Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. R. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. P2-223-636/2015, iškeltoje pagal antstolės Elenos Miliauskienės pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. R. dėl baudos skyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria už antstolės reikalavimų nevykdymą skolininkui skirta piniginė bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (LR CPK 585 straipsnio 4 dalis). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 289,00 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0009/13/03472 dėl 85809,36 Eur skolos ir 18 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko S. R. išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai pagal Vilniaus apygardos teismo 2013-10-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3448-431/2011. 2015-09-17 patvarkymu dėl įpareigojimo pateikti dokumentus Nr. S3e-43811 antstolė įpareigojo skolininką S. R. per 30 kalendorinių dienų nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti ekspertizės įstaigai „Ober-Haus nekilnojamasis turtas“, UAB „Sauridos didmena“ 1500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vidutinei rinkos vertei nustatyti reikalingus dokumentus pagal pridedamą dokumentų sąrašą ir priedus (4 t. 23-24, v. b. Nr. 0009/13/03472; 3-4 c. b. l.). Minėtas patvarkymas įteiktas skolininko sutuoktinei E. R. (5 b.l.). Konkrečiu atveju nėra ginčo, kad apeliantas antstolės nustatytų įpareigojimų dėl dokumentų pateikimo neįvykdė, tačiau apeliantas teigia, jog patvarkymas jam perduotas nebuvo, todėl ir atsakomybė už jo neįvykdymą jam kilti negali. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.Pažymėtina, kad, kaip minėta, antstolio reikalavimas pateikti informaciją apie skolininko turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose yra privalomas visiems asmenims ir turi būti įvykdytas per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis, 645 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad antstolės 2015-09-17 patvarkymas būtų apskųstas LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, jis nėra panaikintas, todėl yra galiojantis ir vykdytinas. Antstolės patvarkymas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus išsiųstas paties skolininko nurodytu (1 t. 36 v.b.l.) bei jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (4 t. 31 v.b.l.). Siųsti dokumentai minėtu adresu įteikti skolininko S. R. sutuoktinei E. R. (5 b.l.). Vadovaujantis LR CPK 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo šio straipsnio 1–4 dalyse numatytiems asmenims diena; jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (LR CPK 123 straipsnio 5 dalis). Be to remiantis LR CPK 604 straipsnio nuostatomis, procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Konkrečiu atveju duomenų, jog apeliantui skirtus procesinius dokumentus priėmęs asmuo – sutuoktinė, turėtų priešingą teisinį suinteresuotumą, apeliantas nepateikė. Taip pat apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes apie tai, kad antstolės siųstas patvarkymas dėl sutuoktinės neapdairumo jam nebuvo perduotas. Pažymėtina, kad kiekvienos bylos dalyvis privalo įrodyti teiginius, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (LR CPK 178 straipsnis). Be to, paminėtina, kad įstatymo nuostatos numato pareigą apeliantui ir savo iniciatyva aktyviai domėtis vykdomojoje byloje atliekamais veiksmais (LR CPK 644 straipsnio 4 dalis), kas ypatingai yra aktualu, kai yra sprendžiami klausimai susiję su skolininkui priklausančio turto pardavimu iš varžytynių.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal LR CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas, tačiau konkrečiu atveju vertina, kad apeliantas objektyviais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad antstolės 2015-09-17 patvarkymas jam buvo įteiktas tinkamai ir, kad apie antstolės įpareigojimą pateikti duomenis ekspertizės įstaigai jis buvo informuotas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad būtent dėl apelianto kaltės nevykdant teisėtų ir galiojančių antstolės reikalavimų, jam kilo pareiga atsakyti už šių reikalavimų nevykdymą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad ir po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantas antstolės patvarkymą yra įvykdęs. Vadovaujantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui skyrė baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.