Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1. 2020 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2. 2023 m. sausio 25 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto, bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesių laikotarpiui. 2023 m. balandžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3. 2023 m. spalio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, pirmus 3 mėnesius paskiriant intensyvią priežiūrą gyvenamosios vietos adresu nuo 22 val. iki 06 val., bei paskirti įpareigojimai – tęsti darbą, jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis, 2024 m. birželio 19 d., apie 00.12 val., Klaipėdos g. – J. Basanavičiaus g. sankryžoje, Gargždų m., Klaipėdos r., vairavo S. Š. priklausantį automobilį „Volvo V50“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,58 promilių neblaivumas.

Tuo pat metu jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę:

jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 21 d.) jam, kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones tris metus, būdamas 2023 m. gruodžio 1 d. pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos sudarytu bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu ir įspėtas dėl atsakomybės už vengimą atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes 2024 m. birželio 19 d., apie 00.12 val., Klaipėdos g. – J. Basanavičiaus g. sankryžoje, Gargždų m., Klaipėdos r., vairavo S. Š. priklausantį automobilį „Volvo V50“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

jis, 2024 m. birželio 19 d., apie 08.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jai jam nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė savo sugyventinei O. B. į veido sritį ir taip jai padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą apatinės lūpos kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva ir nubrozdinimu – muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje, t. y. mušdamas nežymiai sužalojo savo sugyventinę O. B..

Be to, jis grasino nužudyti žmogų, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas:

jis, 2024 m. birželio 19 d., apie 15.09 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, paskambinęs telefonu savo sugyventinei O. B. ir pagrasinęs, kad atvažiuos ir ją sumuš bei sudegins gyvą, 2024 m. birželio 19 d., apie 15.45 val., O. B. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme pripylė benzino ir jį uždegė, dėl ko tokiais savo veiksmais sukėlė O. B. didelį išgąstį ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimą jis gali įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje

Iš 2024 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK RS tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 19 d. dirbant kartu su Klaipėdos r. PK RS tyrėju L. A., policinės priemonės metu, adresu Klaipėdos g. – J. Basanavičiaus g. sankryžoje, Gargžduose, apie 00.12 val. buvo sustabdytas automobilis „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją M. B. bekontakčiu alkotesteriu, nustatyta, kad iškvėptame ore yra alkoholio. Vairuotojas iškart nurodė, kad yra išgėręs alaus, gėrė neseniai, taip pat nurodė, kad neturi teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs. Asmenį patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0046“, patikros sertifikato Nr. 2069873, pirmu tikrinimu 00.25 val. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 00.44 val. – 1,58 promilių neblaivumas. Patikrinus per Polis II naršyklę nustatyta, kad M. B. neturi teisės vairuoti, nes nėra jos įgijęs. Taip pat nustatyta, kad asmuo jau baustas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Automobilis „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę (1 t., b. l. 17-19).

Iš 2024 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK VS tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23223-24 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriame M. B. būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,58 promilių neblaivumas, vairavo automobilį. Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2023 m. spalio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo priimtas nuosprendis, kuris įsiteisėjęs nuo 2023 m. lapkričio 21 d., ir M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, įskaitant tokią teisę įgyti. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms matyti, kad M. B. nesilaikė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės draudimo trejus metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 243 straipsnį (1 t., b. l. 21-24).

