Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Alška, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 130 str.). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-07-13 pirminis kreditorius AB SEB bankas su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 0450618052257-59, pagal kurią AB SEB bankas atsakovei suteikė 33500,00 Lt kreditą gyvenamojo būsto rekonstrukcijai, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo susigrąžinimo terminą iki 2011-07-12 (b.l. 19-20, 21-23). Atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, AB SEB bankas kreipėsi į atsakove dėl sutarties sąlygų nevykdymo ir perspėjo dėl sutarties nutraukimo (b.l. 24). Atsakovei ir toliau nevykdant savo įsipareigojimų, 2009-11-09 sutartimi įsiskolinimo iš atsakovės reikalavimo teisė pirminio kreditoriaus AB SEB bankas buvo perleista naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ – ieškovui (b.l. 13-18). Ieškovas 2009-11-19 išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo perleidimo (b.l. 25). Ieškovas 2014-01-30 paskaičiavime nurodė, jog atsakovė skolinga 27264,95 Lt pagrindinės skolos, 10276,14 Lt palūkanų (b.l. 7), 39548,25 Lt delspinigių (b.l. 6), taip pat ieškovas nurodė, kad patyrė 2550,51 Lt išlaidų dėl ikiteisminio skolos išieškojimo (b.l. 8).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovės sudarytos vartojimo kredito sutarties, kurios pagrindu pirminis kreditorius atsakovei suteikė sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o atsakovė įsipareigojo bankui gautą sumą grąžinti, mokėti nustatyto dydžio palūkanas sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl ji laikoma pažeidusia prievolę. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu (Lietuvos Respublikos CK 6.101 str. 1 d.). Šiuo atveju pirminis kreditorius 2009-11-09 sutartimi atsakovės skolos reikalavimo teisę perleido naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ - ieškovui. Atsakovei pažeidus prievolę, atsiradusią jai tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu, pripažintina, jog yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, ji turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu atsiradusius nuostolius, tai yra sumokėti 27264,95 Lt skolą ir 10276,14 Lt palūkanų (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.101 str. 1 d., 6.200 str., 6.205 str., 6.258 str. 1 d., 6.886 str.).

Dėl reikalavimo priteisti 39548,25 Lt delspinigių. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovė, praleidusi mokėjimo terminus, privalo mokėti 0,10 procento delspinigius už kiekvieną dieną nuo sumos, kurią sumokėti terminas praleistas. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 1 d.). Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Respublikos CK 6.71-6.75 str., reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Nagrinėjamu ginčo atveju, pagrindinės skolos suma 27264,95 Lt, sutartyje nustatyti 0,10 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis Lietuvos Respublikos CK 6.73 ir 6.258 str. prasme, todėl yra mažintinos iki 0,05 proc., laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės skola yra 27264,95 Lt, atsakovė įmokų nemokėjo nuo 2007 m. rugsėjo mėn. ir būtent nuo šio mėnesio ieškovas skaičiuoja delspinigius iki 2013-09-10, t.y. beveik iki pat kreipimosi į teismą dienos. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog delspinigiai paskaičiuoti net už 2190 (1404+786) dienas. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokių priemonių ėmėsi tiek pirminis kreditorius iki kol 2009-11-09 perdavė reikalavimo teisę ieškovui, tiek pats ieškovas, kad skola iš atsakovės būtų išieškota anksčiau, ir kodėl tiek laiko buvo delsta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Byloje pateiktas tik vienintelis 2009-11-19 ieškovės pranešimas atsakovei dėl įsiskolinimo. Daugiau nepateikta jokių duomenų, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susigrąžinti skolą. Teismas tokį kreditorių, kaip verslininkų, elgesį vertina kaip nesąžiningą vartotojo atžvilgiu, nes dėl jų delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės buvo nepagrįstai didinamas delspinigių dydis ir tai negalima vertinti kaip sąžiningą nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimą. Ieškovas savo teisių negynė daugiau kaip šešis metus ir ieškiniu reikalauja priteisti delspinigius, kurie pusantro karto viršija pagrindinės skolos dydį. Nors byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai neįvykdė šalių sudarytos sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nėra vertintina kaip objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių, todėl delspinigiai paskaičiuotini už 180 dienų ir sudaro 2453,85 Lt (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).

Dėl reikalavimo priteisti 2550,51 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Ieškovas pateikė reikalavimą priteisti 2550,51 Lt iki teisminio skolos išieškojimo išlaidų (Lietuvos Respublikos CK 6.63 str. 2 d., 6.249 str. 4 d. 3 p.). Ieškovo prašomas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas sudaro darbuotojo darbo užmokestis, darbo priemonės, registruotas pranešimas Lietuvoje ir kt. Teismas konstatuoja, kad šios išlaidos yra nepagrįstos, kadangi ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi iš AB SEB bankas įsigijo reikalavimo teises, kurios atsirado aukščiau minimos sutarties pagrindu. Minėtoje sutartyje nėra numatyta ikiteisminė skolos išieškojimo tvarka. Be to, ieškovas nepateikia įrodymų, objektyviai pagrindžiančių aplinkybes, kad faktiškai šias išlaidas patyrė (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Ieškovas vykdo ūkinę – komercinę veiklą, kuriai vykdyti yra būtini žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, todėl išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nurodytomis išlaidomis. Tuo pagrindu pripažįstama, kad ieškovo reikalavimas dėl 2550,51 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Iš atsakovės yra pagrindas priteisti ieškovui 7,5 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (27264,95 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 5 procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str.1 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1, 2 d. įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus iš dalies (50 procentus), ieškovui iš atsakovės priteistina 1194,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 1, 2 d., 286 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 27264,95 Lt skolą, 10276,14 Lt palūkanų, 2453,85 Lt delspinigių, iš viso 39994,94 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt keturių litų ir 94 ct) įsiskolinimą, nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-02-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7,5 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (27264,95 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-02-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1194,50 (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt keturis litus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovo UAB „Gelvora“, į.k. 125164834, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.