Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1973-09-26 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti Jungtinėje Karalystėje „Whitbread Group PLC“ namų tvarkytoja, netekėjusi, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje adresu: (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, neteista, kaltinama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, nuo 2008-01-14 iki 2008-11-21 būdama UAB „Vladli“ (įmonės kodas 300653602, 2007-02-28 registruota VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registre, adresu A. K. g. 114 - 2, Vilnius) buhaltere ir pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „vyriausiasis buhalteris (buhalteris) < ... > atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku“ būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą:

- pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, tvarkė apskaitą taip, kad apskaitos informacija yra netinkama ir neišsami - įnešti į kasą 30 050 Lt negalėjo būti realizavimo įplaukomis, bet pagal tai, kaip tvarkė apskaitą, nėra galimybės nustatyti už ką į kasą buvo įneštos piniginės lėšos; apskaitos registro „Pardavimai“ ir apyvartos žiniaraščio sąskaitos Nr. 2404 duomenys neatitinka išrašytų sąskaitų - faktūrų - sąskaita faktūra serija VLSF Nr.08/31 išrašyta UAB „Transekspedicija“ vardu, o registruose atvaizduota kaip sąskaita išrašyta UAB „Transimeksa“ vardu, dėl to netiksliai išvesti įmonių įsiskolinimo likučiai.

- pažeisdama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ iki 2008-10-01 nesudarė apskaitos registrų pagal banko išrašus, t. y. įmonės piniginių lėšų apyvartos žiniaraščių banko sąskaitose; nesudarė apskaitos registrų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kiek prekių buvo įsigyta, parduota ir koks buvo prekių likutis kiekvieno mėnesio pradžiai,

tokiu būdu D. G. aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir dėl nustatytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „Vladli“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji D. G. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino bei parodė (t. 7, b. l. 21 - 22), kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo ketveri metai, todėl ne viską pamena, kas buvo dokumentuose. Įmonės likučiai buvo suvesti metų pabaigoje. Visus balansus ir įmonės likučius 2008 metais perskaičiavo UAB „Nokanas“, bet ne ji. Jeigu buvo klaidingai išrašyta sąskaita ar klaidingai nurodytas pavadinimas, tai ši įmonė turėjo metų pabaigoje viską patikrinti. Automobilį įmonė įsigijo tik spalio mėnesį ir lapkričio pradžioje pradėjo tvarkyti dokumentus. Lapkričio mėnesio pradžioje ji sirgo ir tą mėnesį ji išėjo vaiko priežiūros atostogų. Sąskaitas dėl automobilio pradėjo tvarkyti UAB „Nokanas“. Nepripažįsta, kad buvo netinkamas apskaitos vedimas dėl 30 050 Lt sąskaitos. Viskas, kas buvo dedama į įmonės sąskaitą, buvo skirta įmonei, o ne jiems. Apskaitos registrai pagal banko išrašus buvo, o kodėl jų dabar nėra, nežino, viskas buvo vedama tvarkingai. Kaip negalima nustatyti likučių nežino, nes ji kiekvieną mėnesį rašė, koks likutis, kiek pardavė, kiek liko, kiek naujų prekių įsigijo, viskas buvo pagal dokumentus tvarkingai. Automobilio apskaita buvo vedama atskirai, o prekių kioskams – atskirai, nes buvo du kioskai. Nežino, kur dabar yra apskaitos registrai pagal banko išrašus. Gal ir buvo automatiškos klaidos, bet viską skaičiuodavo: kiek pinigų išleista, kiek prekių parduota, viską suvedinėjo. Dabar nepamena, kas yra realizavimo įplaukos, matyt, kas buvo realizuojama, tai ir turėjo omeny. Dabar nežino, už kurį laikotarpį yra 30 050 Lt realizavimo įplaukų suma, nepamena po tiek metų. Nežino, kur realizavimo įplaukos buvo įrašytos: ar į balansą, ar į suvestinę.

Liudytojas V. B. teisiamajame posėdyje parodė (t. 7, b. l. 22), kad kaltinamoji yra jo sugyventinė. Iš pradžių UAB „Vladli“ buhalterinę apskaitą tvarkė D. G., jis buvo įmonės direktorius. D. G. buvo ir buhalterė, ir pardavėja, ir prekių tiekėja. Dabar tiksliai nepamena, kokiu laikotarpiu D. G. buvo įmonės buhalterė, atrodo, vienerius metus. Po jos įmonės visą buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Nokanas“.

