- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-10
- Bylos Nr.
- 2YT-969-837/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08919-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Jasonas
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, VĮ „Turto bankas“ atstovams,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjų L. K. ir L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina I. K., mirusi (duomenys neskelbtini) po savo vyro A. K. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM ir VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus, kad neprieštarauja pareiškėjų prašymui.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka jie negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjams juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjų turtinių teisių atsiradimas, šiuo būdu pareiškėja įgyvendins savo teises į palikimu esantį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis reglamentuoja palikimo priėmimo sąlygas, kai mirus palikėjui įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, norėdamas įgyti palikimą įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas ir ši valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais bei terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad I. K. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). Pareiškėjai L. K. ir L. K. yra jų vaikai (b.l. 18, 19). Po A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) liko palikimas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį I. K. ir A. K. įsigijo gyvendami santuokoje (b.l. 23). Iš Panevėžio miesto 4-ojo notaro biuro 2017-11-27 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notaro biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b.l. 17).
Iš pareiškėjų paaiškinimų, liudytojų parodymų ir byloje esančių rašytinių nustatyta, kad pareiškėjų motina po sutuoktinio mirties rūpinosi butu adresu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už paslaugas, teikiamas šiam butui. Atsižvelgiant į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad pareiškėjų motina savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo paveldimą turtą valdyti kaip savo, nustatytos ir įrodytos. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašymo neišreiškė, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Byloje esančių įrodymų pagrindu yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškėjų prašymas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo vyro A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.