Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, išnagrinėjęs G. K. skundą privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės teismas 2012-10-26, nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 412 str. 3 d. str., G. K. skundo nepriėmė ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Šią nutartį G. K. apskundė Panevėžio apygardos teismui.

Panevėžio apygardos teismas 2009-11-22 nutartimi panaikino Utenos rajono apylinkės teismo 2009-10-26 nutartį ir perdavė G. K. skundą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo prieš A. G., J. D., N. M., A. G. pagal LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. Utenos rajono apylinkės teismui LR BPK 412¹ str. ir 413 str. nurodytiems klausimams spręsti.

LR BPK 412¹ str. numato, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

LR BK 154 str. nurodyta, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 d. numatyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje arba asmens šmeižimas, neva šis padarė sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. LR BK 155 str. 1 d. numato atsakomybę už viešą veiksmu, žodžiu ar raštu užgaulų žmogaus pažeminimą, t. y. už įžeidimą.

Kaip matyti iš skundo turinio G. K. nesutinka su konkrečių ekspertų, atliekančių savo tarnybines funkcijas, veiksmų ir sprendimų konkrečiame Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte, kuriame G. K. buvo tyriamasis asmuo, teisėtumu ir pagrįstumu. G. K. subjektyviai vertina ir nesutinka su veiksmų ir sprendimų teisėtumu, kuriuos Valstybinės teismo psichaitrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertai atliko ne kaip eiliniai fiziniai asmenys, o kaip ekspertai ir atliko ne įprastame gyvenime, o vykdydami savo tiesiogines pareigas. Be to, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas negali būti laikomas įstatymo nuostatose apibrėžiama sąvoka „spaudinys“, kadangi tai riboto naudojimo aktas su kuriuo gali susipažinti tik ribotas kiekis žmonių.

Taip pat Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateikta išvada negali būti laikoma užgaulumu G. K. atžvilgiu. Nors, kaip nurodo skunde pats G. K. esantys teiginiai, kad G. K. simuliavo psichikos sutrikimus ir lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo bei tai, kad jis su psichologu nedirbo, neatsakinėjo į pateikiamus klausimus, bei tai, kad atlikti psichologinio tyrimo nebuvo galimybės dėl tendencingo elgesio, tačiau tokie teiginiai negali būti laikomi veiksmais ar vertinimais akivaizdžiai prieštaraujančiais įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, jog akivaizdu, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus ekspertų A. G., J. D., N. M., A. G. veiksmuose nėra būtinųjų LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. numatytos veikos požymių, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ str. teisėjas

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal G. K. skundą, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų LR BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. požymių.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.