Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, kaltinamojo gynėjai advokatei N. G., nukentėjusiajai A. M., nukentėjusiojo V. M. atstovui advokatui A. B., nukentėjusiajam A. N., nukentėjusiajam A. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Autotilis“ autošaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis T. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 133 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta dviejų žmonių sveikata, kurių vieno nesunkiai, o kito sunkai bei žuvo žmogus, o būtent jis, 2011 m. birželio 11 d. apie 3.00 val. Skriaudžiuose, Veiverių seniūnijoje, Prienų rajone, Jaunimo gatvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,98 promilių girtumas), vairuodamas jam priklausantį automobilį Peugeot 306, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir 133 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, t.y. vairuodamas minėtą automobilį viršijo leistiną greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje atsitrenkė į motociklą Suzuki GM51B, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei partrenkė aikštelėje stovėjusius A. T., E. L. ir P. M., dėl ko motociklui Suzuki užgriuvus ant A. T. buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, kas pasireiškė dešinio šeivikaulio galvutės lūžiu, partrenkus savo vairuojamu automobiliu E. L. buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, kas pasireiškė odos nubrozdinimais dešinio klubo, dešinės plaštakos srityje, muštine žaizda kairio čiurnos sąnario srityje, dešinio šlaunikaulio kūno skeveldriniu lūžiu, dešinio blauzdikaulio kūno skeveldriniu lūžiu, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių dalių skeveldriniais lūžimais, o, vairuojamu automobiliu partrenkus P. M., pastarasis nuo patirtų sužalojimų - kairių VII ir IX šonkaulių lūžių, kairio plaučio plyšimo, užpakalinio tarpuplaučio sumušimo, kepenų dešinės skilties plyšimo, kraujosruvos kairio inksto kapsulėje, dešinio blauzdikaulio atviro lūžio, kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžių, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujosruvų nugaros minkštuosiuose audiniuose, muštinės-plėštinės žaizdos smakre, poodinės kraujosruvos kairio kelio srityje, odos nubrozdinimų abiejose rankose, krūtinėje, dešinės čiurnos srityje, kairio klubo srityje - žuvo vietoje.

T. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011 birželio 11 d. vakare, apie 21 val. - 21.30 val., jam priklausančiu automobiliu Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su broliu važiavo susitikti su draugais. Po to atvažiavo į mokyklos valgyklos aikštelę, išgėrė 5-6 skardines alaus, čia susitiko su kitais draugais. Šioje vietoje buvo jo brolis E. ir pusbrolis E. U., P. M., K. V.. Su P. susipažino prieš du mėnesius iki įvykio per draugus. K. sakė jam, kad esi žadėjęs su automobiliu duoti pavažiuoti. Sėdo su K., kuri vairavo, ir važiavo, grįžo atgal po 10 minučių, po kurio laiko vėl su K. važiavo, jų automobilyje buvo jo brolis E., kaimynas A. T., o P. mašina važiavo P., jis vairavo, E. U. ir A. N.. Tada K. su P. lenktyniavo. Kai grįžo atgal, prie jų privažiavo iš matymo pažįstamas vaikinas su baltu VW Golf automobiliu, su kuriuo lenktyniavo kaltinamasis savo automobiliu Peugeot. Tuo metu visi: jo brolis E. L., kaimynas A. T., pusbrolis E. U., A. N., K. V. ir P. M. stovėjo ant pagrindinio kelio, kur yra 2-3 metrų aikštelė mašinoms sustoti. Stovėjusios mašinos buvo P. M., A. T., o motociklas - A. N.. Nuvažiavo iki Via Baltic kelio, o grįžęs atgal trenkėsi į stovinčią mašiną. Buvo tamsu, apie 3 val. ryto, staigiai stabdė, mašiną sumėtė ir atsitrenkė. Kai įvyko avarija turėjo dviejų metų vairavimo stažą. Avarija įvyko dėl alkoholio ir nesuvaldyto automobilio. Greičio, kuriuo važiavo nežino, lenktyniavo, todėl į spidometrą nežiūrėjo, galėjo būti apie 120 km/h greitis. Paaiškino, kad jo mašinos šviesos, stabdžiai buvo tvarkingi. Iš vakaro buvo liję, šlapia kelio danga, stabdant suskersavo mašiną ir trenkėsi. Po įvykio brolis gulėjo 5-6 metrai, ant pėsčiųjų perėjos, o P. M. buvo nublokštas toliau nuo aikštelės. Avarijos metu buvo nublokštas motociklas ir pastumtos mašinos. Be jo paties, sveikata buvo sutrikdyta E. L., A. T. ir P. M., greitąją iškvietė K.. P. sveikata buvo labai bloga, jis nekalbėjo, sunkiai kvėpavo, pradžioje buvo atsimerkęs. Broliui lūžo koja. Greitoji paėmė P. į mašiną, niekur jo nevežė, A. T. greitoji irgi nevežė, vėliau jis pats nuvažiavo į med. pagalbą apžiūrai. Jį patį iš karto nusivežė į policiją, pūtė į alkotesterį. Parodė, kad tiek brolis, tiek pusbrolis aikštelėje taip pat išgerdinėjo, ką kiti gėrė jis nematė. Jis išgėręs tik lenktyniavo, prieš tai į Kauną vežė draugas. Paaiškino, kad dirba, gauna 715 Lt darbo užmokestį, tėvai, su kuriais gyvena, padeda išmokėti draudimo kompanijai išmokas, savo turto neturi, šeimos nesukūręs. 25000 Lt neturtinės žalos atlygino tėčio padedamas M.. Už apgadintą motociklą per draudimo įmonę atlygino, jis sumokėjo draudimui tą sumą. Ligonių kasoms taip pat sumokėjo 5000 Lt. Yra sveikas, neįgalumo neturi, baigęs profesinę mokyklą, įgijęs specialybę. Atsiprašo, nors nesitiki, kad jam bus atleista. A. N. dėl sugadinto motociklo pretenzijų nereiškia, žala atlyginta jam, brolis išvažiavęs, jis dirba užsienyje. Automobilis Peugeot yra jo asmeninė mašina, jis yra namuose, grąžintas.

V. M. advokatas pateikė kvitą 2000 Lt sumai už atstovavimą (t.2, b.l.178) ir duomenis pagrindžiančius kapavietės projektą bei jos sutvarkymo kaštus 14454 Lt sumai (t.2, b.l.179-186).

8632 Lt, 1000 Lt ir 5052,17 Lt Compensa TU S.A Viena Insurance Group regreso tvarka atlygino kaltinamojo tėvas J. L. (t.2, b.l.87, 106-109). Be to kaltinamasis atlygino 3255 Lt draudimo kompanijai regreso tvarka už automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimą (b.l.110, 111). Regreso tvarka atlyginta žala 1645 Lt sumoje už motociklo Suzuki GS500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą (b.l.112-113). T. L. įsipareigojo draudimo kompanijai susidariusią skolą 10162 Lt sumoje išmokėti dalimis iki 2013-07-20 po 845 Lt (t.2, b.l.187, kurią pagal susitarimą įvykdė (t.2, b.l.189-192, t.3, b.l.25-26, 40-41).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos faktiniai duomenys -nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados, tyrimo veiksmų protokolai, kiti faktiniai bylos duomenys:

Iš tarnybinio pranešimo (b.l.4) matyti, kad 2011-06-11 3.00 val. Jaunimo gatvėje, Skriaudžių k., Veiverių sen., Prienų raj., įvyko eismo įvykis. Aplinkybes, kad įvykio metu žuvo P. M. ir buvo sunkiai sužalotas E. L., patvirtina ir pirminė bendroji policijos informacija (b.l.6-8).