Iš 2024 m. birželio 20 d. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus rašto dėl informacijos pateikimo nustatyta, kad M. B. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį; jam paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, pirmus 3 mėnesius paskiriant intensyvią priežiūrą M. B. gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 06.00 val., paskiriant įpareigojimus – tęsti darbą, jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje bei neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 metams, įskaitant tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Probacijos termino pabaiga – 2024 m. lapkričio 20 d., baudžiamosios poveikio priemonės termino pabaiga – 2026 m. lapkričio 20 d. Probuojamojo elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius kontroliuoja nuo 2023 m. lapkričio 27 d., 2023 m. gruodžio 1 d. asmuo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dėl įpareigojimų ir intensyvios priežiūros sąlygų nevykdymo, 2023 m. gruodžio 21 d., 2024 m. sausio 16 d. ir 2024 m. gegužės 23 d. buvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. sausio 2 d., 2024 m. sausio 19 d. ir 2024 m. birželio 4 d. nutartimis teikimai nebuvo tenkinti (1 t., b. l. 134-142).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. Š. nurodė, kad automobilis „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklauso jai, yra šio automobilio savininkė. Automobilį nusipirko prieš metus laiko ir nuo pat prikimo automobiliu davė naudotis savo dukrai O. B.. Kiek jai yra žinoma, automobiliu naudojosi tik jos dukra. Apie tai, kad 2024 m. birželio 19 d. dukros sugyventinis M. B. važiavo su jai priklausančiu automobiliu, sužinojo ryte iš savo dukros O. B., kuri papasakojo, kad M. B. jai nežinant, išvažiavo su jos automobiliu. Žino, kad M. B. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl automobiliu naudotis jam tikrai neleistų, o taip pat žino, kad ir dukra neleidžia jam vairuoti. Kadangi automobilis priklauso jai, prašo jį grąžinti (1 t., b. l. 120-122).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Iš 2024 m. birželio 19 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad O. B. nurodė, kad 2024 m. birželio 19 d., apie 08.30 val., jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), į namus parėjo girtas sugyventinis M. B., kuris pradėjo belsti į langą. Jai dar nespėjus atsikelti, jis jėga pastūmė namo laukines duris, bet jų nesulaužė, ir įėjęs į vidų pradėjo kaltinti, kad ji paskundė, jog jis vakar girtas išvažiavo iš namų automobiliu, dėl ko buvo policijos sulaikytas, ir metė į ją gulinčią lovoje raktų ryšulį, tačiau nepataikė. Po to priėjęs prie jos vieną kartą kumščiu trenkė jai į veido kairę pusę, dėl ko skilo apatinė lūpa iš vidinės bei išorinės pusės, pradėjo kraujuoti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. B. parodė, kad 2024 m. birželio 18 d., apie 20.30 val., grįžusi iš darbo rado kieme sėdinčius sugyventinį su D. K., kurie kieme gėrė alkoholinius gėrimus. Kieme tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl girtavimo. Konflikto metu M. B. pagrasino, kad ją sudaužys, tačiau nieko nedarė. Jai nuėjus į kambarį, jis paėmė kibirėlį su baltais dažais ir dažus užpylė ant kieme stovėjusio jos mamai S. Š. priklausančio automobilio „Volvo“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Po to, būdamas girtas, M. B. su automobiliu išvažiavo ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o automobilis uždarytas į policijos saugojamų automobilių aikštelę. Anksčiau sugyventinis nėra smurtavęs. (1 t., b. l. 32-40).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000370673) išrašo nustatyta, kad 2024 m. birželio 19 d., 09.10 val. pranešėja O. B. nurodė, kad jai kyla pavojus dėl sugyventinio elgesio (1 t., b. l. 57).

Iš 2024 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros ir fotonuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32-37, 50-55).

Iš 2024 m. birželio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta prie dviejų aukštų gyvenamojo namo. Pareigūnams pabeldus į duris, jas atidaro moteris, kuri ikiteisminiam tyrimui žinoma kaip O. B.. Ji pasakoja, kad vakar sugyventinis M. B. kažkur išvažiavo su jos automobiliu, o šį rytą grįžo namo, išlaužė duris, jai kumščiu trenkė į veidą ir prakirto lūpą (rodo pirštu į lūpą, kairėje pusėje) bei pagrasino sudeginti. Alkotesteriu moteriai nustatomas blaivumas (0,00 promilių) (1 t., b. l. 171-172).

Iš 2024 m. birželio 19 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta O. B., kurios apatinė lūpa patinusi, ant apatinės lūpos matomas įdrėskimas. (1t., b. l. 179, 181-184).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašo nustatyta, kad 2024 m. birželio 19 d., 09.50 val., O. B. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1t., b. l. 176-178).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 525/2024(03) nustatyta, kad O. B. padaryti sužalojimai: netaisyklingos formos poodinė kraujosruva apatinės lūpos kairėje pusėje su atitinkamai esančia kraujosruva ir nubrozdinimu - muštine žaizda apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimas padarytas nuo vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. O. B. padarytas sužalojimas nežymiai sutrikdė jos sveikatą (1 t., b. l. 187-188).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

