Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo 2016-06-09 nutarimu I. G. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir nubausta 1000 Eur bauda. I. G. nubausta už tai, kad atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini) “, esančioje (duomenys neskelbtini), rasta dirbanti M. R., gimusi (duomenys neskelbtini),, gyvenanti (duomenys neskelbtini),, kuri, VSDFV IS duomenimis, patikrinimo metu nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini),“. M. R. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini),“ nuo praėjusios savaitės mokosi dirbti apskaitos programa „Pragma“. Dėl mokymosi tarėsi su direktore I. G.. Darbo sutarties ir kitų dokumentų nepasirašė. Patikrinimo metu mokėsi suvedinėti sąskaitas. Planavo, kad bus įdarbinta 2016 m. kovo 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini),“ direktorė I. G. patikrinimo metu paaiškino, kad dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų kaitos darbo sutartis su M. R. nesudaryta. Tokiais veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini),“ direktorė I. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, 99 straipsnio 3 dalies, 6 dalies reikalavimus.

2. Apeliaciniame skunde I. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-06-09 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

2.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kas nulėmė neteisingo sprendimo priėmimą. Teismas nepagrįstai liudytojos M. R. parodymus apie mokymąsi UAB „(duomenys neskelbtini),“ vertino kaip nelegalų darbą ir M. R. santykį su UAB „(duomenys neskelbtini),“ pripažino jos darbu bendrovės naudai, kuriam taikomi darbo įstatymai.

2.2. Pasak apeliantės, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad M. R. dirbo bendrovės naudai, nes, kaip patvirtino ir pati M. R., ji įmonėje nedirbo ir net nesiekė turėti darbinių santykių, o mokėsi dirbti apskaitos programa „Pragma“ pagal teismui pateiktą praktinio mokymosi sutartį tam, kad atnaujinti savo žinias prieš įsidarbinant kitoje įmonėje. Tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Teismas neteisingai vertino byloje pateiktą 2016-02-01 praktinio mokymosi sutartį ir priėjo neteisingos išvados, kad ši sutartis privalėjo būti pateikta 2016-02-22 patikrinimo metu, o ne protokolo surašymo metu, kas kelia abejonių sutarties buvimu planinio patikrinimo metu. Teismas nepagrįstai nevertino I. G. parodymų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini),“ ne tik M. R. teikė mokymosi paslaugas. Tokios paslaugos yra teikiamos ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Praktinio mokymosi sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tarp UAB „(duomenys neskelbtini),“ ir M. R. buvo pasirašyta 2016-02-01, o sutarties realumą patvirtina M. R. atlikti mokėjimai į UAB „(duomenys neskelbtini),“ sąskaitą už apmokymą dirbti apskaitos programa. Šių mokėjimų teismas nevertino, kaip ir nevertino to, jog mokėjimai už paslaugas yra įvykę ir šis įrodymas byloje nenuneigtas jokiais kitais leistinais įrodymais. Būtent M. R. atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini),“ naudai už gautas paslaugas įrodo, kad I. G. veiksmuose nėra ATPK 41³ straipsnio būtinųjų požymių. M. R. atlikti mokėjimai už paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini),“ yra nenuginčyti jokiais leistinais įrodymais byloje, jie įrodo, kad tarp M. R. ir bendrovės susiklostė ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos abi šalys vykdė tinkamai. Šiuo atveju ne M. R. atliko darbą UAB „(duomenys neskelbtini),“ naudai, o bendrovė teikė paslaugą M. R. ir už tai gavo pajamas. Atkreipiamas dėmesys, kad M. R. patikrinimo metu institucijos, surašiusios protokolą, atstovui nurodė, kad ji patikrinimo metu nuo 9 val. ryto mokosi dirbti buhalterine programa „Pragma“, mokymai vyksta tris kartus per savaitę.