Liudytoja I. S. teisiamajame posėdyje parodė (t. 7, b. l. 22 - 23), kad 2008 metais UAB „Vladli“ buvo jų įmonės UAB „Nokanas“ klientai. UAB „Nokanas“ teikia buhalterines paslaugas nuo 2004 metų, o UAB „Vladli“ buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti nuo 2008 metų pabaigos, tiksliai datos nepamena. Jų įmonė tvarkė buhalterinę apskaitą nuo A iki Z, prisimena, kad UAB „Vladli“ tvarkė buhalterinę apskaitą už 2008 metus, kadangi buvo neteisingai padarytų operacijų. Apskaitos registrai 2008 metais tikrai buvo, nes jeigu jų bendrovė tvarkė apskaitą, tai tvarkė vadovaujantis dokumentais. Jeigu buvo kažkokių klaidų, tai buvo neesminės klaidos, kurios tikrai nepadarė žalos nei įmonei, nei valstybės biudžetui. Jie pertvarkydavo orderius, kuriuose buvo išrašyta skaičiais viena, o centais, žodžiais nesutapdavo. Tokio tipo klaidos buvo. Apskaitos registrai pagal banko išrašus 2008-10-01 dienai buvo, nes jų bendrovė visada, perimdama buhalterinę apskaitą, perimdavo ir registrų likučius bei pagal tuos registrus vykdė visus buhalterinės apskaitos perėmimus, nes kitaip jis negali būti įvykdomas. Konkretūs registrai, tai tiekėjai, pirkėjai, bankas, kasa, ilgalaikis turtas, visų buhalterinių sąskaitų, apyvartos detalizavimas, analitika. Viskas buvo pateikta, tame tarpe ir apskaitos registrai pagal banko išrašus. Nepamena, ar buvo apskaitos registrai, pagal kuriuos galima buvo nustatyti, kiek prekių įsigyta, parduota ir koks likutis kiekvieno mėnesio pradžioje. Inventorizacija privaloma 1 kartą metuose. Jei atliekama inventorizacija kas mėnesį, tai yra įmonės vidinė tvarka, jeigu to nėra daroma kas mėnesį, tai nėra pažeidimas. Kaip buvo iš tikrųjų, nepamena, nes tai buvo 2008 metais.

Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir nors kaltinamoji savo kaltės dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino, pateiktų jai kaltinimų pagrįstumą patvirtina visuma byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų, liudytojų parodymai:

- 2008-01-14 neterminuota darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „Vladli“ direktoriaus V. B. ir kaltinamosios D. G., bei 2008-01-14 įsakymas Nr. PR – 2008/P1 iš kurių matyti, jog D. G. nuo 2008-01-15 buvo priimta dirbti buhaltere nustatant jai 6 000 Lt dydžio atlyginimą per mėnesį, kuris nuo 2008-05-01 buvo padidintas iki 6 500 Lt už papildomą darbo krūvį (t. 1, b. l. 16 – 17, t. 4, b. l. 41);

- 2009-03-30 UAB „Vladli“ įsakymas Nr. PR – 2009/A5, kuriuo kaltinamoji D. G. išleista vaiko priežiūros atostogų nuo 2009-04-13 iki 2012-01-26 (t. 1, b. l. 113);

- UAB „Vladli“ sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-05-22, iš kurio matyti, kokios sumos buvo nurašomos iš bendrovės sąskaitos D. G. darbo užmokesčiui sumokėti: 2008-04-07 – 2 460,64 Lt, 2008-03-31 – 1 340,00 Lt, 2008-03-06 – 1 000,00 Lt, 2008-02-29 – 4 500,00 Lt, 2008-02-07 – 1 500,00Lt, 2008-02-05 – 3 345,00 Lt (t. 3, b. l. 147 - 158);

- D. G. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad ji iš savo asmeninės sąskaitos 2008-06-09, 2008-06-26, 2008-10-01 ir 2008-11-17 dengė UAB „Vladli“ įsiskolinimą (t. 3, b. l. 159 - 169);

