- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 1S-858-485/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-1-00091-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria nuteistojo R. S. skundas dėl lygtinio paleidimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. S. Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 7 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nuteistas galutine subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 8 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 16 d.
3. Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarime nutarė nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą netaikyti.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. spalio 19 d. nutartyje nurodė motyvus dėl pateikto nuteistojo R. S. skundo netenkinimo nenustačius pagrindų konstatuoti skundžiamo Komisijos nutarimo neteisėtumą ar/ir nepagrįstumą.
5. Nuteistasis R. S. Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus bei jų vykdymo laiką.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodė, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas, kreipėsi dėl darbo, bet priimtas nebuvo, atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje įsidarbino, tačiau buvo atleistas dėl sveikatos būklės. Komisijos ir teismo motyvas, kad jis yra baustas, jo nuomone yra perteklinis, kadangi nuobaudos negaliojančios, o dėl darbo – atliktas vertinimas neobjektyvus ir šališkas, neįsigilinus į pateiktus byloje medicininius išrašus. Nuteistasis mokosi ir negali suderinti mokslo su darbu, jis suvokia, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, jo motyvacija elgesio korekcijai yra aukšta. R. S. aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos, psichologinės tarnybos organizuojamose programose, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą, savarankiškai mokosi anglų kalbos, įgijęs kompiuterio operatoriaus, tinkuotojo specialybes, kūno kultūros ir sporto veiklos trenerio kvalifikaciją. Palaiko stiprų socialinį ryšį su artimaisiais, turi kur grįžti po galimo lygtinio paleidimo, t. y. pas tėvus į namus, nesilaiko kriminalinės subkultūros taisyklių, su ja jis nesiejamas, savo elgesiu nedaro neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Taip pat skunde nurodė, kad pataisos įstaigoje narkotikų pat nėra duomenų apie smurtinio elgesio naudojimą apsvaigus ar piktnaudžiaujant alkoholiu.
5.2. Skunde nurodė, jog Komisija neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atkreipė teismo dėmesį, kad Komisija netinkamai įvertino riziką mažinančius veiksnius, t. y. gebėjimą priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygas, artimus santykius su šeimos nariais bei visapusišką jų palaikymą; tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje; turimą išsilavinimą, norą turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamą požiūrį į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimo nebuvimą įkalinimo įstaigoje, teigiamas nuostatas jį prižiūrinčių pareigūnų atžvilgiu bei jam taikomos priežiūros atžvilgiu; stabilią emocinę būseną; palaikomus tarpusavio santykius su artimaisiais.
5.3. Skundo autoriaus vertinimu, lygtinio paleidimo materialiosios sąlygos svarbesnės, nes jos rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.
5.4. Skunde nurodė ir Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003) 22 tvirtinant, kad lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Komisija nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) nurodyta, kad lygtinio paleidimo tikslas – „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo“ (2 punktas). Pagrįstai mano, kad skundžiamu Komisijos nutarimu dėl nuteistojo, buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėm lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai; nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas, jis atsakingas ir motyvuotas keistis. Visi aukščiau aptarti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia vienareikšmiškai pozityviai vertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
7. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistieji turi būti atlikę ir įstatymo numatytą bausmės laiką, kad jų prašymai būtų nagrinėjami Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje (BVK 157 straipsnio 2 dalis). Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
8. Vadovaujantis BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka komisija motyvuotai sprendžia dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo, priimdama nutarimą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo įvertinus ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, teismo išvada, kad nėra pagrindo taikyti R. S. lygtinio paleidimo institutą yra pagrįsta.
9. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui ir priėmė pagrįstą sprendimą. Nuteistasis yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės nustatytos ir atitinka faktinę bylos medžiagą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuos kriterijus vertina ir sprendžia lygtinio paleidimo komisija. Komisija vienbalsiai nutarė netenkinti prašymo dėl lygtinio paleidimo ir tokią išvadą lėmė nuteistojo asmenybės bei elgesio įvertinimas, t. y. nuteistasis nesilaikė režimo 6 kartus, egzistuoja kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, akivaizdus elgesio nenuoseklumas, nedirba motyvuojant sveikatos problemomis. Apylinkės teismas priešingos išvados nenustatė.
