. D. nurodė, kad ji tą vakarą grįžo iš darbo, buvęs sutuoktinis buvo labai girtas. Jis pradėjo priekabiauti, ji pasakiusi, kad nustotų. Šiuo metu negyvena kartu. Jos atsiprašė. Tą dieną jis buvo išgėręs. Dėl smurto pirmą kartą kvietė policiją. Jie kalbėjo, susitaikė ir jis išsikels iš jų namų. Jie susitaikė ir ji sutinka, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, P. D. kaltę įrodo ir protokolas – pareiškimas (b. l. 3), tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 4-6), apžiūros protokolas (b.l. 7-12), išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 13-14). asmens blaivumo testo kvitas, iš kurio matyti, jog 2014 m. vasario 19 d. 20.38 val. P. D. nustatytas 2,84 promilės girtumas (b. l. 28), bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo P. D. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. 3 d. , kadangi kaltinamasis tyčia sudavė savo buvusiai sutuoktiniai R. D. bei sugriebęs rankomis pastūmė sūnų M. D., dėl ko šis sutrenkė galvą, bei nustatyti visi būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai. Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį yra konstatavimas, kad asmeniui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas arba buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas šiam faktui konstatuoti remiasi byloje esančiais išrašais iš medicinių dokumentų (b.l.13-14), kuriuose nurodoma, kad M. D. ir R. D. buvo padaryti galvos sumušimas, galvos plaukuotos dalies paviršinis sužalojimas. BK 140 str. 2 d. kvalifikuojantis požymis – veika padaryta artimam giminaičiui arba šeimos nariui, 140 str. 3 d. – veika padaryta mažamečiui. Nors teismo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad ji su kaltinamuoju yra išsituokę, tačiau gyveno kartu, kas leidžia teismui konstatuoti, jog jų artimų ryšių palaikymas ir gyvenimas pripažintinas šeimos gyvenimu bei R. D. šeimos nariu. Kadangi P. D. yra nukentėjusiojo M. D. tėvas, tad akivaizdu, kad jis suvokė, jog smurtauja prieš mažametį asmenį. Pats P. D. teigia, jog jis vaiko nenorėjo žaloti, šis pats stojo į tėvų tarpą norėdamas apginti mamą, tačiau tai nepašalina P. D. atsakomybės, nes stumdamas vaiką, privalėjo suvokti, kad vaikas gali atsitrenkti ir susižaloti.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismo posėdžio metu pats P. D. teigė, jog jis visiškai pripažįsta kaltę, tačiau kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius. Tuo tarpu teismo posėdžio metu P. D. nenurodė tikslių įvykio aplinkybių, neigė savo girtumą, bandė sumažinti savo kaltę teigdamas, jog vaikas pats įlindo į besiginčijančių tėvų tarpą. Toks P. D. elgesys parodo ne nuoširdų gailestį dėl savo netinkamo elgesio, o bandymą sumenkinti nusikalstamų veiksmų pavojingumą. Kadangi teismas neįžvelgė P. D. elgesyje nuoširdaus gailėjimosi, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors teismo posėdžio metu kaltinamasis bandė teigti, jog jis konflikto metu buvo neblaivus, tačiau šiuos jo parodymus paneigė nukentėjusioji, kuri nurodė, jog P. D. tą dieną buvo neblaivus.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėja prašė P. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas laiko, jog nėra pagrindo taikyti BK 38 str. BK 38 str. nurodoma, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas laiko, jog nėra visų šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, tai yra nors asmuo ir pripažino įvykio aplinkybes, tačiau tai nelaikytina besąlyginiu ir geranorišku prisipažinimu, nes teismo posėdžio metu kaltinamasis neigė arba bandė sumažinti savo kaltę dėl įvykio aplinkybių. Sutiko, jog galėjo sutrenkti vaikui galvą, tačiau tuo pačiu nurodė, kad vaikas pats įlindo į tėvų tarpą – buvo ne laiku ir ne vietoje. Taip pat teismas neturi pagrindo manyti, kad P. D. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad P. D. ne kartą yra padaręs administracinius teisės pažeidimus, dali jų yra susiję su jo veiksmais esant neblaiviam. 2013 m. gruodžio 12 d. baustas už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams, nes triukšmavo ir garsiai šaukė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu trukdydamas namie buvusiems vaikams. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis vengia atlikti savo kaip tėvo pareigą užtikrinti vaikams saugią aplinką, rūpintis jų auklėjimu ir saugumu. Pats lengvai naudoja smurtą prieš vaikus ir rodo netinkamo elgesio pavyzdį savo vaikams, tai yra P. D. nevertina vienos iš svarbiausios visuomenės vertybių – vaikų interesų, ir tai parodo jo nusistatymą į visuomenėje gerbiamas vertybes, atitinkamai parodo, jog P. D. nėra linkęs laikytis ir gerbti visuomenės ir joje vyraujančių reikalavimų bei normų. Tad nėra pagrindo manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. P. D. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, kurie pripažintini baigtais. Nusikaltimai buvo įvykdyti spontaniškai, nebuvo planuoti ir apgalvoti nusikaltimai, kas parodo jų mažesnį pavojingumą, padaryta veika yra atsitiktinė, įvykdyta dėl tuo metu susiklosčiusių įvykio aplinkybių. Nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog P. D. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Teisiamasis yra nedirbantis, baustas administracine tvarka. BK 140 str. 3 d. numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl kaltinamajam parenkama laisvės atėmimo bausmė, kuris dydis nustatytinas mažesnis, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Parinkdamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo teisiamas pirmą kartą, į veikos pavojingumą, pasekmes. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį.
Teismas laiko, jog bausmės tikslai gali būti pasiekiami atidedant bausmė vykdymą. Įstatyme yra aiškinama, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Taigi teismas, derindamas humaniškumo ir teisingumo principus, mano, kad tikslinga P. D. atidėti bausmės vykdymą, nes su nukentėjusiąja susitaikė, ši pretenzijų neturi, pats kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą. Taip pat teismas siekdamas paveikti asmenį mano, kad tikslinga atidedant bausmės vykdymą paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
P. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
P. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujanti BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirta bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 64¹ str. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. vasario 21 d.
Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iki įsiteisės nuosprendis P. D. palikti galioti teismo paskirtus įpareigojimus išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusių R. D., M. D., nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.
Nuorašas tikras.