2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai per didelę įrodomąją reikšmę skyrė institucijos, surašiusios protokolą, atstovų A. P. ir R. R. parodymams, nevertindamas aplinkybės, kad jie ir negalėjo duoti kitokių parodymų teismo posėdžio metu, nes siekė apginti surašyto protokolo teisėtumą. Priešingu atveju institucijos atstovai būtų pripažinę savo darbo trūkumus. Teismas, vertindamas šių asmenų parodymus, visiškai neįvertino jų pačių nurodytų aplinkybių, kad patikrinimo metu jie paprašė pateikti tik darbo sutartį, kitų dokumentų nebuvo prašoma pateikti, nors iš M. R. 2016-02-22 rašyto paaiškinimo jiems turėjo kilti klausimų apie M. R. mokymąsi, t. y. kokiu pagrindu mokymas vyksta ir panašiai. Atstovai teisme pripažino, kad protokolą surašė tik vadovaujantis faktu, kad su M. R. nebuvo sudaryta darbo sutartis, tačiau visiškai nesigilino į tai, jog tarp šalių galėjo būti susiklostę civiliniai, ne tik darbo, santykiai.

2.4. I. G. nurodo, kad patikrinimo metu ji pati nesusivokė, kokius dar dokumentus galėtų pateikti inspektoriams, nes tokių patikrinimų nebuvo turėjusi. Paties patikrinimo metu inspektoriai turėjo neapsiriboti paklausimu, ar yra sudaryta darbo sutartis, bet išsamiai išsiaiškinti visas su įvykiu susijusias aplinkybes, kas nebuvo padaryta nei patikrinimo metu, nei vėliau rašant protokolą. Teismas neargumentavo, kodėl netiki apeliantės bei M. R. teisminio nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybe, kad patikrinimo metu apeliantei buvo diktuojamas paaiškinimo tekstas, nors, kaip ir nurodė teisme, akivaizdu, kad paaiškinime nurodytos aplinkybės neatitiko faktinių aplinkybių patikrinimo metu.

2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios protokolą, atstovo parodymai apie tai, kad patikrinimo metu M. R. teigė, jog nėra pasirašiusi praktinio mokymo sutarties ar jokių kitų dokumentų, yra teismą klaidinantis teiginys, nes M. R. savo 2016-02-22 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nėra pasirašiusi darbo sutarties, o apie praktinio mokymo sutartį jos net nebuvo pasiteirauta.

2.6. Apeliantė pažymi, kad teismas nepagrįstai jos duotus paaiškinimus vertino kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Tai, kad ji nesutinka su protokolu, savaime nereiškia, kad neprisipažinimas yra pasirinkta pozicija. Priešingu atveju gautųsi taip, kad kiekvienas asmuo netenka teisės pateikti savo poziciją dėl keliamo klausimo ir privalėtų visada prisipažinti dėl pažeidimo. Teismas net netyrė apeliantės paaiškinimų pagrįstumo, o apsiribojo tik formaliu jų atmetimu. Teismas bylos nagrinėjimo metu buvo šališkas, neteisėtai viršenybę suteikė institucijai, surašiusiai protokolą, kas įrodo, kad teismas pažeidė pareigą byloje vienodai vertinti visu įrodymus.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini), teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius prašo Kauno apylinkės teismo 2016-06-09 nutarimą palikti nepakeistą ir I. G. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. I. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Pagal DK 98 straipsnį nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) apie asmenų priėmimą į darbą. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

6. Skundžiamu nutarimu I. G. buvo nubausta už tai, kad, Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiesiems darbo inspektoriams atliks patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini),“, kurios direktorė yra I. G., buvo rasta dirbanti M. R., kuri patikrinimo metu mokėsi suvedinėti sąskaitas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad I. G. kaltė padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta byloje esančia ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirta rašytine medžiaga.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos duomenis, skundo argumentus ir skundžiamame nutarime nustatytas aplinkybes sprendžia, kad I. G. kaltė padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą buvo konstatuota neišsiaiškinus visų bylai teisingai išspręsti faktinių aplinkybių, nepašalinus byloje esančių prieštaravimų bei abejonių, todėl toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas faktą, kad patikrinimo metu M. R. buvo surasta dirbanti kompiuteriu UAB „(duomenys neskelbtini),“ patalpose, laikė pakankamu I. G. kaltės įrodymu ir konstatavo, kad ji padarė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedančių iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

