Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-134-319/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
1S-134-319/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Nuteistasis
L. K.
Bylos Nr. 1S-134-319/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjęs nuteistojo L. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2­ – ame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014-11-18 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2007-05-17 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1d. – 9 metams laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2006-09-19, pabaiga – 2015-09-19.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014-11-18 nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam L. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.

Atsiliepimas

Skundu nuteistasis kreipėsi į apylinkės teismą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo. Atsiliepimu į nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo prokuroras nuteistojo skundui nepritarė ir prašė jį atmesti. Skundžiama nutartimi teismas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Teismas pripažino, kad Komisijos nutarime teisingai ir pagrįstai nurodyta, jog iš esamų duomenų apie nuteistąjį, nėra pagrindo daryti išvados, kad, būdamas laisvėje, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. K. skunde prašo nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas teigia jį turintį galiojančią nuobaudą, tačiau jam ši nuobauda buvo panaikinta 2014-11-19 paskiriant paskatinimą, todėl teismo posėdžio metu galiojančios nuobaudos neturėjo, kas panaikina vieną pagrindinių teismo motyvų. Taip pat nurodo, kad dėl visų jam paskirtų nuobaudų, kurios jau negalioja, ankščiau jau nebuvo taikytas lygtinis paleidimas, todėl remtis ir vėl tais pačiais pagrindais ir motyvuoti sprendimą jau negalima. Nuteistasis nurodo, kad teismas netaikė jam lygtinio paleidimo dėl to, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, tačiau paleidžiant lygtinai galima skirti apribojimus, mažinančius alkoholio vartojimo riziką, apie tai nebuvo kalbama. Taip pat nurodo, kad teismo motyvas netaikyti jam lygtinio paleidimo buvo tai, kad jis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t.y. pažeidė vidaus tvarką, tačiau po 2014-08-07 nustatytų rekomendacijų , jis jokių pažeidimų nepadarė, civilinį ieškinį dengė, tęsė darbą, todėl nėra duomenų, kad jis būtų neįvykdęs rekomendacijų. Be formalaus pagrindo, nuteistasis teigia yra ir materialus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą, nes jis 10 kartų skatintas, dirbo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų darbą, yra atlikęs didelę dalį paskirtos bausmės, kaltę suvokia ir pripažįsta, todėl tikrai jo lygtiniam paleidimui yra pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. K. skundas atmestinas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinęs su pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir Komisija nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neteisingai nurodė aplinkybę, jog nuteistasis L. K. per nustatytą laiką neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t.y. pažeidė vidaus tvarką. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, 2014-08-07 Komisijos posėdyje buvo nustatytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų įgyvendinimo terminas, per kurį iki kito, 2014-11-13 vykusio Komisijos posėdžio, nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių pažeidęs nebuvo. Šio svarstymo metu jis turėjo vieną galiojančią nuobaudą, paskirtą 2014-06-27, tačiau po 2014-08-07 nustatytų rekomendacijų jis jokių pažeidimų nepadarė.

Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ši aplinkybė nėra vienintelė ir esminė sprendžiant lygtino paleidimo taikymo nuteistajam klausimą ir be jos tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas, vertino ir eilę svarbių, materialiųjų lygtinio paleidimo pagrindą apibūdinančių faktorių, todėl skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šis netikslumas nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog Komisijos nutarimas ir teismo nutartis priimti padarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, turinčių esminės įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 10 kartų skatintas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo vidaus tvarkos taisykles buvo pažeidęs 7 kartus, už ką 5 kartus buvo baustas. Nuteistasis skunde teigia, kad ši aplinkybė jau buvo teismo aptarta anksčiau svarstant lygtinė paleidimą, todėl antrą kartą ja remtis negalima. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vienas iš svarbiausių faktorių yra nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nes tai ne tik charakterizuoja nuteistąjį, tačiau parodo jo požiūrį bei nuostatas į jam paskirtos bausmės vykdymą, todėl šie duomenys privalo būti vertinami kiekvienąkart svarstant minimą klausimą. Pažymėtina, anksčiau nuteistasis dėl lygtinio paleidimo buvo svarstytas 2014-06-12 Komisijos posėdyje, kur buvo nuspręsta taikyti lygtinį paleidimą, tačiau po šio svarstymo 2014-06-27 jis padarė vidaus tvarkos pažeidimą ir buvo nubaustas nuobauda. Taigi, nors šiuo metu nuteistasis laikomas neturintis galiojančių nuobaudų, iš pažymoje apie jo pažeidimus ir paskatinimus išdėstytos jų sekos galima daryti išvadą, kad L. K. elgesio korekcija teigiama linkme nėra nuosekli.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nors L. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, tačiau situaciją analizuoja iš subjektyvių pozicijų, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, supranta turintis problemų, tačiau jų atsiradimo priežasčių suvokime yra prieštaravimų. Nėra duomenų, kad jis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau nuteistųjų bendrijos tradicijas vertina kaip neišvengiamus tarpusavio santykius didelėje žmonių grupėje. Pakartotinių nusikalstamumų veiksmų riziką didinantys veiksniai yra mąstymas ir elgesys.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, atsižvelgti į bausmės paskirtį ( BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.). Vienos iš bausmės paskirčių – teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, ir tai negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.

Aukštesniojo teismo nuomone, tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: nuteistojo asmenybės ypatumai, jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis L. K. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Rimas Švirinas