Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6063-901/2015 pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „4finance“, S. K. – Ž., UAB „Mokilizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Bobutės paskola“, UAB „Moment credit“, Valstybinis studijų fondas, UAB „Alpha komunikacijos“ ir Lindorff Oy, Lietuvoje veikiantis per Lindorff Oy filialą, išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-08-20 priėmė ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, nepilnamečių vaikų A. Ž., J. Ž. ir D. Ž. gyvenamosios vietos su motina nustatymo ir išlaikymo priteisimo, taip pat dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo. Ieškovė ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. Ž. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 115,67 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo bei nustatyti laikiną (iki teismo sprendimo priėmimo) nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove – vaiko motina.

Pirmosios instancijos teisme 2015-10-13 gautas ieškovės prašymas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-21 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priemones nustatant, kad vaikų gyvenamoji vieta yra su jų motina Jungtinėje Karalystėje. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo argumentuojamas tuo, kad atsakovas kreipėsi į Jungtinės Karalystės Aukštąjį Teismą Šeimos skyrių pateikdamas prašymą su kaltinimu, jog ieškovė pagrobė vaikus. Toje byloje 2015-09-16 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina vaikų bendravimo su tėvu tvarka, pagal kurią, ieškovės atstovo teigimu, vaikai gali telefonu susisiekti su vaikų tėvu. Paaiškino, kad nepaisant to, jog Lietuvos teismas yra nustatęs laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, tačiau, kadangi šis prašymas išspręstas neišklausius atsakovo, todėl, remiantis tarptautinėmis sutartimis, faktiškai vaikai galėjo būti išvežti į užsienio valstybę tik su vaikų tėvo leidimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė ieškovės G. Ž. prašymą dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant konkrečią nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina G. Ž. Jungtinėje Karalystėje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina civilinėje byloje keisti laikinąsias apsaugos priemones. Apie prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas šį įstatymo reikalavimą įvykdė, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjo parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2015-08-21 nutartimi pritaikė byloje ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo nepilnamečių vaikų A. Ž., J. Ž. ir D. Ž. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina G. Ž.. Nei ieškovė, nei atsakovas, nei Vaiko teisių apsaugos skyrius šios teismo nutarties neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. Atsakovas kreipėsi į Aukštąjį Teismą Šeimos skyrių, esantį Jungtinėje Karalystėje, pateikdamas prašymą su kaltinimu, jog ieškovė pagrobė vaikus. Iš atsakovą atstovaujančio advokato ieškovė, gavusi pranešimą, kad minėto teismo posėdis numatytas 2015-10-26 – 27 dienomis, 2015-10-13 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama pakeisti nustatytą nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą, nurodant, kad iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo nepilnamečių vaikų A. Ž., J. Ž. ir D. Ž. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina G. Ž. Jungtinėje Karalystėje. Tokį ieškovės prašymą pirmosios instancijos teismas 2015-10-14 nutartimi atmetė, iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad Anglijoje yra nustatyta laikina ginčo šalių vaikų bendravimo su tėvu tvarka bei tuo, kad nagrinėjamu atveju konkrečios vaikų ir jų motinos gyvenamosios vietos nustatymas konkrečioje valstybėje galimai pažeis ne tik atsakovo, bet ir ginčo šalių vaikų teises ir interesus.

Ieškovė teigia, kad teismas turėjo būti aktyvus ir ieškovės atstovui informavus teismą, jog 2015-09-16 Aukštojo Teismo Šeimos skyriaus sprendimu yra patvirtinta vaikų bendravimo tvarka su tėvu, imtis priemonių išsireikalauti šiuos teiginius pagrindžiančius įrodymus, taip pat privalėjo išeiti už ieškovės prašymo ribų ir priimti alternatyvų sprendimą, įvertinus esamą situaciją bei galimas neigiamas pasekmes ir parinkti kitokią, nei ieškovė prašo laikinąją apsaugos priemonę, nustatydamas laikinąją vaikų gyvenamąją vietą ir už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ar leidžiant ieškovei išvykti nuolat gyventi į užsienį.

