- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-1830-395/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01286-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Algirdas Remeika
- Pareiškėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1738-292/2011 pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims antstolei A. K., UAB „Alytaus butų ūkis“, UAB „Litesko“, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl apribojimų nustatymo išieškant iš paskutinio fizinio asmens turto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja, remdamasi CPK 663 straipsnio 4 dalimi, prašė nustatyti, kad nebūtų vykdomas išieškojimas iš jai priklausančio dviejų kambarių bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog antstolė A. K. 2010-10-14 turto arešto aktu areštavo jos vienintelį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-06-30 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1510-652. Minėtame dviejų kambarių bendrabutyje ji gyvena su dviem nepilnamečiais sūnumis R. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. M., gim. (duomenys neskelbtini). Kito būsto gyventi su vaikais ji neturi, jau kartą būsto yra netekusi. Šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, bet nedarbo išmokos negauna. Gauna socialinę pašalpą, kurią kas mėnesį sudaro 315 Lt. Kito turto, kurį pardavus, galėtų skirti skolų sumokėjimui, neturi. UAB „Litesko“ ir UAB „Alytaus butų ūkis“ priteista iš jos 9260,82 Lt skola susidarė už sunaudotus energijos išteklius bei komunalines paslaugas. Skolą kiek galėdama mažino. Vaikais rūpinasi, yra padori motina, neįrašyta į rizikos grupių asmenų įskaitą. Gautus pinigus, augindama nepilnamečius vaikus, išleisdavo būtinų poreikių tenkinimui - maistui, drabužiams, higienos prekėms, vaistams, todėl negalėjo laiku atsiskaityti su komunalines paslaugas teikiančiais tiekėjais. Kadangi abu jos vaikai gimę ne santuokoje, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl tėvystės nepilnamečiams vaikams R. ir L. nustatymo ir išlaikymo iš tėvų priteisimo. Gavusi iš tėvų išlaikymą, tikisi, kad finansinė padėtis pagerės ir ji galės atsiskaityti su kreditoriais. Skolos nepadengė ne dėl vengimo tai padaryti, bet dėl esančios sunkios materialinės padėties. Jos vaikai, pardavus būstą, neturėtų kur gyventi, nes jie neturi asmenų, kurie galėtų jiems padėti.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja augina du nepilnamečius vaikus - sūnų R. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sūnų L. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu R. tėvystė nenustatyta. Sūnaus L. išlaikymui iš tėvo priteistas išlaikymas, tačiau Lauryno tėvas niekur nedirba, todėl išlaikymo negauna. Teismas pripažino, kad pareiškėja atitinka socialiai remtino asmens statusą, nes niekur nedirba, pragyvena tik iš savivaldybės gaunamos 630 Lt socialinės pašalpos. Tačiau taip pat pripažino, kad jos materialinė padėtis sunki yra dėl pačios pareiškėjos nerūpestingumo. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kodėl pareiškėja negauna nedarbo išmokų, nors kaip pati teigia, darbo biržoje registruota seniai. Paskutinį kartą dirbo pas ūkininką tik 2009 metais, pasiuntus darbo biržai. Pareiškėja nepasinaudoja galimybe dirbti viešuosius darbus, nors yra sveika ir darbinga. Tik 2011 metų vasario mėnesį kreipėsi į teismą dėl vaikų tėvystės nustatymo ir išlaikymo iš jų priteisimo. Tačiau net ir priteisus išlaikymą iš L. tėvo, išlaikymo išieškojimo iš jo nevykdo, kompensacijų gavimu nesirūpina. Pareiškėja bei L. tėvas yra darbingi asmenys, dėl to privalo patys rūpintis savo vaikais. Išieškotojai prašo nukreipti išieškojimą į skolininkės, turinčios nepilnamečių vaikų, paskutinį butą. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skolininkė neturi, išieškoti iš skolininkės darbo užmokesčio galimybių nėra, išieškomos sumos viršija areštuoto buto vertę. Net ir gaudama pajamas, pareiškėja privalėtų mokėti einamuosius mokėjimus už komunalinius patarnavimus. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėja jau yra praradusi vieną būstą išieškant skolas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitas paslaugas. Todėl pareiškėjos prašymą nustatyti apribojimus, išieškant iš paskutinio buto, atmetė, nurodydamas, kad nepilnamečių vaikų teisės į būstą apsauga gali būti užtikrinta siekiant gauti socialinį būstą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir patenkinti pareiškėjos prašymą dėl to, kad nebūtų vykdomas išieškojimas iš jai priklausančių dviejų kambarių bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nors teismas pripažino, kad pareiškėja atitinka socialiai remtino asmens statusą, tačiau neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja nuo 2011 m. gegužės 11 d. dirba valytoja UAB „Alytaus butų ūkis“. Visą uždirbtą mėnesio atlyginimą pareiškėja padengė skolai apmokėti. Pareiškėja neneigia savo skolos ir stengiasi ją padengti visais įmanomais būdais. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendimu jau yra priteistas išlaikymas iš sūnaus L. tėvo bei greitu laiku bus priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo iš sūnaus R. tėvo. Pareiškėja tikisi, kad jos materialinė padėtis priėmus šiuos teismo sprendimus pagerės ir ji galės greičiau padengti skolas.
2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė pareiškėjos dviejų nepilnamečių vaikų teises, nes paliko be gyvenamojo būsto, neatsižvelgė į teisėtus vaikų interesus turėti normalų gyvenimą bei gyventi šeimos būste. Vaikai patirs didelę psichologinę traumą ir nuo mažens nusivils gyvenimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Alytaus butų ūkis“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su teismo nutartimi, nes nenukreipus išieškojimo į J. M. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo išieškojimas taps neįmanomu. Pareiškėja butą įsigijo 2004-06-10, iki 2011 m. vasario mėnesio visiškai nemokėjo komunalinių mokesčių, nereaguodavo į geranoriškus raginimus mokėti įsiskolinimą ir einamų mėnesių komunalinius mokesčius. Pirmas mokėjimas buvo sumokėtas 2011 m. vasario mėnesį, kai gavo pranešimą iš antstolių kontoros dėl J. M. nuosavybės teise priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini), varžytynių paskelbimo. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja, sužinojusi, kad butas gali būti parduodamas iš varžytynių, kreipėsi į teismą dėl vaikų išlaikymo iš tėvų priteisimo, bet nėra aišku ar teismo sprendimai jau pateikti vykdymui antstolių kontorai. UAB „Alytaus butų ūkis“ yra sudariusi su J. M. terminuotą darbo sutartį viešiesiems darbams nuo 2011-05-11 iki 2011-07-08 imtinai. Iš darbo atlygio už 2011 m. gegužės mėn. pareiškėja 2011-06-14 sumokėjo komunalinių mokesčių 504,31 Lt ir 25,31 Lt delspinigių už nepriteistą laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011 m. balandžio mėn. dalinai. Po šios įmokos liko įsiskolinimas 2011-06-14 dienai 8117,54 Lt. Iš darbo atlygio už 2011 m. birželio ir liepos mėnesius J. M. padengs tik nežymią dalį įsiskolinimo, nes jai yra LR Vyriausybės nustatytas ir patvirtintas minimalus valandinis atlygis. Nukreipus išieškojimą į J. M. nuosavybę, atsiras galimybė sumažinti įsiskolinimą, taip pat pareiškėja kaip socialiai remtinas asmuo galės kreiptis į Alytaus miesto savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Kaip patvirtina bylos medžiaga, antstolė A. K., vykdydama skolos išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1510-652 iš skolininkės J. M. išieškotojų UAB „Alytaus butų ūkis“, UAB „Litesko“ naudai 2010 m. spalio 14 d. turto arešto aktu areštavo J. M. priklausantį dviejų kambarių bendrabutį 30,37 kv. m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), 10000 Lt vertės. Šie veiksmai rodo, jog nesumokėtų skolų už energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas išieškojimas bus nukreiptas į skolininkei priklausantį butą. Pareiškėja J. M. kreipėsi į teismą, prašydama taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalies apribojimą, uždraudžiant vykdyti išieškojimą iš J. M. vienintelio gyvenamojo būsto, esančio (duomenys neskelbtini). CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų paskirtis yra apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą ir jos taikomos esant sąlygoms kai: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė - paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi- turto areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise.
