- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-970-253/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- L. B.
- Kreditorius
- AB „Swedbank“
- Skolininkas
- Ž. S., J. S., L. B.
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-970-253/2011
32.5.2; 122.4; 128.17.
2011 m. gegužės 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens L. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-01-14 nutarties Nr. 17-1N/2011 civilinėje byloje pagal kreditorės AB „Swedbank“ (buvusi AB bankas „Hansabankas“) prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai Ž. S., J. S., L. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-12-27 kreditorė AB „Swedbank“ kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodyta, kad skolininkai laiku nevykdo prievolės pagal 2007-08-02 kredito sutartį Nr. 07-080887-FA, skolininkams rašytos pretenzijos, tačiau per nustatytą terminą skolininkai kredito dalies, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių nesumokėjo, todėl bankas vienašališkai nutraukė paskolos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-01-14 nutartimi Nr. 17-1N/2011 kreditorės prašymas tenkintas, areštuoti įkeisti daiktai: 2230/9030 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0903 ha, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Ž. S. ir J. S. priklausančias 1115/9030 dalis bei 1115/9030 dalis nuosavybės teise priklausančias L. B.; pastatas-kavinė, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Ž. S. ir J. S. bei ½ pastato dalis nuosavybės teise priklauso L. B.. Teismas taip pat įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių, bei pavedė įkeistų daiktų savininkams saugoti įkeistus daiktus. Teismas nurodė, kad sudarant hipotekos lakštą, šalys susitarė, kad įkeitimu užtikrinta prievolė yra 2007-08-02 sudaryta kredito sutartis Nr. 07-080887-FA. Teismas konstatavo, kad skolininkai įsipareigojimų per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo L. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-14 nutartį Nr. 17-1N/2011 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad kreditorė pažeidė 2007-08-02 kredito sutartį ir per nustatytą terminą neįspėjo suinteresuoto asmens apie sutarties nesilaikymo pažeidimą bei nepaskaičiavo ir nenurodė grąžintinos skolos dalies, delspinigių sumos, priskaičiuotos palūkanų sumos, todėl kreditorės prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo neturėjo būti nagrinėtas. Kreditorė teismui nepateikė įrodymų, kad įspėjo apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat kreditorė vengė teikti atsakymus apie prievoles. Be to, teismas rėmėsi LR CK 4.192 str., tačiau neatskleidė klausimo esmės. Kreditorė taip pat nėra pagrindusi skolos dydžio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog skolininkai nesilaikė 2007-08-02 kredito sutarties sąlygų, 2010-08-12 skolininkai buvo informuoti apie susidariusį įsiskolinimą, pateiktos pretenzijos bei raginimai įvykdyti įsipareigojimus bankui. 2010-10-08 skolininkams pateikta pakartotinė pretenzija ir suteiktas papildomas terminas iki 2010-10-28 įsiskolinimams padengti, neįvykdžius įsipareigojimų sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2010-10-29. Pagal kredito sutarties sąlygas visi įspėjimai ir pranešimai skolininkams įteikti laiku ir tinkamai. Skolininkai neįvykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, dėl to kredito sutartis buvo nutraukta, o kredito sutartį prieš terminą nutraukus dėl skolininko kaltės, bankas įgyja teisę kreiptis į hipotekos skyrių su prašymu dėl skolos išieškojimo. Nurodo, kad hipotekos teisinių santykių teisinis reguliavimas nėra pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-08-02 tarp AB bankas „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbankas“), Ž. S., J. S. ir L. B. sudaryta kredito sutartis Nr. 07-080887 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais (b. l. 51-59, 72, 73-80, 81-88, 89-96). Skolininkų prievolių įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas nekilnojamasis turtas (b. l. 18-21). Pagal 2007-08-02 kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais ir papildymais suteikta bendra kredito suma 303 565,52 EUR (b. l. 89).
