Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjo J. Z. skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-01-12 nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-11-30 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2011-11-23 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas J. Z. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai nusikalstamų antstolio G. P. veiksmų. 2011-11-30 nutarimu prokurorė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjas skunde apylinkės teismui nurodė, kad 2003-07-17 Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos banko ieškinį dėl bankroto procedūrų LKB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas priteisė pareiškėjui iš R. T. 16713,34 Lt. 2003-10-23 buvo išduotas vykdomasis raštas, pateiktas vykdymui antstoliui G. P.. Nuo 2003-11-19 iki 2004-03-02 į antstolio G. P. sąskaitą jis, pareiškėjas, įmokėjo 365 lt vykdymo išlaidų atlyginimo, tačiau iki šiol iš skolininko jokių išmokų negavo, o antstolis G. P. neinformuoja kiek lėšų iš R. T. yra išieškota 2010-08-04 pareiškėjas kreipėsi į Antstolių rūmus dėl netinkamo antstolio darbo ir jo nubaudimo drausmine tvarka. Lietuvos Antstolių rūmų valdytoja D. Š. nurodė, kad jis turėtų kreiptis Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. 2011-04-04 pareiškėjas kreipėsi į antstolį su prašymu dėl detalios informacijos apie atliktus veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 19/03/4178 pateikimo, 2011-06-09 gavo antstolio padėjėjos G. M. surašytą pažymą apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje. . joje nebuvo nurodyta, ar iš skolininko jo, pareiškėjo, naudai kokios nors sumos. Pareiškėjas teigia, kad antstolis G. P. nesuteikia jam informacijos apie išieškotas iš skolininko sumas, neatlieka savo tarnybos pareigų, bei įtaria, kad antstolis pasisavino iš R. T. išieškotą sumą. Dėl to pareiškėjas prašė panaikinti prokurorės nutarimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 229 str.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2012-01-12 nutartimi atsisakė tenkinti J. Z. skundą.

Skundu J. Z. prašo panaikinti minėtą apylinkės teismo nutartį. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jis įtaria, jog antstolis G. P. neatlieka tarnybos pareigų, taip pat įtaria, jog pareiškėjui priklausanti išieškotina 16 713,34 lt suma iš skolininko R. T. yra pasisavinta. Antstolis nesuteikia jokios informacijos kiek pinigų yra išieškota. Be to, iš antstolio pažymos matyti, kad skolininkas elgiasi nesąžiningai, apgaudinėja antstolį, ir pareiškėją, tačiau antstolis į skolininko nesąžiningumą nereaguoja. Skunde nurodoma, kad nei prokurorė, nei apylinkės teismo teisėjas visiškai nesigilino į pareiškimo esmę.

Pareiškėjo J. Z. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. nustatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės bei valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas yra nepriklausomas, ir klauso tik įstatymo. Ši konstitucinė nuostata perkelta į LR BPK 164 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BPK 168 str. 1 dalyje nustatyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad antstolis G. P. per padėjėją atsakė į pareiškėjo prašymą dėl detalios informacijos pateikimo apie atliktus veiksmus vykdomojoje byloje, išaiškino kokie veiksmai buvo atlikti siekiant išieškoti minėtą skolą. Iš byloje esančio atsakymo aiškiai matyti, kad antstolis ėmėsi priemonių, kad skola būtų išieškota, nurodė objektyvias priežastis, dėl ko tai nebuvo padaryta. Pareiškėjo teiginiai, kad antstolis yra nesąžiningas ir neatlieka savo pareigų, yra visiškai nepagrįsti.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad suma, išieškotina iš R. T., galimai yra pasisavinta. Tai yra tik subjektyvi pareiškėjo nuomonė, kuri vėlgi nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Taigi pareiškėjo nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi.

Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra išsamus, pagrįstas ir teisėtas.

Skunde nurodomi subjektyvūs pareiškėjo samprotavimai ir niekuo neparemta nuomonė nėra ir negali būti pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš skundo akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas, nepateikdamas teismui jokių svarių objektyvių duomenų, reiškia deklaratyvius teiginius.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo J. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-12 nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.