Iš mirties liudijimo įrašo Nr. 14 matti, kad P. M. mirė (duomenys neskelbtini) dėl transporto traumos Jaunimo g., Skriaudžių k., Veiverių sen., (b.l.102).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, Skriaudžiuose, Jaunimo gatvėje, prie Skriaudžių kultūros namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, užfiksuota automobilių ir motociklo išsidėstymas po eismo įvykio, slydimo žymės, kurių ilgis 32 m. (b.l.9-26, 40-43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr.G 751/11(06) nurodyta, kad E. L. konstatuota odos nubrozdinimai dešinio klubo, dešinės plaštakos srityse, muštinė žaizda kairio čiurnos sąnario srityje, dešinio šlaunikaulio kūno skeveldrinis lūžimas, dešinio blauzdikaulio kūno skeveldrinis lūžimas, kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių dalių skeveldriniai lūžimai padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Traumos pasakoje gavosi dešinės pusės pneumohemotoraksas. Pirminis E. L. kontaktas su automobiliu galėjo būti į dešinės šlaunies ir abiejų blauzdų sritis. Dešinio šlaunikaulio ir dešinio blauzdikaulio kūnų lūžimai bei išsivystęs dešinės pusės pneumohemotoraksas vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l.73-75).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2997/11(02) A. T. konstatuotas dešinio šeivikaulio galvutės lūžis padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasakoje. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l.84).

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, jie patikrinti ir ištirti teisiamajame posėdyje, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina, kad kaltinamasis T. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d., nes jis 2011 m. birželio 11 d. apie 3.00 val. Skriaudžiuose, Veiverių seniūnijoje, Prienų rajone, Jaunimo gatvėje, būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę ir dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu įvykio vietoje žuvo P. M., A. T. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, o E. L. - sunkiai, apgadino motociklą Suzuki GM51B, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis T. L. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. KET 14 punkto reikalavimai draudžia vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, KET 9 punkto reikalavimai nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, KET 133 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis, kaip pripažino ir jis pats, vairavo automobilį būdamas neblaivus, ką neginčijamai patvirtina ir jam nustaytas vidutinis girtumo laipsnis. Aukščiau aptarti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, jis veikė neatsargiai. Nustatyta, kad kaltinamasis automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį.

Civilinio atsakovo atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvauja, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą bei paaiškinąmąjį raštą baudžiamojoje byloje. Paaiškino, kad draudimo bendrovė, gavusi pagrindžiančius dokumentus, išmokėjo pagrįstą turtinę ir neturtinę žalą maksimalioje apimtyje A. M. ir V. M..

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Teismas sprendžia, kad žala atsirado kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje (CK 6.263 str.). Tarp kaltinamojo padarytos neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigas (CK 6.250 str.). CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės, 2) žalą padariusio asmens kaltė. 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis, 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis, 5) kitos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės, 6) teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Dėl šių motyvų spręstina, kad žuvusiojo P. M. tėvai turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustaT. teismo pagal įstatymo nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį vertintinos konkrečios bylos neturtinės žalos padarymo aplinkybės bei kiti faktai, reikšmingi nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus kriterijus. Teismas sutinka, kad nukentėjusieji, praradę vienintelį savo sūnų, į kurį dėjo visas gyvenimo viltis bei lūkesčius, moraliai sužlugo, jie skaudžiai išgyveno jauno, besimokančio užauginto vaiko netektį, iškentė neapsakomą ir nepamatuojamą dvasinį skausmą. Nukentėjusioji A. M. neteko pačios brangiausios motinai vertybės, su kuria ją siejo glaudus dvasinis ryšys - sūnaus, ji išgyveno netekties bei praradimo jausmą, teigė jau niekuomet nesusilauksianti daugiau vaikų. Tačiau manytina, kad nukentėjusiųjų reikalavimas priteisti 466368 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis ir neatitinka formuojamai teismų praktikai. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, pažymi ir tą aplinkybę, kad P. M., būdamas blaivus, žinant, kad kaltinamasis išgėręs, iki įvykio lenktyniavo su kaltinamuoju ir savo drauge K., nenutraukė tokių veiksmų, liudytojų parodymais stovėjo kelkrašytyje pavojingoje vietoje.