- 2008-11-02 sutartis, sudaryta tarp UAB „Nokanas“ ir UAB „Vladli“, pagal kurią UAB „Nokanas“ įsipareigojo UAB „Vladli“ teikti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus buhalterines paslaugas: pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus tvarkyti kompiuterizuotą buhalterinę apskaitą, teikti ataskaitas apie įvykdytas operacijas nustatytais terminai, ruošti pranešimus VSDF bei VMI ir kitas ataskaitas bei pranešimus, kurių reikalauja Lietuvos Respublikos įstatymai, ir pateikti juos įstatymų numatytais terminais (t. 4, b. l. 26 – 28);

- 2009-05-15, 2009-08-10 daiktų dokumentų pateikimo protokolai, iš kurių matyti, kad pateikti UAB „Vladli“ apskaitos dokumentai (4 t., b. l. 147-148, 154-155); papildomi dokumentai pateikti 2010-09-14 teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 75);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-08-09 ekspertizės aktas Nr. 11-2934(10), kuriame padarytos išvados, kad:

1. “Vladli“ 2008-01-01 - 2008-12-31 tvarkant apskaitą neprisilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (20-01-11-06 Nr.IX-574):

- 4 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimų, t. y. jog apskaitos informacija yra netinkama ir neišsami, dėl ko nėra galimybės nustatyti, už ką į kasą buvo įnešta 30 050 Lt; kadangi sąskaitos - faktūros duomenys neatitinka apskaitos registro „Pardavimai“ ir apyvartos žiniaraščio sąskaitos Nr.2404 „Pirkėjai Lietuvos įmonės transportas“ duomenims, tai netiksliai išvesti įmonės įsiskolinimo likučiai;

- 16 straipsnio reikalavimų, t. y. iki 2008-10-01 nebuvo sudaromi apskaitos registrai pagal banko išrašus, t. y. įmonės piniginių lėšų apyvartos žiniaraščiai banko sąskaitose; nesudaromi apskaitos registrai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti kiek prekių buvo įsigyta, parduota ir koks buvo prekių likutis kiekvieno mėnesio pradžiai;

2. tai, kad UAB „Vladli“ buvo tvarkoma apskaita neprisilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnio 1 ir 3 punktų, 16 straipsnio reikalavimų, turi įtakos, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės trumpalaikio turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydžio už 2008 metus;

3. 2009-08-28 specialisto išvadoje Nr.5-1/160 netiksliai nustatytas šių norminių aktų nesilaikymas tvarkant UAB „Vladli“ apskaitą: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 12 straipsnio 1 dalies nuostata: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos „Inventorizacijos tvarkos“ bendrųjų nuostatų 5 dalis: „Keičiantiems materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojama turto dalis, perduodama vieno materialiai atsakingo asmens kitam atsakingam asmeniui“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 5 dalies 2 punkto nuostata: „Pinigų gavėjas priimdamas pinigus pasirašo kasos išlaidų orderyje, kuriame įrašoma gautoji suma: litai - žodžiais, centai - skaitmenimis. Jeigu pinigai išmokami pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma“. Tai, kad UAB „Vladli“ buvo tvarkoma apskaita neprisilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4 straipsnio 1 ir 3 punktų, 16 straipsnio reikalavimų, turėjo įtakos, kad iš dalies negalima nustatyti įmonės trumpalaikio turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydžio už 2008 metus;

4. pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad gryni pinigai įnešami į UAB „Vladli“ sąskaitą banke 2008 metais nebuvo įmonės veiklos pinigai. Tačiau, tai neturi įtakos tam, kad negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „Vladli“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio už 2008 metus;

5. teismo posėdžio metu pateiktos darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių sumos atvaizduotos UAB „Vladli“ kasos išlaidų orderiuose ir kasos apyvartos žiniaraščiuose. Teismo posėdžio metu pateikti Ž. Š. IĮ 2007 metų įsakymai ir 2007 metų piniginių lėšų ir prekių ir materialinių vertybių inventorizacijos aktai. Kadangi UAB „Vladli“ tyrimas atliekamas už 2008 metus, tai ekspertas nenustatinėja kaip galėjo buti atvaizduoti 2007 m. pateikti dokumentai. Teismo posėdžio metu pateiktos 2008-08-27 dienos ir 2008-08-28 dienos kasos juostos duomenys sutampa su kasos operacijų žurnalo duomenimis (t. 6, b. l. 128 – 141);