Iš 2024 m. birželio 19 d, pareikšimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad O. B. nurodė, kad 2024 m. birželio 19 d., apie 15.09 val., paskambino sugyventinis M. B., kuris pokalbio metu grasino ją sumušti ir sudeginti gyvą. Po skambučio, apie 15.45 val., atėjęs į jos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), kieme pripylė benzino ir jį uždegė. Tokiais veiksmais sukėlė pavojų jai ir jos vaikams bei kitiems namo gyventojams (1 t., b. l. 65-73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta O. B. parodė, kad 2024 m. birželio 19 d., apie 15.09 val., paskambino sugyventinis M. B., kuris pokalbio metu grasino ją sumušti ir sudeginti gyvą, o paskui apie 15.45 val. atėjęs į namo kiemą, jame pripylė benzino ir jį uždegė. Visą įvykį matė jos sūnus D. B., kuris apie tai ją ir informavo. Apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu, o kol nespėjo įsidegti, jos vaikai užgesino iki atvykstant tarnybom. Tarp jos su M. B. 2024 m. birželio 18 d. vakare įvyko žodinis konfliktas, nes ji jam paaiškino, jog netoleruos jo netinkamo elgesio, nuolatinio išgėrinėjimo. Tada jis supyko ir pareiškė, jog čia viską išdaužys ir ji jam nieko nepaaiškins. Vėliau, tą patį vakarą, M. B. neblaivus vairavo jos mamos automobilį ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. 2024 m. birželio 19 d. ryte grįžęs trenkė su rankos kumščiu jai į veidą, o vėliau sulaukė jo skambučio su grasinimais, o vėliau realiais veiksmais parodė, kad jis nejuokauja ir nebijo atsakomybės. Anksčiau jis niekad taip nesielgdavo, jo elgesys pasikeitė kai jis pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį. Šiuo atveju ji baiminasi dėl savo ir vaikų saugumo, taip pat bijo, kad nenukentėtų kiti namo gyventojai, nes tame pačiame name gyvena kelios šeimos. Po įvykio M. B. iš karto pasišalino. M., kai buvo paleistas iš po sulaikymo, buvo išsiblaivęs, gailėjosi dėl savo elgesio, jos atsiprašė, pasižadėjo alkoholio nevartoti, dėl ko ji jam atleido ir jie susitaikė. M. jokių pretenzijų dėl to, kad jis jį nežymiai sužalojo ir sukėlė jai fizinį skausmą, bei jai grasino, kad ją sumuš ir sudegins, neturi. Po įvykio visas M. žinutes bei skambučius iš savo mobilaus ryšio telefono būdama supykusi ištrynė ir nieko neišsisaugojo. Po šio įvykio alkoholio M. nevartoja ir pasižadėjo, kad jo nebevartos (1 t., b. l. 65-73, 2 t., b.l. 35-38).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000371513) išrašo nustatyta, kad 2024 m. birželio 19 d., 15.45 val., pranešėja O. B. pranešė, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik dabar sugyventinis apipylė namą benzinu ir jį padegė. Namas medinis, namuose yra du nepilnamečiai vaikai (1 t., b. l. 87).

Iš 2024 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros ir fotonuotraukų nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 65-85).

Iš 2024 m. birželio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, jog prie įvažiavimo į gyvenamojo namo kiemą stovi gaisrinės automobiliai ir link jų iš kiemo eina ugniagesiai. Įėjusiems į kiemą pareigūnams moteris nurodo, jog ryte sugyventinis, tyrimui žinomas kaip M. B., smurtavo prieš ją, dėl ko parašė pareiškimą. Paskui jis telefonu pradėjo grasinti, kad padegs; atėjo į kiemą, pripylė benzino, uždegė kiemą. Toliau vaizdo įraše matosi įeinantis į kiemą priešgaisrinės apsaugos darbuotojas, kuris paklausia kas įvyko, kur kilo gaisras. Pareigūnas atsako, kad gaisras kilo kieme, degė asfaltas širdelės formos. Į pareigūnės klausimą kodėl M. B. padegė kiemą, O. B. atsakė, kad nežino, tačiau šalia jos stovintis sūnus nurodė, kad M. kieme pildamas benziną pasakė, kad „čia tau už gaidį“. Tada O. B. patikslina, kad padegė tikriausia dėl to, nes ryte parašė policijoje pareiškimą (2 t., b. l. 16-18).

