Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. A. C.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, tarp jų ir dėl giminystės santykių nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą ypatingąja teisena, spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 391 straipsnio 1 dalis).

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu nutraukta A. C. ir S. C. santuoka, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacinos skyriuje. Iš 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškinio matyti, kad A. C. (ieškovas) prašė nuginčyti tėvystę A. A. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu. Iš 2008 m. rugpjūčio 21 d. atsiliepimo į ieškinį matyti, kad S. C. (atsakovė) su ieškiniu sutinka ir prašo, kad būtų nuginčyta A. C. tėvystė A. A. C. atžvilgiu ir mergaitės tėvu būtų pripažintas V. B. bei skirti DNR ekspertizę yra netikslinga. Iš 2008 m. rugpjūčio 22 d. Elektrėnų savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad su ieškiniu sutinka ir prašo tenkinti bei nurodo, kad buvo gautas V. B. paaiškinimas, kuriame jis prisipažįsta, kad yra A. A. C. biologinis tėvas ir tėvystę pripažįsta. 2008 m. rugpjūčio 22 d. V. B. paaiškinime patvirtina, kad A. A. C. yra jo dukra, savo tėvystę pripažįsta ir sutinka mergaitei duoti savo pavardę. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-29-231/2010, nuspręsta nuginčyti A. A. C. tėvystę ir pripažinti (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), liudijantį, kad A. C. yra A. A. C. tėvas, negaliojančiu. Iš (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad A. A. C. motina yra S. C., duomenų apie tėvą nėra.

Pareiškėja po santuokos nutraukimo, kartu su dukra apsigyveno su V. B. ir gyeveno kartu iki (duomenys neskelbtini) (V. B. mirties). Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad mergaitė augo kartu su V. B., šeima gyveno ir atostogaudavo kartu, šeimoje buvo artimas ir šiltas ryšys. Suinteresuotas asmuo neprieštaravo pareiškėjos prašymo patenkinimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Byloje esančių pateiktų įrodymų visuma patvirtina prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad V. B. yra A. A. C. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas, todėl pareiškėjos prašymas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. B. ir A. A. C. yra tėvas ir dukra. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas A. A. C. teisių įgyvendinimui ir tam, kad vaikas žinotų savo kilmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 391 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. A. C. yra V. B. dukra.

A. A. C., gimusios (duomenys neskelbtini), esamą pavardę ,,C.“, gimimo liudidijime pakeisti į ,,B.“.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas A. A. C. teisių įgyvendinimui ir tam, kad vaikas žinotų savo kilmę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.