Nustatyta, kad pareiškėja J. M. augina du nepilnamečius vaikus - sūnų R. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sūnų L. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Skolininkė atitinka socialiai remtino asmens statusą, nes niekur nedirba, pragyvena tik iš savivaldybės gaunamos 630 Lt socialinės pašalpos (b. l. 36). Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos materialinė padėtis sunki yra dėl jos pačios nerūpestingumo. Byloje nėra duomenų, kodėl pareiškėja negauna nedarbo išmokų, nors darbo biržoje registruota seniai, yra sveika ir darbinga. Pareiškėja dirbo pas ūkininką 2009 metais, pasiuntus darbo biržai. UAB „Alytaus butų ūkis“ su J. M. buvo sudariusi terminuotą darbo sutartį nuo 2011-05-11 iki 2011-07-08 imtinai, už minimalų valandinį atlygį. Tik 2011 metų vasario mėnesį pareiškėja kreipėsi į teismą dėl vaikų tėvystės nustatymo ir išlaikymo iš jų priteisimo. Sūnaus R. tėvystė nenustatyta. Sūnaus L. išlaikymui iš tėvo priteistas išlaikymas, tačiau net ir priteisus išlaikymą iš L. tėvo, išlaikymo išieškojimo iš jo nevykdo. J. M. butą įsigijo 2004-06-10, tačiau iki 2011 m. vasario mėn. visiškai nemokėjo komunalinių mokesčių, nereagavo į geranoriškus raginimus mokėti įsiskolinimą ir einamų mėnesių komunalinius mokesčius, kompensacijomis už šildymą ir vandenį taip pat nesirūpina. Taigi, skolininkė neieškojo būdų kaip išvengti skolos padidėjimo, o pasyviai leido jai didėti. Šiuo metu įsiskolinimas UAB „Litesko“ siekia virš 6000 Lt, o UAB „Alytaus butų ūkis“ – virš 8000 Lt, t.y. išieškomos sumos viršija areštuoto buto vertę (CPK 663 straipsnio 3 dalis). Be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja jau yra praradusi vieną būstą išieškant skolas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitas paslaugas. Kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pareiškėja neturi, išieškoti iš skolininkės darbo užmokesčio galimybių nėra. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių jos galimybes atlyginti išieškomas sumas kitokiu būdu. Net ir gaudama pajamas pareiškėja privalėtų mokėtų einamuosius mokėjimus už komunalinius patarnavimus. Dėl didėjančių įkainių skola gali tik didėti, o išieškotojai toliau gali patirti nepagrįstus nuostolius, nes įstatymai nenumato galimybės atleisti nuo šių mokesčių mokėjimo, todėl jie pagrįstai ir teisėtai veikia, siekdami, kad susidariusi skola būtų padengta, o ne paskirstyta visiems kitiems paslaugų vartotojams. Tad, ankščiau paminėtų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalies normos, reglamentuojančios draudimą nukreipti skolos išieškojimą į skolininkės paskutinį gyvenamąjį būstą.
Kolegijos vertinimu, negalima sutikti ir su apeliantės argumentu, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė jos nepilnamečių vaikų teises ir interesus turėti normalų gyvenimą.
Šiuo atveju pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Teismų praktikoje daugelį kartų buvo pažymėta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno miesto valdyba prieš V. P. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-874/2000, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje L. K. prieš M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1153/2003, 2006 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Z. skundą dėl antstolės R. M. veiksmų, bylos Nr. 3K-3-201/2006 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija. Tinkamas įstatymų taikymas, vykdant teismo sprendimus, yra vienas civilinio proceso tikslų, vykdymo procese turi būti paisoma skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų. Todėl šiuo atveju pačios pareiškėjos pasyvumas ir nerūpestingumas bei apeliavimas vaiko teises ir teisėtus interesus ginančiomis įstatymo normomis, neduoda savaime pagrindo netaikyti išieškotojų teises ir teisėtus interesus ginančių įstatymų.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.