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1–4 dalis aktyvus teismo vaidmuo reiškia teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, taip pat ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 str., CPK 384 str. 3 d.), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 str. 2 d.) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Šios įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

Bylose, kuriose sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu, ypač svarbu užtikrinti operatyvumą. Operatyvus ir greitas šeimos bylų nagrinėjimas, be kita ko, reiškia, kad teismas, aktyviai dalyvaudamas renkant įrodymus ir aiškinantis visas bylai svarbias aplinkybes, turi užtikrinti, kad proceso dalyviai nepiktnaudžiautų jiems suteikiamomis teisėmis, jomis naudotųsi atsakingai ir protingai, nepagrįstai neužvilkintų bylos nagrinėjimo, kad bendradarbiautų ne tik siekdami išsiaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes, bet ir užtikrindami, kad tokios bylos bus išnagrinėtos kuo operatyviau.

Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas. Atskirajame skunde nedetalizuojama, kokius konkrečius įrodymus, kurių negali pateikti ieškovė, turėjo pareikalauti pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes šios priemonės tik užtikrina nepilnamečio vaiko interesus ir jį apsaugo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertins vaikų gyvenamosios vietos bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, užtikrindamas geriausius vaikų interesus.

Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovės atstovas, kartu su prašymu pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-08-21 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pateikė išrašus iš Aukštojo Teismo Šeimos skyriaus sprendimo ir advokato laiško, taip pat 2015-10-14 parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad toje byloje 2015-09-16 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina bendravimo su tėvu tvarka, pagal kurią vaikai gali telefonu susisiekti su vaikų tėvu. Šias aplinkybes patvirtina apeliacinės instancijos teismui pateiktas sprendimo išrašo vertimas, kuris, atsižvelgiant į naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui, apeliacinės instancijos teismo yra priimamas (CPK 314 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju nei prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemone pateikimo metu, nei parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realios grėsmės vaikų interesams buvimą. Ieškovės teiginiai apie grėsmę nepilnamečių vaikų interesams motyvuojami vien tik ieškovės prielaidomis.

Pažymėtina, kad šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas jau yra pasiektas (vaikai gyvena su ieškove), o, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, konkrečios vaikų ir jų motinos gyvenamosios vietos nustatymas konkrečioje valstybėje galimai pažeistų ne tik atsakovo, bet ir ginčo šalių vaikų teises ir interesus.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2015-06-12, byla buvo iškelta Lietuvos teisme ir jame pradėta nagrinėti, o ieškovė savo išvykimą į Jungtinę Karalystę deklaravo 2015-08-16, kai byla jau buvo nagrinėjama Lietuvos teisme. Ieškovė teigia, kad su nepilnamečiais vaikais Jungtinėje Karalystėje gyvena nuo 2014 m. gruodžio mėnesio, berniukai ten lanko mokyklą. Nors nagrinėjamu atveju abiejų sutuoktinių pilietybės kriterijus yra pakankamas civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo jurisdikciją priskirti tos valstybės teismams (2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 3 str. 1 d. b p.), tačiau šioje byloje pareikšti reikalavimai ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl tėvų pareigų. Todėl remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 8 straipsniu, bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikciją turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente Nr. 2201/2003, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (preambulės 12 punktas). Vadinasi, pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl nagrinėjamu atveju vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri sutampa ir su ieškovės gyvenamąja vieta, kriterijaus taikymas, nustatant jurisdikciją, garantuotų byloje teisinį aiškumą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Reglamento Nr. 2201/2003 15 straipsnį bylos perdavimo teismui, geriau tinkančiam nagrinėti bylą, klausimas gali būti sprendžiamas ir teismo, turinčio jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės (nagrinėjamu atveju – Lietuvos teismo), iniciatyva.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pateiktus įrodymus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015-10-14 nutartį palikti nepakeistą.