10. Nuteistasis skunde nesutinka su teismo pozicija, kuri analogiška galutinio tikslo kontekste kaip ir Komisijos, ir apygardos teismui, patikrinus skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, vertinti lygtinio paleidimo taikymui būdingas aplinkybes priešingai nei įvertino Komisija ar teismas nėra pagrindo.
10.1. Analizuojant pateiktą bylos medžiagą šiuo atveju vertinamas ne formalus, bet labiau materialus šio instituto taikymo pagrindas. Apylinkės teismas apžvelgė nuteistojo asmenybę, jo vedamo elgesio modelio aspektus, analizavo ir vertino socialinio tyrimo išvados duomenis, pakartotinio nusikalstamumo rizikos tyrimo vertinimą, kriminogeninį aspektą ir pan. Teismas savo sprendimą pakankamai motyvavo, jo galutinė išvada pagrįsta, o tai, kad nuteistajam kelia abejones dėl tinkamo ir išsamesnio motyvavimo kuomet jo lūkesčiai liko nepateisinti, nėra absoliutus pagrindas aukštesniajam teismui naikinti skundžiamą teismo nutartį.
10.2. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo elgesio korekcija yra, jis laikosi nurodytų priemonių, tačiau rekomendacijų atžvilgiu bausmę atliekančio asmens požiūris nėra itin atsakingas. Viena iš rekomendacijų buvo numatyta dėl įsidarbinimo, bet pateiktais duomenimis šis įpareigojimas nevykdomas dėl sveikatos problemų, nors kaip ir nurodyta bylos medžiagoje, atitinkama liga nuteistajam nekonstatuota, specialus poreikis ar poreikiai, apribojimai ir pan. nenustatyti, kas galimai būtų kliūtis R. S. išlaikyti darbinius santykius. Taigi, nors ir išvadoje nustatyta, kad vykdo socialinės reabilitacijos priemones ir rekomendacijas, tačiau ir toliau šis įpareigojimas skirtinas, kadangi nėra duomenų apie jo įgyvendinimo negalimamumą. Atitinkamai šiuo klausimu turėtų būti vedamas ir nuteistojo elgesys. Paties nuteistojo skundo argumentai šiuo argumentu laikytini subjektyviais ir nepagrindžiančiais bylos medžiaga, kadangi Komisija ir teismas tinkamai įvertino įpareigojimą dirbti ir atsiradusias sveikatos problemas, šio įpareigojimo nevertino kaip nevykdomo, bet išdėstė savo pastabas, kas nelaikytina neobjektyviu ar šališku vertinimu.
10.3. Taip pat analizuojant duomenis dėl pagrįsto manymo, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, aktuali informacija, susijusi su vedamo elgesio korekcija atliekant paskirtą bausmę pataisos namuose. Iš pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis ne itin atsakingai žiūrėjo į pataisą, bausmės atlikimo metu 6 kartus nusižengė vidaus (režimo) taisyklėmis už ką jis buvo nubaustas. Kaip teisingai teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, trys nusižengimai lėmė pačių griežčiausių nuobaudų skyrimą, be to, priešingai nei nurodyta skunde vienas iš padarytų nusižengimų susijęs su psichotropinių medžiagų vartojimu. Šios aplinkybės yra vertinamos visumoje tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojant nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bei taip formuojamas teismo vidinis įsitikinimas dėl įstatymo leidėjo numatytos galimybės taikyti lygtinį paleidimą ar ne užtikrinimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija nemenkina nuteistojo atžvilgiu taikytinų paskatinimą, kitų jo asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių, gebėjimo save realizuoti pagal galimybes atitinkamai dirbti, bet ir mokytis, dalyvauti ir būti aktyviam įvairiose organizuojamose programose, tačiau šie duomenys vertintini neselektyviai, bet visa apimant į vieną visumą ir darant galutines teisines išvadas. Teismas prioritetų aplinkybei, kuri nuteistąjį charakterizuoja teigiamai ar neigiamai neteikia, jos visos yra vertinamos objektyviai be išankstinio nusistatymo. Skunde nurodyta dėl teismo išvadų apie paminėtas nuobaudas ir tai, kad jos negaliojančios bei laikytinos perteklinėmis, teisėjų kolegija pažymi, jog šių nuobaudų analizė nėra nuteistojo elgesio vertinimas dar kartą, tačiau jos apibūdina būtent asmens elgesį, jo pokyčius atitinkama linkme kas buvo vertinta ne tik Komisijos, bet ir teismų.
