Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-30 · Administracinė byla Nr. I-5215-414/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-30
Bylos Nr.
I-5215-414/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5215-414/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01165-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 30 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 3-4) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2018 m. gegužės 22 d. apie 10.30 val. 1-o būrio poilsio kambaryje, nuteistasis E. P. provokavo, kad įvyktų konfliktas, pareiškė, kad neva dėl jo skundų administracijai, kažkuriam nuteistajam neleidžia apsipirkti parduotuvėje, pradėjo jį sėdintį pulti, sudavė smūgius (3-4 smūgius kumščiais, 2 koja) į veidą, galvą, pradėjo spardyt. Pagrasino, kad jei jis neišeis iš būrio, jį subadys su peiliu. Po incidento jis buvo nuvestas pas sveikatos priežiūros specialistus, kurie surašė sužalojimus. Ikiteisminiame tyrime nurodyti sužeidimai neatitinka medicininiuose dokumentuose nurodytų sužalojimų. Jis atsisakė grįžti į būrį ir buvo nubaustas drausmine nuobauda. Administracija ne tik neužtikrino saugumo, bet ir tyčia jį baudė. Pataisos namai neužtikrina įstaigoje laikomų nuteistųjų apsaugos, priežiūros ir nesilaiko asmenų izoliavimo reikalavimų. Jam nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos kalinimo sąlygos, dėl ko jis patyrė fizinį smurtą, dvasinius sukrėtimus, dvasinį nerimą, depresiją. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN), su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-11) nurodė, kad po 2018 m. gegužės 22 d. pareiškėjo patirtų sužalojimų buvo pradėtas tyrimas. Jokie tiesioginiai ar netiesioginiai neteisėti pareigūnų veiksmai nebuvo nustatyti. Kybartų pataisos namų pareigūnai tinkamai vykdė savo pareigas: kai pareiškėjas kreipėsi į Apsaugos ir priežiūros skyrių, buvo iš karto nuvestas pas Sveikatos priežiūros specialistus, kurie jam suteikė medicininę pagalbą. Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai yra paskirstomi į postus ir jų nėra tiek, kad galėtų prižiūrėti kiekvieną gyvenamąjį ar poilsio kambarį atskirai. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepagrindžia ir konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.; b. l. 41), atsakovas prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 11), byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant saugumo, nuteistųjų priežiūros, jo neizoliavus nuo kitų nuteistųjų, o paskyrus nuobaudą.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš kalinimo neužtikrinant jo saugumo, nes 2018 m. gegužės 22 d. buvo sužalotas kito nuteistojo, kurį prikurstė auklėtojas dėl parašyto skundo.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. gegužės 22 d. po įvykusio tarp nuteistųjų konflikto ir pareiškėjui prašant jį nuvedus į Sveikatos priežiūros tarnybą apžiūrai, jo veide po kaire akimi, kairiojo dilbio srityje ir dešinės plaštakos srityje buvo stebimi paraudimai (R. K. Asmens sveikatos istorijos dokumentai; b. l. 53, 54). Kybartų PN vyriausiojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu (b. l. 46-47) pareiškėjas laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (izoliuotas). Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu (b. l. 44-46), atlikus tarnybinį tyrimą (b. l. 48-49), išklausius pareiškėjo žodinius paaiškinimus, jam buvo skirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 13 (trylikai) parų.

