Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (A.) B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, kalinant jį Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 15 d., neužtikrinant reglamentuotos vienam nuteistajam tenkančios gyvenamojo ploto normos, pažeidžiant higienos ir nuteistųjų buitinį aprūpinimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, 11¹.2 punktas – 3,6 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam kamerų tipo patalpose.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.

Atliekant pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 70–72) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2018 m. balandžio 4 d. kalėjo 3 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. liepos 15 d. 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje. Šių gyvenamųjų patalpų plotas 35,62 kv. m, jose įrengta po 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šiose patalpose teko 2,97 kv. m gyvenamojo ploto. Šią aplinkybę grindė 2019 m. vasario 27 d. pažyma Nr. 61-875 (b. l. 72).

Pareiškėjas nurodė, kad 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose gyveno 12-14 asmenų, teismo posėdžiuose tvirtino, kad 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose iki 2018 m. liepos mėnesio vidurio buvo 7 dviaukštės lovos, t. y. jose buvo įrengta po 14 miegamųjų vietų. Teigė, kad 3 būryje buvo trys gyvenamosios patalpos, 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose buvo po 14 gyvenamųjų vietų, 3 gyvenamojoje patalpoje – 6 miegamosios vietos.

Liudytoju byloje apklaustas G. G. tvirtino, kad jo kalėjimo metu 1 gyvenamojoje patalpoje buvo nuo apie 14 nuteistųjų, buvo įrengtos 7 dviaukštės lovos. Kiek gyvenamųjų vietų buvo 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje iki 2018 m. liepos 15 d., nurodyti negalėjo, nes jose negyveno, nuo 2018 m. liepos 15 d. šioje patalpoje buvo 12 lovų, nuo 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. – 11 lovų.

Atsakovės atstovo pateiktoje 2019 m. vasario 27 d. pažymoje Nr. 61-875 nurodyta, kad 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose įrengta 12 miegamųjų vietų, 3 gyvenamojoje patalpoje – 6 miegamosios vietos (b. l. 72). 2018 m. rugsėjo 3 d. pažymoje Nr. 41-13025 nurodyta, kad 2017 m. birželio 6 d. 3 būryje gyveno 33 nuteistieji (b. l. 54). Taigi, pagal 2019 m. vasario 27 d. pažymos Nr. 61-875 duomenis, 3 būryje viso buvo įrengta 30 miegamųjų vietų, tačiau 2017 m. birželio 6 d. šiame būryje yra 33 nuteistieji, tai kelia abejonių atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų vietų skaičių vertinamuoju laikotarpiu 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose.

Teismui 2019 m. vasario 15 d. nutartimi pareikalavus iš Pravieniškių PN-AK pateikti duomenis apie įrengtų miegamųjų vietų skaičių 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose, šio skaičiaus mažinimą pareiškėjo kalėjimo jose metu (b. l. 63–64) atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, jog ginčo patalpose įrengta po 12 miegamųjų vietų, tačiau pareiškėjo pozicijos dėl miegamųjų vietų skaičiaus (įrengtos 7 dviejų aukštų lovos – 14 miegamųjų vietų), jo mažinimo nuo 2018 m. liepos vidurio neargumentavo, ją paneigiančių įrodymų teismui nepateikė (b. l. 70–72) (į bylą 2018 m. rugsėjo 4 d. pateiktose 3 būrio 1 gyvenamosios patalpos nuotraukose nenurodyta jų padarymo data), todėl, nesant tokių duomenų, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose iki 2018 m. liepos vidurio buvo 14 miegamųjų vietų, šiose patalpose periodiškai buvo nuo 12-14 nuteistųjų, lieka nepaneigtos.

Atlikus aritmetinius skaičiavimus nustatyta, jog pareiškėjui kalint 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosiose patalpose (išskyrus laikotarpius, kuomet jis buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę) jam teko atitinkamai nuo 2,5 iki 2,97 kv. m gyvenamojo ploto, taigi jis buvo laikomas tuo metu pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Nustačius gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad vienam asmeniui tekusį plotą santykinai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.

Pareiškėjas skunde jam padarytą neturtinę žalą taip pat siejo su sanitarinių įrenginių trūkumu.

Nurodė, kad 3 būrio sanitariniame mazge 34 žmonėms naudotis buvo įrengti 2 unitazai ir 2 pisuarai. Teigė, kad virš metų pisuarai neveikė.

