Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsilavinimas aukštesnysis, išsituokusi, dirbanti AB „L.“ siuvėja, neteista (teistumas išnykęs), kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. 2020 m. balandžio 11 d. apie 16.40 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su savo broliu A. M. metu tyčia peiliu vieną kartą dūrė jam į krūtinės sritį, tuo padarydama durtinį pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su pjautiniu kepenų pažeidimu, taip sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – broliui A. M..

Motyvuojamoji dalis

Bylos įrodymai, veikos kvalifikavimas

Kaltinamoji N. M. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2020-04-11 su drauge išgėrė butelį degtinės butelį. Jautėsi apsvaigus, tačiau labai girta nebuvo, negriuvinėjo. Apie 15-16 val. grįžusi į namus rado kartu su ja gyvenantį brolį A. M., kuris taip pat buvo apgirtęs, nes gėrė su jos sūnumi A. Ž.. Netrukus susiginčijo su broliu ir paliepusi susitvarkyti stalą išvertė ant jo stiklainį su pupelėmis. Reaguodamas į tai brolis paėmė į ranką ant stalo buvusį peilį. Ar tuo metu jis ką nors jai sakė neprisimena, peiliu jai nieko nedarė, nesužalojo. Tuomet ji nuėjo į kitą kambarį ir taip pat pasiėmė ten ant stalo buvusį peilį bei juo dūrė priėjusiam broliui į pilvą, dešinę jo pusę. Po to brolis atsisėdo ant lovos. Po dūrio peiliu ji broliui daugiau nieko nedarė, o šis jai taip pat. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą bei policiją ir ji buvo pristatyta į areštinę. Durdama peiliu broliui į pilvą apie pasekmes negalvojo, nužudyti jo nesiekė. Mano, kad savo veiksmų nekontroliavo dėl girtumo. Būdama blaiva su broliu nekonfliktuoja. Savo poelgį vertina blogai. Po šio įvykio su broliu susitaikė, toliau kartu gyvena, dirba, alkoholio nebevartoja.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamoji yra jo sesuo, su ja kartu gyvena. Įvykio dieną jis išgėrinėjo su sesers sūnumi A. Ž.. Dviese išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės, buvo kažkiek apsvaigęs, tačiau įvykio aplinkybes prisimena. Po pietų į namus grįžo sesuo. Ji buvo apsvaigusi ir be aiškios priežasties pradėjo šūkauti. Tada abu susiginčijo. Ginčo metu sesuo išvertė ant stalo buvusį stiklainį su pupomis. Po to jis, norėdamas pasiaiškinti, dėl ko sesuo taip pasielgė, nuėjo paskui ją į kitą kambarį. Nors ir neprisimena, tačiau gali būti, kad rankoje jis laikė peilį, tačiau eidamas jai negrasino, nieko nedarė. Tuo metu sesuo nuo stalo sugriebusi peilį dūrė jam į dešinę pilvo pusę. Ar durdama peiliu sesuo ką nors kalbėjo neprisimena. Po dūrio jis atsisėdo ant lovos ir paskambinęs išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu sesuo atsisėdo ant kitos lovos ir daugiau jo atžvilgiu nebesmurtavo. Atvykę medikai jį išvežė į ligoninę, kurioje jis prabuvo apie savaitę laiko. Grįžus iš ligoninės sesuo jo atsiprašė, abu susitaikė ir jis jai atleido. Sesers elgesys pasikeitė, daugiau su ja nesipyksta.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad kaltinamoji yra jo motina, o nukentėjusysis – jos brolis. 2020-04-11, galėjo būti apie 15.30 val., į namus, kur tuo metu gyveno mama, jos brolis ir jis, grįžo girta mama. Tuo metu ir jis su dėde buvo išgėrę. Ji pradėjo ginčytis su broliu, ant stalo išpylė stiklainį. Tada A. M. nestipriai pastūmė mamą. Ji nenugriuvo, niekur neatsitrenkė, o nuėjusi į kitą kambarį atsinešė peilį. Tai pamatęs A. M. taip pat pasiėmė peilį ir abu pradėjo demonstratyviai jais mojuotis. Ką besiginčydami jie kalbėjo jis neprisimena, tačiau kažkokių grasinančių žodžių jis negirdėjo. Besikivirčydami abu nuėjo link kito kambario ir tuomet tarpduryje mama peiliu dūrė dėdei į pilvą. Paties dūrio jis nepastebėjo, tačiau išgirdo aiktelėjimą. Po dūrio dėdė, susiėmęs už pilvo, grįžo į virtuvę ir atsisėdo ant kėdės, o netrukus nuėjo į miegamąjį ir atsigulė. Pamatęs, kad bėga kraujas, jis iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Tuo metu mama bandė ieškoti kažkokių skudurų ir pridengti brolio žaizdą. Po sužalojimo mama bei jos brolis kažką kalbėjo, tačiau jis neprisimena. Kur abu padėjo peilius nematė. Po šio įvykio jis išvyko gyventi į Vilnių ir kaip toliau mama bendrauja su savo broliu nežino.