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 23 d. pareiškimu (b. l. 51) kreipėsi į pataisos įstaigos direktorių, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašyme nurodė, kad nuteistasis V. reikalauja paduoti 6 pakelius cigarečių, nes kitaip bus sumuštas. Cigarečių reikalavo už tai, kad per jį, kitam žmogui turi atiduoti USB atmintinę. 2018 m. gegužės 29 d. pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų direktorių, prašydamas jį izoliuoti (b. l. 52). Prašyme nurodė, kad buvo sumuštas kito nuteistojo, kurį galimai galėjo pasamdyti 124 kambario nuteistieji, nes nuteistasis V. buvo jį įspėjęs, jei nebus antradienį rūkymo, jis bus sumuštas. Būtent tą antradienį gegužės 22 d. jis buvo užpultas P. ir sumuštas. Taip pat nurodė, kad minėti asmenys turi pasekėjų, kurių neįvardins. Todėl saugumas bus užtikrintas tik jį izoliavus. Kybartų PN 2018 m. birželio 6 d. raštu (b. l. 50) pareiškėjui pateiktame atsakyme nurodė, kad dėl jo sužalojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat sprendžiamas klausimas dėl tikslingumo taikyti izoliaciją nuo kitų nuteistųjų ir, kad artimiausiu metu bus teikiama išvada dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškis) 2018 m. liepos 4 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį dėl R. K. sumušimo 2018 m. gegužės 22 d. Kybartų PN poilsio kambaryje. Nutarime nurodoma, kad pagal pateiktą specialisto išvadą, R. K. objektyvių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertintas. Iš nutarimo turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pareiškėjas nurodė, jog E. P. poilsio kambaryje įvykusio konflikto metu sudavė jam vieną smūgį ranka į kairę veido pusę, spyrė gal šešis kartus į galvą, rankas, nes jis rankomis buvo užsidengęs galvą. 2018 m. birželio 19 d. pareiškėjas papildomai parodė, kad E. P. pretenzijų neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais E. M. ir M. K. panašiai parodė, kad poilsio kambaryje R. K. ir E. P. tarpusavyje konfliktavo dėl perduotos USB laikmenos ir cigarečių. Tada K. pastūmė E. P., o šis sudavė jam delnu per veidą. Daugiau smūgių E. P. R. K. nesudavė. Konfliktas vyko apie minutę laiko, kurį liudytojai vertino eiliniu buitiniu nesutarimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad konfliktas truko labai trumpą laiką, dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, smūgio sudavimas didesnių pasekmių nesukėlė, nukentėjusiajam R. K. prašant, ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad poilsio kambaryje konfliktas tarp pareiškėjo ir nuteistojo E. P. įvyko ne dėl R. K. rašomų skundų ir ne kurstant auklėtojui, kaip teigia pats pareiškėjas, o kaip tarp nuteistųjų vykusių mainų daiktais (galimai pavogtos USB jungties „pardavimo“) pasekmė. Šią aplinkybę patvirtina nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu apklaustų ne vieno liudytojo parodymai (b. l. 57-60), taip pat Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyriaus atlikto tarnybinio tyrimo dėl nuteistojo R. K. atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje išvada (b. l. 48-49). Akcentuotina, jog pats pareiškėjas priėmė valinį sprendimą dėl dalyvavimo tokiuose mainuose, todėl galėjo ir privalėjo numatyti galimas tokio dalyvavimo pasekmes. Pagal bylos duomenis nėra jokio pagrindo išvadai, kad konfliktas tarp pareiškėjo ir kito nuteistojo galėjo įvykti pataisos namų pareigūnams (auklėtojui) tokį konfliktą kurstant, todėl pareiškėjo argumentai, jog pataisos namų įstaigos pareigūnai neužtikrino nuteistųjų priežiūros ir saugumo, atmestini kaip nepagrįsti.

Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl poilsio kambaryje jam suduotų smūgių yra nenuoseklios, prieštaringos (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo suduotas 1 smūgis ranka ir 6 koja, teismo posėdyje nurodė, jog buvo suduoti 3-4 smūgiai kumščiais, 2 koja), todėl vertintinos nepatikimomis. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nuosekliai nurodė, kad nuteistasis E. P. R. K. sudavė vieną smūgį per veidą delnu. Pagal pateiktą specialisto išvadą, R. K. sveikatos sutrikdymas nevertintas, nes objektyvių sužalojimų nekonstatuota (b. l. 57-60). Teismas neturi pagrindo netikėti oficialiais Nutarimo duomenimis, todėl vertina, kad medicininiuose dokumentuose (b. l. 53-54) užfiksuoti pareiškėjo kūno paraudimai po kaire akimi, dilbio ir plaštakos srityje (nesant kraujosruvų, patinimų ar stipresnių sužalojimų), suponuoja minėtos situacijos mažareikšmiškumą, negalėjusį pasireikšti pareiškėjo prašoma priteisti neturtine žala.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš pataisos namų administracijos veiksmų, kai jam atsisakius grįžti į būrį, jis buvo nubaustas drausmine nuobauda ir nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų.

Nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). BVK normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai: Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) bei Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai (Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 4/07-68).

BVK 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012). Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos izoliuoti kiekvieną prašantįjį, tačiau gali izoliuoti nuteistąjį, kuris raštiškai pareiškia norą būti izoliuotas ir nurodo svarbias priežastis, arba tokios priežastys yra nustatomos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog po įvykusio konflikto tarp pareiškėjo ir kito nuteistojo, Kybartų PN vyriausiojo specialisto 2018 m. gegužės 22 d. nutarimu (b. l. 46-47), pareiškėjas laikinai, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus, buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas (izoliuotas). Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu (b. l. 44-46), atlikus tarnybinį tyrimą (b. l. 48-49), išklausius pareiškėjo žodinius paaiškinimus, jam buvo skirta nuobauda – perkelti į kamerų tipo patalpas 13 (trylikai) parų. Ir tik 2018 m. gegužės 29 d., praėjus šešioms dienoms po nuobaudos paskyrimo pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų direktorių, prašydamas jį izoliuoti (b. l. 52). Taigi, drausminė nuobauda buvo skiriama už atsisakymą eiti į būrį, dar nesant pareiškėjo motyvuoto prašymo jį izoliuoti, t. y. pareiškėjui nejaučiant grėsmės būryje. Nesant pareiškėjo motyvuoto prašymo jį izoliuoti, atsakovas neturėjo pareigos tokį klausimą spręsti, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Bendrąsias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobūdis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, tačiau abejodamas jų teisėtumu, turi teisę juos skųsti BVK nustatyta tvarka (BVK 11 str., 183 str.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.).

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti.

Siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisako gyventi jam paskirtame būryje, atsakovas atliko tarnybinį tyrimą, kurio metu buvo nustatinėjamos konflikto tarp nuteistųjų aplinkybės, apklausiami liudytojai. Iš Tarnybinio tyrimo išvados (b. l. 48-49) matyti, kad apklausti būrio nuteistieji paliudijo, jog R. K. pats nuolat provokuoja kitus nuteistuosius, imdamas svetimus daiktus, niekas jo iš būrio neišvarė. Socialinės reabilitacijos skyrius bei Apsaugos ir priežiūros skyrius pateikė pažymas, kuriose nurodė, jog R. K. būryje bausmę atlikti gali. Teismas pagal bylos duomenis negali daryti išvados, jog jo atsisakymas eiti į paskirtą būrį galėjo būti siejamas su jam objektyviai iškilusia realia grėsme ir neturi pagrindo išvadai, kad atsisakymas atlikti bausmę jam paskirtame būryje buvo sąlygotas svarbių priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, atsisakęs vykdyti Kybartų PN administracijos reikalavimus, jam paskirtą nuobaudą būtų apskundęs.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atlikęs paskirtą nuobaudą, pareiškėjas buvo grąžintas į paprastąją grupę (b. l. 45) ir po 15-os parų perkeltas į kitus (Alytaus) pataisos namus, tolesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti (b. l. 23). Byloje nėra duomenų, ir pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, kad jo laikinas grąžinimas į paprastąją grupę, prieš išvykstant į kitus pataisos namus, būtų sukėlęs neigiamas pasekmes ar išgyvenimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas skirdamas pareiškėjui nuobaudą, neizoliavęs jo nuo kitų nuteistųjų, atliko, ar galėjo atlikti neteisėtus veiksmus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).

Pareiškėjas, skunde nurodęs, jog patyrė dvasinius sukrėtimus, dvasinį nerimą, depresiją, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad konfliktas tarp pareiškėjo ir kito nuteistojo truko labai trumpą laiką, dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų, pačiam pareiškėjui pasirinkus elgesio variantą dalyvauti daiktų tarp nuteistųjų mainuose, smūgio sudavimas didesnių pasekmių nesukėlė, pareiškėjui R. K. parodžius, kad jam galimai fizinį skausmą skėlusiam nuteistajam pretenzijų neturi ir išreiškus prašymą ikiteisminį tyrimą nutraukti, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti pripažinti pataisos įstaigos netinkamo veikimo (neveikimo) pasekmėmis, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis