Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirta (2) dviejų metų laisvės atėmimo bausmė; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo (1) vieneriems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-05-30 iki 2011-06-01. Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš M. Š. priteista (1249,01) vienas tūkstantis du šimtai keturiasdešimt devyni litai 1 ct turtinės žalos atlyginimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui priteista (1873) vienas tūkstantis aštuoni šimtai septyniasdešimt trys litai turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam L. Š. iš M. Š. priteista (3000) trys tūkstančiai litų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam L. Š. iš M. Š. priteista (861) aštuoni šimtai šešiasdešimt vienas litas turtinės žalos atlyginimo. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad 2011-05-30 apie 17.40 val. Šiauliuose, autobusu stotelėje, esančioje Žemaitės–Vilniaus gatvių sankryžoje, dėl chuliganiškų paskatų, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam L. Š. į veidą, padarė jam nosies kaulo lūžimą, muštinę žaizdą kairiame smilkinyje ir galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą;

be to, jis nuteistas už tai, kad 2011-05-30 apie 17.40 val., Šiauliuose, autobusų stotelėje, esančioje Žemaitės–Vilniaus gatvių sankryžoje, viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, tai yra suduodamas ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam L. Š. į veidą, padarė jam nosies kaulo lūžimą, muštinę žaizdą kairiame smilkinyje ir galvos smegenų sukrėtimą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė S. Kručienė prašė nuteistojo skundą patenkinti, prokurorė R. Valančienė prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendis keistinas Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktuose numatytais pagrindais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų ir bylos aplinkybių neatitikimo, neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai M. Š. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nors nuteistasis M. Š. neigia pirmas sudavęs smūgius nukentėjusiajam, jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo ištirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai. Apylinkės teismas pagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo L. Š., liudytojų A. F., T. V. parodymais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais – apžiūros protokolu, akistatos protokolu, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu. Nukentėjusysis L. Š., liudytojas T. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad 2011 m. gegužės 30 d. 17.40 val., pamatę Žemaitės–Vilniaus gatvių sankryžoje M. Š., sustojo siekdami jį užkalbinti ir sulaikyti, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Liudytojas T. V., sėdėdamas automobilyje, telefonu kvietė policijos pareigūnus ir per langą matė, kaip M. Š. pirmas smogė L. Š. į veidą, po to L. Š. spyrė M. Š.. T. V. išlipus iš automobilio, M. Š. smogė ranka L. Š. į veidą, po to šis nugriuvo (186 b. l.). Nukentėjusysis L. Š. parodė, kad, priėjęs prie stotelėje stovėjusio M. Š., pradėjo kalbinti jį dėl pavogto telefono, M. Š. liepė eiti šali, smogė du kartus kumščiu į veidą. Jis taip pat spyrė nuteistajam, spjovė į veidą. Po to M. Š. iš kišenės pasiėmė žiebtuvėlį ir tos pačios rankos kumščiu smogė jam į veidą (186 b. l.). Pats nuteistasis nurodė panašias įvykio aplinkybes, tik paneigė tai, kad jis pirmas smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, nuteistojo teigimu, L. Š. jį pirmas apspjovė ir jam įspyrė, tik po to jis jam sudavė (186 b. l.). Liudytoja A. F. matė muštynes, tačiau pirmąjį smūgį sudavusio asmens negali nurodyti (186 b. l.).

Nukentėjusysis L. Š. ir liudytojas T. V. nuosekliai, vienodai aiškino įvykio aplinkybes, viešosios tvarkos sutrikdymo faktą patvirtina anksčiau aptarti įrodymai, todėl teismui netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nebuvo jokio pagrindo. Teismas M. Š. kaltės klausimą sprendė remdamasis aptartų įrodymų visuma, kuri ir leido padaryti išvadą, jog jis viešoje vietoje, autobusų stotelėje, esančioje Žemaitės–Vilniaus gatvių Šiauliuose sankryžoje, matant kitiems asmenims, įžūliais veiksmais, tai yra suduodamas ne mažiaus kaip du smūgius nukentėjusiajam L. Š. į veidą, padarė jam nosies kaulo lūžimą, muštinę žaizdą kairiajame smilkinyje ir galvos smegenų sukrėtimą, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad M. Š. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu visiškai įrodyta. Nuteistojo versija, kad muštynes pradėjo nukentėjusysis, o M. Š. tik gynėsi, pirmosios instancijos teismo atmesta pagrįstai. Šiuo atveju nebuvo jokio pavojingo ir akivaizdaus kėsinimosi, nes nukentėjusysis tik kalbino nuteistąjį, siekdamas sulaikyti, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo M. Š. veiksmuose nebuvus baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos. Kaip matyti iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio turinio, konstatuodamas M. Š. veikos chuliganiškas paskatas – fizinio smurto naudojimą dėl mažareikšmės dingsties, teismas šios išvados nemotyvavo, neanalizavo įvykio aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie vienokias ar kitokias apelianto paskatas, jam inkriminuotos veikos subjektyviuosius požymius.