Atsakovės atstovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad 3 būrio sanitariniame mazge buvo 2 unitazai ir 2 pisuarai, prausykloje 4 praustuvės ir 1 dušo sietelis (b. l. 21–22). Vertinamuoju laikotarpiu 3 būryje buvo 23 - 33 nuteistieji (b. l. 54). Šių duomenų pareiškėjas neginčijo.

Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodyta, kad prausykloje tualete numatytas vienas klozetas arba pisuaras penkiolikai nuteistųjų, viena praustuvė – ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, padalinus maksimalų ginčo būryje buvusį nuteistųjų skaičių iš būrio sanitariniame mazge įrengtų sanitarinių įrenginių skaičiaus, Aprūpinimo normų pažeidimo nustatyta.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl neveikiančių pisuarų sanitariniame mazge suformuluota neapibrėžtai, nes nenurodytas konkretus laikotarpis, kada pisuarai neveikė, nepateikta šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl neveikiančių pisuarų pataisos namų administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, šios aplinkybės nepatvirtino ir liudytoju apklaustas G. G., todėl įrodymais nepagrįstas, abstraktus pareiškėjo tvirtinimas dėl neveikiančių pisuarų negali būti pripažintas pagrindu atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo konstatavimui.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad gyvenamosios patalpos buvo techniškai netvarkingos, apleistos, reikalingos remonto.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovės atstovo duomenimis, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, antisanitarinės arba avarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra. Grindų, sienų ir lubų danga yra tvarkinga, nenusilupusi, duomenų, kada buvo atliktas einamasis remontas ginčo patalpose, pateikti negali (b. l. 17, 74).

Iš į bylą pateikto statinio, kuriame buvo ginčo patalpos, techninės priežiūros žurnalo matyti, kad ginčo laikotarpiu atlikus statinio techninės būklės patikrinimus (2017 m. rugsėjo 25 d. ir 2018 m. birželio 6 d.) nustatyta, kad statinio vidaus apdaila sudėvėta (b. l. 75–80), tačiau kokių konkrečiai patalpų vidaus apdaila sudėvėta nenurodyta. Į bylą pateiktos 3 būrio 1 ir 2 gyvenamųjų patalpų nuotraukos (b. l. 80–83) patvirtina, kad 3 būrio 2 gyvenamosios patalpos sienų būklė yra techniškai netvarkinga, jos vietomis yra nelygios, matosi tamsūs plotai, uždangstytos audeklais, grindų nesimato, todėl jų būklės negalima nustatyti. Teismo nuomone, šios nuotraukos patvirtina pareiškėjo argumentus dėl techniškai netvarkingos 3 būrio 2 gyvenamosios patalpos. Tačiau byloje esančios 3 būrio 1 gyvenamosios patalpos nuotraukos (b. l. 50–53) paneigia pareiškėjo tvirtinimą dėl Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų nesilaikymo šioje patalpoje, nes jos sienų, grindų ir lubų būklė yra techniškai tvarkinga.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punkto nuostatas, ant gyvenamųjų patalpų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys, grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai (HN 134:2015 37 p.).

Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymą Pravieniškių PN-AK reglamentuoja Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 (b. l. 37–39), pagal kurio 3 ir 4 punktų nuostatas gyvenamąsias patalpas kiekvieną dieną drėgnuoju būdu, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintą ir iškabintą patalpos budėjimo tvarkaraštį valo patys nuteistieji.

Akivaizdu, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose privalo laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys. Tam tikslui jiems turi būti skirtos valymo priemonės. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų reikalavęs išduoti jam valymo priemones ir tai padaryti atsakovas būtų atsisakęs, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas dėl kitų nuteistųjų netinkamai atliekamos pareigos tvarkyti patalpas, negalėjimo suteiktomis priemonėmis išvalyti galimai esantį pelėsį, į bylą nepateikta, todėl akivaizdu, kad galimas pelėsis ginčo patalpoje buvo sąlygotas pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytos teisės normos reikalavimus, dėl to atsakovės atstovo atsakomybė šiuo aspektu yra negalima.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su ventiliacijos gyvenamojoje patalpoje nebuvimu, didele oro drėgme, žema oro temperatūra bei netinkama dirbtine apšvieta.