Civilinis atsakovas Compensa TU S.A Viena Insurance Group byloje pateiktais duomenimis atlygino maksimalią sumą - 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti, kaltinamojo tėvas atlygino 25000 Lt neturtinės žalos. Kartu teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes aišku, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Kaltinamasis yra jaunas ir sveikas, darbingo amžiaus, ir nors šiuo momentu jo turtinė padėtis nėra gera, gaunamos pajamos nedidelės, tačiau, imant domėn, kad perspektyvoje susiklosčius palankesnei ekonominei situacijai, gaudamas didesnes pajamas turės galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą, todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant optimaliai atlyginti padarytą skriaudą, užtikrinti kompensavimo bei teisingumo principų įgyvendinimą, atsižvelgiant į jau kaltinamojo išmokėtą 25000 Lt sumą ir draudimo kompanijos atlygintą maksimalią 8632 Lt neturtinės žalos išmoką, nukentėjusiesiems priteistina 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti, t.y. kiekvienam jų po 30000 Lt, kas suminėje išraiškoje su jau išmokėtomis sumomis sudarytų 93632 Lt neturtinei žalai kompensuoti.

P. M. tėvai prašo ieškiniu priteisti 14454 Lt turtinės žalos atlyginimo. Į turtinės žalos sąvoką, be kita ko, įeina išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes (CK 6.249 str.). Šiuo atveju tai ir yra išlaidos, kurias nukentėjusieji patyrė dėl sūnaus laidojimo, kapavietės sutvarkymo. Pateiktais papildomais duomenimis matyti, kad nukentėjusiesiems buvo išmokėta 1040 Lt laidojimo pašalpa (t.3, b.l.1-2), kuri draudimo kompanijos nebuvo įskaičiuota į atlygintinos turtinės žalos dydį. Kapavietės sutvarkymas pagal pateiktus duomenis kainavo 14454 Lt, kurių 5000 Lt sumokėjo civilinis atsakovas, civilinis atsakovas taip pat sumokėjo nukentėjusiesiems 2530 Lt už laidojimo paslaugas ir gedulingus pietus. Taigi, likusi neatlyginta suma minusuojant laidojimo pašalpą ir išmokėtą sumą už kapavietės sutvarkymą sudarytų civiliniam atsakovui Compensa TU S.A Viena Insurance Group 8414 Lt sumą, kuri iš civilinio atsakovo priteistina.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – ir TPVCAPDĮ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 29 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 yra konstatuota, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Nors nukentėjusysis įgyja dvi savarankiškais pagrindais atsiradusias reikalavimo teises, įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato tokį šių prievolių santykį, kad nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas. Civilinio atsakovo pareigos atlyginti T. L. padarytą žalą šioje byloje pagrindas 2010-10-21 sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, poliso Nr. AMA 9031517, taip pat sutarties pasirašymo metu galiojęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, kurio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų (8632 Lt) dėl neturtinės žalos padarymo). Vadinasi, civilinis atsakovas, sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtos sumos, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 2500 eurų (8632 Lt). Civilinis atsakovas išmokėjo 2530 Lt už gedulingus pietus ir laidojimo paslaugas (t.2, b.l.126). Civilinio atsakovo motyvai dėl, jų manymu, per didelės turtinės žalos atlyginimo už kapavietės sutvarkymą nepagrįsti, nes nukentėjusieji pateikė įrodymus, pagrindžainčius turėtų išlaidų dydį 14454 Lt sumai (t.2, b.l.179-186), vienok, teismas sprendžia, kad iš šios sumos turėtų būti minusuojama nukentėjusiųjų iš valstybės gauta laidojimo pašalpa 1040 Lt sumoje ir jau išmokėta civilinio atsakovo 5000 Lt suma kapavietės tvarkymui, kuri jų manymu, laikytina pagrįsta (t.2, b.l.127) ir kas sudarytų priteistinos turtinės žalos dydį 8414 Lt sumoje. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš Compensa TU S.A Viena Insurance Group priteistina iš viso 8414 Lt turtinei žalai atlyginti, kuri nukentėjusiesiems tenka po lygiai.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. prašė priteisti 2000 Lt atstovavimo išlaidų, byloje pateiktas advokato A. B. orderis ir pinigų priėmimo kvitas (t.2, b.l.71,178). Ši suma yra pagrįsta ir priteistina iš kaltinamojo T. L. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. naudai.

Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio (teistumai, baustumai už administracinius pažeidimus) ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), atliktų veiksmų intensyvumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota. Pagal Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nuostatas bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, parinkdamas bausmės dydį, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir motyvuotai parinkti švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat paskiriamos bausmės dydį. Taigi, skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam T. L. atsižvelgtina į tai, jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė neatsargią nusikalstamą veiką. Jis administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui nebaustas, tačiau byloje yra pažyma patvirtinati, kad T. L., turėdamas nedidelį vairavimo stažą, iki šios nusikalstamos veikos padarymo jau du kartus buvo baustas administracinėmis nuobaudomsis už tai, kad su savimi neturėjo ir nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono, valstybinės techninės apžiūros dokumento ir vairuotojų naudojimosi saugos diržais pažeidimus. Duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo jis būtų vėl nusikaltęs, byloje nėra. Kaltinamasis T. L. psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes girtumas yra veiką kvalifikuojantis požymis. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltę prisipažino, nuoširdžiai dėl to gailisi ir pergyvena. Kaltinamasis T. L., padedamas tėvų, neliko abejingas eismo įvykio sukeltiems padariniams, jis P. M. tėvams atlygino 25000 Lt neturtinės žalos ir kitas draudimo kompanijos pretenzijomis nurodytas išmokas, kas atitinka protingo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus, bei lengvina kaltinaojo atsakomybę. E. L., būdamas kaltinamojo brolis, atsisakė dalyvauti procese dėl jam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, kitas nukentėjęs asmuo A. T. kaltinamjam pretenzijų neturi. Nukentėjusioji A. M. kaltinamajam atleisti dėl sūnaus žūties, įtakotos kaltinamojo girtumo, negali, ji prašo skirti griežtą bausmę. Kaltinamasis šeimos nesukūręs, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės vertintinos individualizuojant bausmę. Vienok, teismas sprendžia, kad kaltinamasis, sėsdamas už vairo neblaivus, padarė vieną grubiausių kelių eismo taisyklių pažeidimą, ignoravo kelių eismo taisykles, kurio pasekmės negrįžtamai sunkios - jauno žmogaus mirtis. Taip pat teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiosios A. M. išsakytą poziciją dėl bausmės skyrimo kaltinamajam bei kitų faktinių bylos aplinkybių visumą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmmimo bausmė.

T. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t.y. vairuodamas kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, turėdamas nedidelį vairavimo stažą. Eismo įvykis sukėlė negrįžtamas pasekmes, jo pasekoje žuvo P. M., todėl teismas mano, kad yra pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68 straipsniais skirti nuteistajam T. L. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BVK 90 str. nuostatomis, T. L. bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę - asmens dokumento paėmimą.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. civilinį ieškinį.

Priteisti V. M. ir A. M. naudai iš Compensa TU S.A Viena Insurance Group po 4207 Lt kiekvienam iš jų turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. L. V. M. ir A. M. naudai po 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš T. L. V. M. jo turėtas 2000 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Palikti saugoti baudžiamojoje byloje įsiūtame voke T. L. vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2011-02-23.

Nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti automobilio Peugeot 306, valst Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir 2010-10-21 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą AMA 9031517.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.