Nuteistasis M. Š. pirmosios instancijos teisme teigė, kad smūgius nukentėjusiajam jis sudavė gindamasis. Kolegija šią versiją įvardijo kaip gynybinę. Įvertinus priežastis, dėl kurių kilo konfliktas, įvykio aplinkybes, nukentėjusiojo ir nuteistojo asmeninę pažintį, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą L. Š. padarė dėl chuliganiškų paskatų. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp M. Š. ir L. Š. kilo dėl to, kad pastarasis norėjo užlaikyti nuteistąjį autobusų stotelėje, kol atvažiuos policijos pareigūnai jo sulaikyti dėl T. V. telefono vagystės. L. Š. pasakė, kad nuteistasis yra paieškomas, liepė sėstis į mašiną, neleido lipti į autobusą, tempė už maišelio, kuriame nuteistasis buvo susidėjęs nusipirktą maistą. Nukentėjusysis L. Š. pažįstamas su M. Š. trejus metus. Aptariamu atveju fizinis smurtas L. Š. atžvilgiu buvo panaudotas dėl asmeninio nesutarimo su nukentėjusiuoju, dėl siekimo išvengti pareigūnų sulaikymo ir nukentėjusiojo veiksmų, neleidžiant nuteistajam įlipti į autobusą, o ne be jokios aiškios priežasties, kaip nustatė Šiaulių miesto apylinkės teismas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. Š. 2011-05-30 apie 17.40 val., Šiauliuose, autobusų stotelėje, esančioje Žemaitės–Vilniaus gatvių sankryžoje, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra suduodamas ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam L. Š. į veidą, padarė jam nosies kaulo lūžimą, muštinę žaizdą kairiame smilkinyje ir galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą

Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis M. Š. padarė nukentėjusiajam L. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų, dėl to jo nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Šiaulių miesto apylinkės teismas, skirdamas bausmes M. Š., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę. Teismas, motyvuodamas laisvės atėmimo bausmės skyrimą, nurodė, kad M. Š. teistas tris kartus, inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, pripažino jį recidyvistu ir paskyrė sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamas veikas, už kurias M. Š. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2011 m. gegužės 30 d., t. y. būdamas neteistas. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo teistumo faktą, nepagrįstai nuteistąjį pripažino recidyvistu ir, taikydamas BK 56 straipsnio 1 dalį, parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį. Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio priėmimo dieną jau buvo įsiteisėjęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendis, todėl teismas turėjo subendrinti skundžiamu ir šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Skiriant M. Š. bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgiama į tai, kad M. Š. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, Šiaulių m. VPK Centro policijos nuovados viršininko, Šiaulių profesinio rengimo centro vadovo charakterizuojamas patenkinamai, nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. M. Š. už abu nusikaltimus skiriama antra pagal griežtumą sankcijose numatyta bausmė – areštas – parenkant artimą galimam šios bausmės vidurkiui bausmę. Paskirtos bausmės bendrintinos taikant bausmių apėmimą Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, esant nusikalstamų veikų sutapčiai.

Bylos apeliacinio nagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme metu įsiteisėjo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir su 2011 m. birželio 21 d. nuosprendžiu subendrinta bausme. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, bausmes, paskirtas šiuo nuosprendžiu ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, siekiant sudaryti galimybę nuteistajam M. Š. pasinaudoti teise apskųsti šį sprendimą BPK 364 straipsnio tvarka, Lietuvos Respublikos BPK 347, 362 straipsniuose nustatyta tvarka turėtų subendrinti vėliausią nuosprendį priėmęs teismas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendį pakeisti:

M. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti 60 parų arešto bausmę.

M. Š., pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirti 50 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. Š. paskirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.