- ikiteisminio tyrimo metu apklaustos ekspertės T. Z. papildomi paaiškinimai (t. 6, b. l. 169 – 170), iš kurių matyti, kad ji dokumentinio patikrinimo ir palyginimo metodais ištyrė jos išvardintus jai pateiktus UAB „Vladli“ 2008-01-01 - 2008-12-31 laikotarpio dokumentus ir, vadovaudamasi norminiais aktais bei standartinio tyrimo procedūromis, nustatė, kad D. G. ir V. B. vardu grynųjų pinigų įnešimas į UAB „Vladli“ sąskaitą banke pagal pateiktus tyrimui dokumentus nebuvo įmonės pinigai, gauti iš įmonės veiklos. Be to, gryni pinigai įnešti į įmonės kasą V. B. vardu irgi nebuvo įmonės pinigai, gauti iš įmonės veiklos. Jeigu įneštas pinigines lėšas vertinti kaip avansus, kaip nurodyta kasos aparato žiniaraščiuose, tai iš pateiktų tyrimui dokumentų nėra galimybės nustatyti, už ką buvo įneštos piniginės lėšos. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 16 straipsnio reikalavimais ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Ištyrus pateiktus dokumentus nustatė, kad iki 2008-10-01 nebuvo sudaromi apskaitos registrai pagal banko išrašus, t. y. įmonės piniginių lėšų apyvartos žiniaraščiai banko sąskaitose; nesudaromi apskaitos registrai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kiek prekių buvo įsigyta, parduota ir koks buvo prekių likutis kiekvieno mėnesio pradžiai. Siekiant nustatyti, ar iš įmonės veiklos buvo gauti pinigai atsiskaitymams, ištyrė kasos operacijų žurnalus, kasos pajamų orderius,- banko išrašus, sąskaitas faktūras, sąskaitos Nr. 2404 „Pirkėjai Lietuvos įmonės transportas“ apyvartos žiniaraštį. Tyrimo metu nustatė, kad apskaitos registro „Pardavimai“ ir apyvartos žiniaraščio sąskaitos Nr. 2404 duomenys neatitinka išrašytų sąskaitų faktūrų duomenims. Taip, sąskaita faktūra serija VLSF Nr. 08/31 išrašyta UAB „Transekspedicija“ vardu, o registruose atvaizduota kaip sąskaita išrašyta UAB „Transimeksa“ vardu. Dėl šio netikslumo netiksliai išvesti įmonių įsiskolinimo likučiai. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, įnešti į kasą 30 050 Lt negalėjo būti realizavimo įplaukomis, ir pagal tai, kaip buvo tvarkoma apskaita, nėra galimybės nustatyti už ką buvo įneštos piniginės lėšos. Tokių būdu, tvarkant apskaitą UAB „Vladli“ buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 punktų, 16 straipsnio reikalavimai, dėl ko iš dalies negalima nustatyti trumpalaikio turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydžio už 2008 metus. UAB „Vladli“ 2008-01-01 - 2008-12-31 tvarkant apskaitą neprisilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574): 4 str. 1 ir 3 p. reikalavimų, t. y. apskaitos informacija yra netinkama ir neišsami, dėl ko nėra galimybės nustatyti, už ką į kasą buvo įnešta 30 050 Lt; kadangi sąskaitos-faktūros duomenys neatitinka apskaitos registro „Pardavimai“ ir apyvartos žiniaraščio sąskaitos Nr. 2404 „Pirkėjai Lietuvos įmonės transportas“ duomenims, tai netiksliai išvesti įmonės įsiskolinimo likučiai.

BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinę apskaitą, vykdymas, pavyzdžiui, kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 punktuose numatyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o 16 straipsnio 1 dalyje, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Remiantis šiomis įstatymų nuostatomis, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) yra atsakingas už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą.

