- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- T-697-946/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- V. G.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. G. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 16 d. priimtu nutarimu Nr. 95-157 nutarta taikyti nuteistajam V. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 11 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. kovo 12 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 32 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką – už gerą elgesį, mokymąsi, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo dvidešimt aštuonis kartus paskatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Nuteistasis suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.
V. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 187 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, skirta 16 m. laisvės atėmimo.
Teistas: Vokietijos Federacijos Respublikos Limburgo an der Lahn Žemės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo 30 pastraipą ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 m. 10 mėn.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi veika pripažinta atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnį, jam nustatyta laisvės atėmimo bausmė 6 m. 10 mėn.
Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Limburgo an der Lahn Žemės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 19 m. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą būtinąją dalį (4/5) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 11 mėn. 6 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. kovo 12 d.).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis V. G. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. G. nustatoma žema – 32 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau, įvertinus tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir dinaminiai svertiniai balai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis V. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą - už nužudymą iš savanaudiškų paskatų, turto sunaikinimą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, kas, teismo nuomone, atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir tai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą V. G., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie V. G. teisės pažeidimus yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Spręsdamas dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, gerą mokymąsi ir kt. paskatintas, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir toks nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai - nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, šešis kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiurkščius pažeidimus, jam buvo šešios drausminės nuobaudos, ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. G. nustatoma žema – 32 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo 2019 m. vasario 15 d. atlikto vertinimo išliko nepakitusi, taip pat įvertinus tai, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro ir reikšmingas dinaminių balų skaičius (15 svertinių taškų), kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama V. G. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; neigiama draugų įtaka. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek V. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pastebėtina, kad šie kriminogeniniai veiksniai jam buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu, ir kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir tarp to, kaip jis pats supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų; ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims; palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą; savo elgesį pateisina, lygindamas jį su kitų nusižengimais; nors supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau pastarosios linkęs vengti, tad akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką V. G. nedaro.
Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. 95-157 taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.