10.4. Be nurodytų aptartų aspektų svarbus vaidmuo tenka ir socialinio tyrimo išvados turiniui, nustatyta, jog nuteistojo atžvilgiu pagal OASys metodiką nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas, šis veiksnys kintantis, balai mažėja, matyti, jog yra dar kur stengtis ir dėti pastangas dėl savo nusikalstamo elgesio mažinimo. Taip pat kaip ir apylinkės teismas nustatęs, dominuoja ir kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus (ankstesni teistumai). Aptarta analize skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija visų duomenų visumoje konstatuoja, jog apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą dėl Komisijos nutarimo, pateikti motyvai pilnai pagrindė teismo išvadą ir ja aukštesnysis teismas neabejoja.
10.5. Tai, kad nuteistasis išdėsto savo atliktą vertinimą lygtinio paleidimo instituto taikymo procese, kuris laikytinas subjektyviu ir savitu, teismui nėra privalomas, kadangi lygtinio paleidimo instituto taikymas galimas tik tinkamai ir teisingai įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustačius akivaizdžią pažangą koreguojant jo elgesį teigiama linkme, kas turi sudaryti pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai nuteistasis nenusikals ir probacija pasieks tikslą. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinimo kriterijus lyginant su anksčiau atliktu pagal šią metodiką nuteistojo elgesio vertinimu matyti, kad nuteistasis deda pastangas ir savo elgesį koreguoja, akivaizdu, kad balų skalė informuoja žemą riziką, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.
11. Sutiktina, kad nuteistojo minimoje Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“, rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, į tai, jog minėtos rekomendacijos ir nuomonės, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, adresatams jokio teisinio poveikio nedaro, t. y. jos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu. Teisėjų kolegija nenustatė nei procesinių, nei materialiosios teisės taikymo pažeidimų, nustatydamas ir vertindamas teisingam lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui visas reikšmingas aplinkybes išsamiai išanalizavo kas lėmė išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK sąlygų būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
12. Taigi, visuma aplinkybių, kurių kontekste sprendžiama ar pritaikius lygtinio paleidimo institutą nuteistasis elgsis pagal visuomenėje nustatytas normas ir taisykles, bylos medžiaga šiuo klausimu įvertinta ne tik formaliai, bet ir tinkamai nustatant, jog materialus pagrindas nėra pakankamas, be to, pažymėtina, jog R. S. turi realias galimybes žymiai sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nors pastaruoju metu nepastebima reali ir žymi pažanga tai darant, apygardos teismas neįžvelgia nuoseklių ir orientuotų nuteistojo pastangų mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką ir ypatingai keisti savo nuostatas. Pasitvirtino teismo nustatyta aplinkybė, jog R. S. elgesys bausmės atlikimo metu dar nėra toks, kad būtų teismas įtikintas dėl nuteistojo tinkamos resocializacijos. Tokios išvados būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija ir apylinkės teismas tinkamai įvertino, jog nuteistasis šiuo metu neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl skundžiamo Komisijos nutarimo, priėmė neteisėtą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.