UAB „Vladli“ buhaltere nuo 2008-01-14, kai buvo priimta į darbą, iki 2008-11-02, kai buvo sudaryta buhalterinių paslaugų tiekimo sutartis su UAB „Nokanas“, buvo kaltinamoji D. G., todėl būtent ji minėtu laikotarpiu buvo atsakinga už UAB „Vladli“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. D. G., netinkamai vykdydama Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 3 punktų, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes būtent dėl jos neteisėto neveikimo (netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo) laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2008-11-21 atsirado nusikalstami padariniai (negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „Vladli“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros). D. G. veiksmai pasireiškė tuo, kad ji: 1) tvarkė apskaitą taip, kad apskaitos informacija yra netinkama ir neišsami, 2) iki 2008-10-01 nesudarė apskaitos registrų pagal banko išrašus (įmonės piniginių lėšų apyvartos žiniaraščių banko sąskaitose), apskaitos registrų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kiek prekių buvo įsigyta, parduota ir koks buvo prekių likutis kiekvieno mėnesio pradžioje. Tarp jos nusikalstamo neveikimo ir kilusių nusikalstamų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys liudytojų I. L. ir T. Z. parodymai, byloje surinkti dokumentai bei specialisto ir eksperto išvados. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog D. G., būdama UAB „Vladli“ buhaltere, privalėjo veikti taip, kad apskaita bendrovėje būtų tvarkoma tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau to nedarė, dėl ko ir kilo atitinkami nusikalstami padariniai, t. y. negalėjimas iš dalies nustatyti UAB “Vladli” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. D. G. veiksmuose nustatyti visi formalūs būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje požymiai.

Visgi nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad dėl nustatytų buhalterinės apskaitos vedimo trūkumų kam nors būtų padaryta žala, tiek valstybei, tiek įmonei. Bylos nagrinėjimo metu, iki prokuratūrai pasiimant bylą tyrimui pildyti, buvęs civilinis ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius pateikė pareiškimą dėl pateikto ieškinio palikimo nenagrinėtu, nors apskritai ieškinys buvo pareikštas vykstant tyrimui dėl motinystės pašalpų sukčiavimo, kuris nutrauktas (1 t., b. l. 2-9). BK 223 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už aplaidų apskaitos tvarkymą, yra BK XXXII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“. Įvertinus UAB „Vladli“ veiklos pobūdį, nedidelį ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių skaičių, santykinai nedidelę buhalterinėje apskaitoje netiksliai apskaitytą lėšų sumą, jokių pažeidimų, susijusių su mokesčių nemokėjimu, nustatyta nebuvo, priešingai, nėra pagrindo netikėti kaltinamosios parodymais, ką patirtina ir įmonės sąskaitos išrašai, kad į įmonę buvo įnešami asmeniniai kaltinamosios pinigai tam, kad sumokėti mokesčius valstybei, todėl darytina išvada, kad dėl šios veikos reali grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams nekilo ir, nors D. G. veika formaliai ir atitinka BK 223 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos požymius, tačiau pripažintina mažareikšme atsižvelgus į apskaitos pažeidimų pobūdį, skaičių, žalos nebuvimą, realios grėsmės normaliam valstybės finansų sistemos funkcionavimui nebuvimą, kaltės rūšį (nusikalstamas nerūpestingumas) ir kaltinamosios asmenybę.

Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina (BPK 302 sr. 4 d., 305 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, prie kurių priskiriamas ir BK 37 straipsnyje numatytas pagrindas, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. anksčiau neteista (t. 6, b. l. 80), nuo 2012-01-26 oficialiai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirba (t. 6, b. l. 181), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 5, b. l. 152), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta (t. 5, b. l. 151). Todėl atsižvelgiant į kaltinamosios D. G. asmenybę bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, teismo nuomone, pats bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme procesas padarė kaltinamajai pakankamą prevencinį ir auklėjamąjį poveikį, todėl būtinumo ir tikslingumo skirti D. G. baudžiamojo poveikio priemones nėra.

UAB „Vladli“ apskaitos dokumentai, ištirti ir įvertinti ekspertizės išvadose, saugomi Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintini teisėtiems įmonės atstovams (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

pripažinus D. G. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintini UAB „Vladli“ apskaitos dokumentus teisėtiems įmonės atstovams (direktoriui ar kitam įgalintam asmeniui).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.