Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai I. M., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui, suinteresuotiems asmenims: D. S. ir J. M., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims – D. S., J. M. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kaišiadorių skyriui – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu suinteresuotiems asmenims: D. S., J. M. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kaišiadorių skyriui, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini)mirusio sutuoktinio S. M. palikimą. Pareiškime ir teismo posėdžio metu I. M. nurodė, kad su S. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje susilaukė 3 vaikų: J. M., D. S. ir V. M., mirusio (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos sutuoktinio S. M. mirties (duomenys neskelbtini) liko santuokoje įgytas dviejų kambarių butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tame bute pareiškėja su sutuoktiniu gyveno iki jo mirties ir gyvena dabar. Po sutuoktinio mirties ji viena valdo jį, moka už jį mokesčius. Yra likę nuotraukos, namų apyvokos daiktai, indai. Ji įsitikinusi, kad ten viskas yra jos. Kurį turtą norėjo, su sutuoktiniu anksčiau padovanojo vaikams. S. M. apskrities viršininko 2006 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 9-20213, įsakymu Nr. 02-04-11254 ir 2007 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 0204-6157 buvo skirtas 1,25 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nuosavybės įregistruoti pareiškėjos sutuoktinis nespėjo. Kaišiadorių 1-ajame notarų biure S. M. 2001 m. rugsėjo 18 d. ir 2002 m. gegužės 8 d. buvo surašęs testamentus. Po sutuoktinio mirties pareiškėja į notarą, kad būtų užvesta paveldėjimo byla ir jai būtų išduotas paveldėjimo liudijimas, nesikreipė, nes galvojo, kad turtas jai priklauso. Iki pat S. M. mirties ji juo rūpinosi ir slaugė, o jam mirus palaidojo savo lėšomis ir prižiūri kapą, yra pastatytas paminklas. Kreipiasi į teismą, nes nori notaro biure paveldėjimą susitvarkyti visiškai.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo D. S. prašė tenkinti pareiškimą, paaiškino, kad jos tėvai – pareiškėja I. M. ir miręs S. M. – buvo įgiję butą Kaišiadoryse ir ten gyveno, turėjo bendrai įgyto turto – baldus ir kitką – visa tai, kas būna kiekviename bute. Kol tėvelis pajėgdavo, važinėdavo į kaimą, o kai susirgo, mama jį slaugė. Jam mirus mama liko gyventi tame bute ir gyvena iki dabar. Visi tėvų įgyti daiktai liko tame bute ir mama jais naudojasi. Žemės sklypo dokumentų tėtis nespėjo susitvarkyti, numirė. Po jo mirties į notarų biurą palikimui priimti nesikreipė niekas. Nei miręs brolis, nei kiti vaikai nepretendavo į tėvo palikimo dalį.

Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo J. M. prašė tenkinti pareiškimą, paaiškino, kad po tėvo mirties į notarą niekas nesikreipė. Mama buvo energinga, todėl nepagalvojo, kad gali kilti problemų dėl paveldėjimo. Po tėvelio mirties mama liko gyventi bute. Butas apstatytas, kaip priklauso, yra namų apyvokos daiktai – visa tai, ką mama įgijo su tėveliu. Jie liko mamai jos gyvenamajame bute.

Į teismo posėdį suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 36, 37).

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos I. M. sutuoktinis S. M. (b. l. 12, 13-14, 16, 25), po kurio mirties atsirado paveldėjimo ir pagal testamentą, ir pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje yra du testamentai, kuriais savo turto dalį S. M. paliko vaikams bei žentui, tačiau nėra duomenų, kad būtų sudaręs testamentą dėl likusios turto dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. 2 d.). Pareiškėja, kaip įstatyminė įpėdinė, po S. M. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po sutuoktinio mirties likusio jo turto paveldėjimo įstatymo nustatyta tvarka neįformino. Teismui pateiktame pareiškime ir teismo posėdžio metu I. M. nurodė, kad ji sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjos pareiškime išdėstytų aplinkybių, rašytinių įrodymų (b. l. 8-11, 16) bei suinteresuotų asmenų – pareiškėjos ir mirusio S. M. vaikų: D. S. bei J. M. – liudijimų teismo posėdyje matyti, kad I. M. faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė rūpinimusi likusiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu – gyvenimu po sutuoktinio mirties likusiame bute, naudojimusi visais sutuoktinio daiktais, taip pat mokesčių už nekilnojamąjį turtą mokėjimu. Įvertinus pareiškėjos pareiškime išdėstytų, jo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų teismo posėdyje bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja I. M. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti sutuoktinio S. M. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laiko savo sutuoktinio palikimu, sudarančius pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių.

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja I. M. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio S. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos I. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.