Iš 2024 m. birželio 20 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto tarnybinio pranešimo ir surinktos gaisro medžiagos nustatyta, kad 2024 m. birželio 19 d., buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2024 m. birželio 19 d., 15.44 val., adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamo namo kieme. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad gaisras kilo dviejų butų gyvenamo namo, priklausančio V. G. bei A. I. M., kieme. Pirmo aukšto gyvenamo namo patalpas nuomojasi O. B., kuri pranešė apie gaisrą. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad degė ant betono išpiltas degusis skystis. Pagal ant betono susidariusį suodžių pėdsaką matyti, kad degus skystis buvo pilamas ratu apie 2 m skersmens lanku. Padegtas galimai panaudojant uždegimo šaltinį. Apžiūrėjus įvykio vietą apie 30 m spinduliu, talpos ar kitų daiktų su kuriais galėjo būti surastas gaisras, nerasta. Kadangi gaisrą užgesino pastato pirmame aukšte gyvenantys asmenys, degus skystis visiškai neišdegė. Ties betono skilimo vietomis buvo paimtas grunto pavyzdys su degaus skysčio liekanomis ir įdėtas į sandarų stiklinį indą bei perduotas policijos pareigūnams. Gaisro kilimo priežastis: nuo tyčia įnešto atviros ugnies šaltinio poveikio, padegimas ( 2 t., b. l. 19-24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. P. parodė, kad 2024 m. birželio 19 d. dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Antroje dienos pusėje tikslaus laiko neprisimena, bet buvo gerokai po pietų, atėjo iš matymo žinomas vyriškis. Vyriškis nieko nesakęs pasiėmė degaus skysčio vieną buteliuką bei atėjęs prie kasos susimokėjo ir išėjo. Matėsi, jog vyriškis yra išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pareigūnams parodžius nuotrauką bei „Facebook“ paskyroje esančias nuotraukas jį atpažino, kad tai yra tas pats asmuo, kuris pirko degų skystį (2 t., b. l. 41-42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. G. parodė, kad 2024 m. birželio 19 d., apie 15.40 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo namo kieme kažkokį triukšmą, pažvelgusi pro namo langą kieme pastebėjo daug dūmų ir ugnį. Su sūnumi greit išėjo į lauką, lauke buvo kaimynės O. vyresnysis sūnus, kuris vandeniu gesino ugnį, kadangi degė kiemo betoninės grindys, kaip suprato kažkas jas užpylė benzinu. Kieme daugiau asmenų nebuvo, tik kaimynės sūnus. Kadangi ryte tarp O. ir jos sugyventinio M. įvyko konfliktas, matė, jog buvo atvykę pareigūnai, tai iškart įtarė, kad kiemo grindis galėjo padegti O. sugyventinis M.. Būnant kieme, kaimynės O. sūnus minėjo, jog matė kaip M. prieš užsidegant kiemo betoninėms grindis čia buvo (2 t., b. l. 46-47).