Higienos normos HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas nurodė, kad 3 būrio 1 ir 2 gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Šią aplinkybę pagrindžia į bylą pateiktos ginčo patalpų nuotraukos (b. l.50–53, 81–83), todėl pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Reikalavimai gyvenamųjų patalpų dirbtinei apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, nustatančiame, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pravieniškių PN-AK užtikrina Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus atitinkančią apšvietą gyvenamosiose patalpose. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis (b. l. 9–16). Šį tvirtinimą atsakovės atstovas grindė 2018 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. 88-514 (b. l. 21–22). Teismo nuomone, ši pažyma negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu tinkamą ir pastovų higienos reikalavimų ginčo patalpose laikymąsi, todėl spręstina, kad atsakovės atstovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo gyvenamosiose patalpose pareiškėjo kalėjimo metu buvo užtikrinta Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus atitinkanti dirbtinė apšvieta, santykinė oro drėgmė, oro temperatūra. Tai šiuo aspektu leistų konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.

Šiuo atveju, pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimų atvejų, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų (netinkamos dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės) pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.

Pareiškėjas nurodė, kad pastato, kuriame buvo ginčo patalpos, konstrukcijoje buvo asbesto, kuris yra pripažintas vėžio sukėlėju.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pripažino, kad pastato, kuriame buvo pareiškėjo gyvenamosios patalpos, stoge ginčo laikotarpiu buvo asbesto. Pažymėjo, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda labai smulkios, akimi nematomos skaidulos. Įstaigoje darbai, dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių, nevykdomi (b. l. 9–16).

Ginčo kontekste pažymėtina, kad Vilniaus Universiteto Onkologijos Instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotojos dr. R. P.-E. yra nurodžiusi, kad, kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. Tačiau, tuos statinius griaunant, o asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių ligų ir vėžinių ligų priežastimi (http://www.sveikaszmogus.lt/ Profilaktika-2874-Asbesto_ pavojai_ ka_turime_zinoti).

Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylose turi būti visuomet vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai ar bent tai, ar buvo tam kilusi reali rizika, o ne pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas (žr., pvz., 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1694-624/2018, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017 kt.). Kita vertus, tai turi būti pagrįsta byloje esančiais duomenimis.

Pareiškėjas skunde, gavęs atsiliepimą į skundą, nenurodė jokių aplinkybių dėl blogos stogo, kuriame buvo ginčo gyvenamosios patalpos, būklės, atliekamų jo remonto darbų, kuriuos nustačius būtų galima spręsti apie galimą stogo konstrukcijoje esančio asbesto sukeltą riziką pareiškėjo sveikatai, todėl vien asbesto buvimo faktas ginčo statinio stogo dangoje nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė, todėl jo pretenzijos dėl 1 lokalinio sektoriaus pastato, kuriame buvo 3 būrys, stoge esančio asbesto atmestinos kaip nepagrįstos.

Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo požiūriu, kad jis 392 dienas buvo kalinamas bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, taip pat laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. liepos15 d. gyveno Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų neatitinkančioje 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais psichologiniais sukrėtimais, sutrikusiu visaverčiu gyvenimu, prarastais socialiniais įgūdžiais, sumažėjusiu pasitikėjimu savimi, miego sutrikimu, baime aplinkai.

Byloje esančiame Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugpjūčio 23 d. medicinos pažymėjime Nr. 81(2)561 nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d. dėl sutrikusio miego kreipėsi tris kartus, jam nustatytas adaptacijos sutrikimas. Duomenų, kad nuteistasis kreipėsi dėl astmos ar sutrikusio miego, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nėra (b. l. 18).

Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 24 d. pažymoje Nr. 73 (1)- 284 nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2018 m. liepos 15 d. į Psichologinės tarnybos specialistus dėl psichologinių sukrėtimų, sutrikusio visaverčio gyvenimo, prarastų socialinių įgūdžių, sumažėjusio pasitikėjimo savimi, sutrikusio miego, padidėjusios fobijos aplinkai, kurių atsiradimą galėjo sąlygoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė (b. l. 19).

Taigi akivaizdu, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų byloje vertinamu laikotarpiu poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius - kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, tai iš dalies kompensavo gyvenamosios vietos ploto trūkumą.

Tačiau, teismo nuomone, nors pareiškėjui ir buvo suteikta reglamentuota judėjimo laisvė, bet pažeidžiant vienam nuteistajam nustatytą gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (392 dienas), šis pažeidimas buvo nuolatinio pobūdžio (išskyrus trumpus laikotarpius, kuriais jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę). Pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko 2,5 – 2,97 kv. m, be to, atsižvelgtina į tai, kad šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, džiovinami daiktai, kiti įrenginiai). Taip pat byloje nustatytas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimo, pareiškėjui gyvenant 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, faktas. Spręstina, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti jam neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant duomenų kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2850 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. (A.) B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 2850 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.