2020-04-11 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute esantis virtuvė bei kambariai netvarkingi, nešvaru. Kraujo žymių bei peilis, kuriuo galėjo būti sužalotas nukentėjusysis, nerasta (b. l. 8-9).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1439/2020 (01) nurodyta, kad A. M. konstatuotas durtinis pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas su pjautiniu kepenų pažeidimu, kuris vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas duriančių pjaunančių savybių turinčių daikto poveikyje, galimai peiliu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ( b. l. 32-34).

2020-04-11 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad N. M. nustatytas 2,71 promilių girtumas ( b. l. 5).

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja įrodytu tai, kad N. M. kilusio tarpusavio konflikto su A. M. metu peiliu durdama jam į krūtinės ląstos sritį ir taip padarydama pjautinį krūtinės ląstos sužalojimą su pjautiniu kepenų pažeidimu, sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – broliui A. M.. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., sudėtį. Durdama peiliu į krūtinę N. M. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes ir nors šių pasekmių, tai yra sunkaus M. B. sveikatos sutrikdymo, kaip pati tvirtina, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia. Tai, kad dūriu peiliu nukentėjusįjį sunkiai sužalojo būtent kaltinamoji patvirtinta tiek pačios N. M. prisipažinimu, tiek nukentėjusiojo A. M. bei liudytojo A. Ž. parodymais. Tarpusavio žodinio kivirčo, kurio iniciatorė, kaip ir pati pripažino, buvo girta į namus grįžusi N. M., metu abu jo dalyviai, tai yra kaltinamoji bei nukentėjusysis rankose turėjo peilius, jai mosikavosi, tačiau realių grasinimų ar juolab smurtinių veiksmų N. M. atžvilgiu nukentėjusysis A. M. neišsakė bei neatliko. To netvirtino nei kaltinamoji, nei nurodė nukentėjusysis bei įvykio vietoje buvęs liudytojas A. Ž.. Taigi, nustatytos įvykio aplinkybės nesuponuoja nei provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio, nei juo labiau – pavojingo kėsinimosi ar būtinosios ginties situacijos.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji N. M. padarė tyčinį, labai sunkių kategorijai priskiriamą nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.). Kaltinamoji nėra teista (teistumas išnykęs) bei bausta administracine tvarka. N. M. dirba, charakterizuojama patenkinamai, psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruota (b. l. 84-98). Kitų duomenų apie kaltinamosios sveikatos būklę, galinčių turėti esminės reikšmės vertinant jos veiksmus bei skiriant bausmę, nėra.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę bei parinkdamas jos rūšį ir dydį teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo poziciją, kuris patvirtino kaltinamosios teiginį, kad jie abu po nusikalstamos veikos susitaikė, toliau kartu gyvena. Nukentėjusysis prašo kaltinamajai netaikyti laisvės atėmimo bausmės. Pati kaltinamoji pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė alkoholio vartojimas ir dėl to ji jo atsisakė ir nebevartoja, dirba bei nebebendrauja su draugais, dariusiais įtaką dėl alkoholio vartojimo.

Įvertinęs visus bausmės skyrimui reikšmės turinčius bylos duomenis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra galimybės taikyti BK 62 bei 75 straipsnių nuostatas, nes nėra tam sąlygų bei pagrindų, tačiau kartu daro išvadą, kad BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos vienintelės griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teisingos bausmės paskyrimui. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes bei pasekmes, nukentėjusiojo poziciją, kaltinamosios asmenybę, taip pat pastangas šalinti nusikalstamą veiką lėmusias priežastis, darytina išvada, kad N. M. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti jai skiriant švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 135 str. 2 d. sankcijoje, tai yra laisvės apribojimą, nustatant atitinkamus draudimus bei pareigas (54 str. 3 d.) 48 str. 6 d. 3 p., 7 d. (iki 2020 07 01 galiojusi redakcija). N. M. įpareigotina per visą teismo nustatytą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba netekus darbo užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 71 str. N. M. skirtina įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos dydį artimesnį minimaliai šios įmokos ribai.

Kaltinamoji N. M. 2020-04-11 17.15 val. buvo sulaikyta BPK 140 str. numatyta tvarka, o 2020-04-13 09.22 val. iš laikino sulaikymo paleista, todėl į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo laikas – dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ( BK 65 str. 1 d. 2 p. c) papunktis, BPK 140 str. 9 d.).

Ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė1728,42 Eur civilinį ieškinį už A. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 39-42). Kaltinamoji civilinį ieškinį pripažino. Prašomos priteisti išlaidos atsirado dėl neteisėtų N. M. veiksmų ir ji privalo jas atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

N. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jai paskirti bausmę – laisvės apribojimą 2 ( dvejiems ) metams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi (iki 2020 07 01 galiojusi redakcija) uždrausti per visą bausmės atlikimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei per visą teismo nustatytą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba jo netekus užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu bei 66 straipsniu į paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti N. M. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-04-11 17.15 val. iki 2020-04-13 09.22 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 71 straipsniu paskirti N. M. 10 MGL dydžio ( 500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Priteisti iš N. M. tūkstantį septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 42 ct (1728,42 Eur) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiajam A. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

N. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.