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo M. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra įrodyta ir veikos kvalifikuotinos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas bei vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat jis smurtaudamas prieš savo šeimos narę – sugyventinę O. B., jai sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasino sugyventinei, jog ją sudegins, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę dėl visų šių nusikalstamų veikų padarymo, taip pat ją įrodo nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, specialisto išvados ir kita bylos medžiaga. Nors M. B. tvirtino negąsdinęs O. B., kad pakenks jos gyvybei ir sveikatai, o kieme degiu skysčiu išpylęs ir padegęs širdies formos plotą norėjo tik parodyti, kaip ją myli, byloje surinkta medžiaga – O. B. skambutis į bendrąjį pagalbos centrą, jos parodymai apie M. B. telefonu prieš tai jai išsakytus grasinimus, visa šių įvykių seka, kurios metu M. B. vartojo alkoholį, buvo nuo jo apsvaigęs, nuo to, kaip pripažino pati O. B., pasidarė agresyvus ir neprognozuojamas, pavartojo prieš ją fizinį smurtą – rodo, kad M. B. grasino susidoroti su O. B. ir ji turėjo pagrindo bijoti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas, jeigu kaltinamasis nebūtų buvęs sustabdytas ir priverstas išsiblaivyti ir atsikvošėti, todėl M. B. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Į tai, kad šios nusikalstamos veikos sudėtį sudarantys jo veiksmai vyko gana trumpą laiko tarpą ir nesukėlė niekam realaus pavojaus, bus atsižvelgta individualizuojant bausmę.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. B. padarė keturias nusikalstamas veikas: vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei, vieną baudžiamąjį nusižengimą teisingumui, vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narę – sugyventinę ir vieną nesunkų nusikaltimą, susijusį su žmogaus laisvės pažeidžiamumu. Kaltinamasis anksčiau teistas, taip pat ir už tokio paties pobūdžio veikas (pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį), jo teistumas neišnykęs, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, iki šių nusikalstamų veikų padarymo vengė oficialiai dirbti, dabar jau yra įsidarbinęs. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi tai turėjo esminės reikšmės nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymui. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis M. B. jau kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės ligos – alkoholizmo gydymo, susitaikė su sugyventine ir įsidarbino, tačiau taip pat konstatuotina, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, tiek reali arešto bausmė, tiek laisvės atėmimo bausmė su atidėjimu už tokias pat nusikalstamas veikas (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 243 straipsnis) M. B. nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo; šįkart jis nusikalto ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kaip matyti iš bylos duomenų, pats gerai suprasdamas, kad tai nebus toleruojama. Įvertinęs visas šias aplinkybes ir bausmės kaip valstybinio poveikio priemonės tikslus bei paskirtį, teismas nusprendžia skirti kaltinamajam M. B. už jo padarytas nusikalstamas veikas su laisvės atėmimu susijusias bausmes.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kaltinamajam M. B. skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kadangi M. B. šiuo nuosprendžiu aptariamas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam skiriama subendrinta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinama su 2023 m. spalio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, šios bausmės vykdymo atidėjimą panaikinant.

Taip pat spręstinas kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, klausimas. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones, vairavo automobilį gyvenvietėje, būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, M. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones; atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą neblaivumą bei jo piktybiškumą, pakartotinai vairuojant neblaiviam, nustatomas 4 (keturių) metų terminas, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos (2024 m. birželio 21 d.).

Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „Volvo V50“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso S. Š. (b. l. 115). Transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų nustatyta, jog minėtu automobiliu naudojasi M. B. sugyventinė – O. B., kuri yra S. Š. dukra. Šiuo atveju nėra įrodyta, jog automobilio savininkė leido laisva valia automobiliu naudotis kaltinamajam. Liudytoja S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog apie, tai, jog M. B. važiavo su jai priklausančiu automobiliu, sužinojo ryte iš savo dukros O. B., kuri papasakojo, kad M. B. jai nežinant, išvažiavo su jos automobiliu. Žino, kad M. B. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl automobiliu naudotis jam tikrai neleistų, o taip pat žino, kad ir dukra neleidžia jam vairuoti. Nesurinkus pakankamos visumos įrodymų, kad S. Š. davė M. B. vairuoti savo automobilį, žinodama, kad jis yra neblaivus ir kad jam teismo yra atimta teisė vairuoti, nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį, todėl konfiskuotina šio turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, automobilio „Volvo V50“, 2005 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 2 370 Eur (b. l. 116). Duomenų apie kitokią šio automobilio vertę teismui nepateikta, todėl ši suma iš jo ir konfiskuotina. Mažinti šią sumą teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo, M. B. jau trečią kartą teisiamas už vairavimą neblaiviam, išvadų dėl to iki šiol nėra padaręs.

Į bylą buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam M. B. išlaidų priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalis 9 punktas). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, kad byla buvo iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, dalinio sudėjimo būdu ir paskirti M. B. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei nustatyti galutinę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą galutinę bausmę subendrinti su 2023 m. spalio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirti galutinę bausmę – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimą. Subendrintos bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, (santykiu 1:1) į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo M. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 19 d. 19.10 val. iki 2024 m. birželio 21 d. 14.03 val. (dvi dienas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 4 (keturis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos (2024 m. birželio 21 d.). Laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas į šį terminą neįskaitomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, M. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volvo V50“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, konfiskuojant ir valstybės nuosavybėn išieškant automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 370 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.

M. B. asmens dokumentą, saugomą byloje – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti jam pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nepriteisti iš M. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.