Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aiva Survilienė, susipažinusi su T. Ž., (duomenys neskelbtini) skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme privataus kaltinimo tvarka buvo gautas T. Ž. skundas, paduotas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. Z., dienraščio „Lietuvos Rytas“ korespondentą (žurnalistą) ir juridinį asmenį dienraštį „Lietuvos Rytas“ dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., t.y. už šmeižimą per visuomenės informavimo priemonę, ir BK 155 str. 1 d., t.y. už viešą įžeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl yra grąžintinas pareiškėjui.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnį privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu nukentėjusysis dėl nepilnametystės, fizinių ar psichinių trūkumų negali pasinaudoti visomis nukentėjusiojo teisėmis, paduoti pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme gali jo teisėtas atstovas. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Iš teismui pateikto skundo visumos matyti, jog T. Ž., kreipdamasi į teismą privataus kaltinimo tvarka, nenurodydama savo gyvenamosios vietos, kaltinimą A. Z. ir juridiniam asmeniui dienraščiui „Lietuvos Rytas“ teikia ne tik savo, kaip pareiškėjo (nukentėjusiojo) vardu, bet kaip ir nepilnamečio vaiko, t.y. dukters, vardu, kurią atstovauja, kaip motina ir įstatyminė atstovė, tuo tarpu nepilnamečio nukentėjusiojo duomenys skunde taip pat nėra nurodyti, nėra pateikta ir šias aplinkybes patvirtinančių duomenų.

Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie įstatymo keliami didesni reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Viena iš kaltinamo nusikalstamų veikų padarymu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Pateiktame teismui skunde pareiškėja T. Ž. nurodo abstrakčias, nesukonkretintas aplinkybes, o abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimui, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, žodžiai ar kt., jų padarymo eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais, žodžiais ar kt. pasireiškė nurodoma nusikalstama veika. Išsakyti žodžiai, frazės, sakiniai, turi būti nurodomi aiškiai, konkrečiai, kadangi tokios informacijos apibrėžtumas būtinas nustatant bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas. Antai, savo skunde T. Ž. nurodo, jog 2011-01-06 dienraštyje „Lietuvos Rytas“ Nr. 3 (6065) nuo 2011 m. sausio 5 d., puslapyje 5 „Aktualijos“ korespondento (žurnalisto) A. Z. straipsnyje pavadintame „ABSURDIŠKO IEŠKINIO AUTORĖ LIKO NIEKO NEPEŠUSI“ pateikta tendencinga ir neteisinga, ją įžeidžianti ir šmeižianti informacija. Šio skundo 4 lape pareiškėja (nukentėjusioji) nurodo, jog tokia veika yra daroma tiesiogiai, suplanuotai ir tam reikalui tyčia prieš jos asmenį sistemiškai ir kryptingai panaudojamos visuomenės informavimo priemonės, kadangi ji buvo apšmeižta ir kituose straipsniuose, t.y.:

1. Dienraštyje „Lietuvos Rytas" 2012-08-14, puslapyje 6 „Užribis" žurnalistės A. P. šmeižiantis ir įžeidinėjantis ją straipsnis „Atlikėją įbaugino sužadėtinė",

2. Dienraštyje „Lietuvos Rytas" 2012-08-17, Nr.191 (6554) žurnalistės A. P. šmeižiantis ir įžeidinėjantis ją straipsnis „Partijos kandidatų sąraše - ir nuteistoji",

3. Dienraštyje „Lietuvos Rytas" 2012-12-20, Nr.297 (6660) puslapyje 5 „Užribis" žurnalistės A. P. šmeižiantis ir įžeidinėjantis ją straipsnis „Pradingo kaltinamoji.".

Teismas pažymi, jog skunde nurodžius tik faktines aplinkybes nėra aiški tikroji kaltinimo apimtis ir jo turinys.

Atkreiptinas dėmesys ir tai, jog pareiškėja, pridėdama duomenis, patvirtinančius skunde išdėstytas aplinkybes, t.y. dienraščio „Lietuvos Rytas", Nr. 3 (6065) nuo 2011 m. sausio 5 d., puslapio 5 „Aktualijos“ žurnalisto A. Z. straipsnį „ABSURDIŠKO IEŠKINIO AUTORĖ LIKO NIEKO NEPEŠUSI“, pateikė tik šio straipsnio kopiją, kuri neatspindi straipsnio datos, straipsnį išleidusio laikraščio pavadinimo, jo numerio ir kt. Pažymėtina, jog teikiant tokio pobūdžio kaltinimus, privatus kaltintojas turi pateikti visą laikraščio originalą.

Be to, pateiktu skundu privataus kaltinimo tvarka, T. Ž. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn juridinį asmenį, t.y. dienraštį „Lietuvos Rytas“. Lietuvos Respublikos BK numato juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, tačiau ne už visas Baudžiamajame įstatyme numatytas veikas. BK 20 str. 1 d. reglamentuoja, jog juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą šio kodekso specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Tuo tarpu juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį, BK 155 straipsnį, nėra numatyta.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog T. Ž. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

Atsisakyti priimti T. Ž. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjai.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.