7.1. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kokius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius teismas nustatė I. G. veiksmuose. Taip pat nėra aišku, kokiais įrodymais grindė tokių požymių buvimą. Kaip jau minėta, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad I. G. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nepasisakė ir nevertino aplinkybių, ar M. R. iš tikrųjų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini), t. y. ar M. R. dirbo sutarusi su I. G. dėl pagrindinių darbo sąlygų – darbo pobūdžio (funkcijų), specialybės, darbo laiko, darbo užmokesčio, ar M. R. pakluso bendrovėje nustatytai tvarkai, ar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini),“ naudai. Nutarime konstatuota, kad I. G. padarė ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kadangi bendrovėje patikrinimo metu surasta kompiuteriu dirbanti M. R., su kuria nesudaryta darbo sutartis, tačiau teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą įmonės vadovas gali būti traukiamas tada, kaip nustatoma, jog jis leido dirbti asmeniui sutartą darbą įmonės naudai nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV. Ši aplinkybė skundžiamame nutarime taip pat nėra nustatyta. DK 99 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Pagal minėtą DK normą, sprendžiant dėl darbdavio atsakomybė už nelegalų darbą, turi būti nustatytas faktas, kad nelegaliai dirbantis asmuo dirbti pradėjo darbdavio leidimu. Iš skundžiame nutarime nustatytų faktinių aplinkybių galima manyti, kad šiuo atveju M. R. UAB „(duomenys neskelbtini),“ dirbo savavališkai, kadangi teismas nenustatė, jog I. G. būtų leidusi pradėti dirbti M. R.. Be to teismas, vertindamas M. R. ir I. G. paaiškinimus, kad M. R. bendrovėje mokėsi dirbti apskaitos programa pagal sudarytą praktinio mokymo sutartį, paliko nepašalintas abejones dėl I. G. pateiktų dokumentų, kaip įrodymų, patikimumo. Pats teismas skundžiamame nutarime, vertindamas sutarčių registravimo žurnalo viršelio kopiją bei sutarčių sudarymo sąrašą, nurodė, kad iš pateiktų kopijų negalima daryti išvados, kad tai vientisas dokumentas, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad šią abejonę pašalinti ir esmines šiai bylai faktines aplinkybes nustatyti neginčijamai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu I. G. ir M. R. kategoriškai tvirtino, kad M. R. UAB „(duomenys neskelbtini),“ mokėsi pagal tarp šalių sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Nustačius, kad tokia sutartis iš tikrųjų buvo sudaryta I. G. nurodytomis aplinkybėmis, būtų pagrindas konstatuoti, kad šalis iš tikrųjų siejo ne darbo, o civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš tarp jų sudarytos civilinės sutarties. Šiuo atveju teismas galėjo pareikalauti pateikti sutarčių registravimo žurnalą ir pašalinti iškilusias abejones, tačiau to padaryta nebuvo.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Iš bylos medžiagos nėra aišku kokias pareigas atliko M. R., kokios jos pareiginės funkcijos, nenustatytas pats faktas, kad I. G. leido dirbti M. R., nenustatytos kitos faktinės nelegalaus darbo aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl I. G. atsakomybės pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai (tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji) asmens veiksmuose neturi kelti abejonių, jie turi būti nustatyti aiškiai ir jų buvimas pagrįstas byloje surinktais ir betarpiškai iširtais įrodymais. Nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta, I. G. kaltė padarius pažeidimą konstatuota remiantis tik faktu, kad bendrovės patalpoje surasta kompiuteriu dirbanti M. R., su kuria UAB „(duomenys neskelbtini),“ nebuvo sudariusi rašytinės darbo sutarties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹³ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarimą panaikinti ir I. G. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.