Apeliantė nurodo, kad kreditorė neįspėjo suinteresuoto asmens apie 2007-08-02 kredito sutarties nesilaikymo pažeidimą ir taip pažeidė kredito sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija su tokiu atskirojo skundo argumentu neturi pagrindo sutikti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2010-08-12 kreditorės pranešimu skolininkams ir įkeisto turto savininkams, tarp jų ir apeliantei, nustatytas terminas iki 2010-09-02 sumokėti įsiskolinimą bei nustatyta, kad šio įsipareigojimo neįvykdžius kreditorė vienašališkai nutrauks kredito sutartį (b. l. 129). 2010-10-08 pakartotiniu kreditorės pranešimu dėl skolos skolininkai ir įkeisto turto savininkai, tarp jų ir apeliantė, informuoti, kad neįvykdžius įsipareigojimų sumokėti įsiskolinimą iki 2010-10-28, kredito sutartis nuo 2010-10-29 bus laikoma vienašališkai nutraukta ir kreditorė kreipsis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 101). 2010-12-27 kreditorė pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų Ž. S., J. S., L. B. (b. l. 60-62). Byloje nustatyta, kad apeliantės adresas, kuriuo kreditorė siuntė pretenzijas dėl sutartinio įsipareigojimo nevykdymo, nėra pasikeitęs. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad kreditorė pažeidė kredito sutarties sąlygas per nustatytą terminą įspėti skolininkus apie vienašališką sutarties nutraukimą.
Hipotekos kreditorės teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkai nevykdo prievolės grąžinti skolą arba tokią prievolę įvykdo ne iki galo (LR CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad LR CK 4.192 str. 1 d. ir LR CK 4.216 str. 1 d. gali būti taikomos hipotekos kreditorei ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pasirašydamos hipotekos lakštą Nr. 03120070011768, šalys susitarė, jog hipotekos kreditorė turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą, jei skolininkai nesilaikys 2007-08-02 kredito sutartyje su esamais ir būsimais jos pakeitimais nustatytų terminų ir sąlygų (b. l. 18). Hipotekos sutarties šalys susitarė pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamais daiktais, todėl, skolininkams neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistuosius daiktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorė AB „Swedbank“ įgijo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo LR CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka, nes skolininkai įsipareigojimo neįvykdė per nustatytą terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog hipotekos kreditorė, turėdama galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto savininkų ne ginčo tvarka (LR CPK 558 str. 1 d., LR CK 4.192 str.).
Apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį motyvuodama tuo, kad kreditorės nurodyta negrąžintos skolos suma yra netiksli ir nepagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės išdėstyti argumentai dėl skolos kreditorei dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas – skundai galimi dėl hipotekos kreditorės reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Hipotekos kreditorės pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo, be kitų minėtoje LR CPK normoje nurodytų duomenų, hipotekos kreditorė turi nurodyti ir negrąžintos skolos dydį. Atsižvelgiant į tai, hipotekos kreditorė pati nustato negrąžintos skolos dydį ir taip užtikrinamas konkrečių skolininkų neįvykdyto pagrindinio reikalavimo, palūkanų ir netesybų įvykdymas (LR CK 4.174 str. 1 d.). Hipotekos teisėjas bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių netikrina hipotekos kreditorės nurodytos negrąžintos skolos dydžio pagrįstumo bei nenagrinėja ginčų dėl kreditorės reikalaujamos skolos dydžio, o tik atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra ir pradeda priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto skolininko turto pagal kreditorės pateiktą pareiškimą. Taigi, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus, hipotekos teisėjas konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 str. 1 d. bei preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi, areštuoja įkeistą turtą ir įspėja įkaito davėją apie galimą įkeisto daikto pardavimą. Pažymėtina, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu ir jo dydžiu, šie klausimai byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.), nes toks ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio nagrinėtinas LR CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.), todėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-14 nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-01-14 nutartį palikti nepakeistą.