Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui ir nukentėjusiajam A. L., jo atstovui advokatui Raimondui Garlauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987 m. lapkričio 15 d., Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. 2011 m. balandžio 24 d. apie 23 val., Slyvų g. 1, Šiaulių k., Širvintų r., nukentėjusiojo A. L. kieme žodinio konflikto tarp N. L., P. M., A. J. ir A. K. metu, pastūmė A. L. ir šis atbulas pargriuvo ant žemės. Tuomet P. M. koja iš viršaus spyrė A. L. į galvą. Šiais veiksmais P. M. nežymiai sutrikdė A. L. sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis P. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. balandžio 24 d. apie 23 val., būdamas išgėręs su F. Z. atėjo į nukentėjusiojo kiemą, kuriame ginčijosi su N. L. dėl dieną prie krepšinio aikštelės kilusio konflikto. Tuo metu su pagaliais ar armatūros strypais prie jų pradėjo bėgti Daiva ir D. L.. Jas pamatęs P. M. pradėjo bėgti ir netyčia, nepamatęs atsitrenkė dešiniu petimi į prie automobilio stovėjusį A. L., kuris po susidūrimo pargriuvo. P. M. jam nespyrė ir jokio smūgio nesudavė. Jis mano, kad nukentėjusysis nori pasipelnyti, todėl kreipėsi į teismą.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad 2011 m. balandžio 24 d. vėlai vakare namuose žiūrėjo televizorių ir išgirdo didelį triukšmą, todėl išėjo į kiemą pažiūrėti kas vyksta. Kieme jis pamatė, kad P. M. ir Z. muša jo žentą J.. Nukentėjusysis M. patraukė ir pasakė „ką čia darote“. Tada M. A. L. pastūmė ir jis nugriuvo prie mašinos. Po to, P. M. jam spyrė vieną smūgį koja į galvą iš priekio, kur buvo neseniai padaryta operacija ir nukentėjusysis prarado sąmonę. Dėl sužalojimo jis buvo išvežtas į ligoninę ir gydomas savaitę, buvo traukiamas iš galvos vanduo. Po konflikto atėjo M. motina, kuri buvo neblaivi.

Liudytoja V. L. parodė, kad 2011 m. balandžio 24 d. vakare į jos kiemą atėjo P. M. ir jo draugai. Išėjusi į lauką, ji pamatė, kad jie aiškinasi su jos sūnumi. Po kiek laiko išėjo į kiemą A. ir aiškinosi su M. ir kitais dviem vyriškiais. Tada išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta, jos vyras A. L.. Jam stovint prie mašinos, atbėgo P. ir pastūmė nukentėjusįjį. Nuo pastūmimo A. L. atbulas nugriuvo prie mašinos, o P. M. jam gulinčiam iš viršaus koja spyrė į veido sritį. A. L. po smūgio pradėjo alsuoti, iš burnos ėjo putos, o kaltinamasis pabėgo. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir vyras išvežtas. Po dviejų dienų vyrą pradėjo pykinti ir Vilniuje jis buvo operuotas. Po įvykio jo sveikata ženkliai pablogėjo.

Liudytoja I. Ž. parodė, kad vėlai vakare per Velykas į kiemą atėjo 3 vyrai, kurių vienas buvo P. M.. Jie kvietė išeiti pasikalbėti A. J., kuris tuo metu miegojo. Vyrai pradėjo prie jos kabinėti, todėl ji nuėjo į vidų. Po kiek laiko išėjus pamatė A. L. gulintį ant žemės, o prie jo buvo V.. Buvo tamsu ir vaizdą užstojo mašina. Ji nematė kas trenkė L.. A. L. būklė buvo pasikeitusi, nelabai galėjo kalbėti, o po paros dar labiau pablogėjo.

Liudytoja D. J. parodė, kad vėlų Velykų vakarą pas ją į kambarį atėjo sesuo ir pasakė, kad kviesiu policiją, nes atėjo į kiemą vyriškiai ir kabinėjasi. Kai ji išeidinėjo A. L. avėsi batus ir ėjo į lauką. Išėjus į lauką, ji pamatė, kad P. ir jos brolis kažką aiškinasi. Tada išėjo tėvas ir kažką norėjo pakalbėti, tačiau tuo metu P. jį pastūmė abiem rankoms į krūtinę ir A. L. nugriuvo. Jam nugriuvus, P. M. nukentėjusiajam spyrė į galvos sritį koja iš viršaus išeidamas iš kiemo. Tada jos motina pradėjo rėkti, o vaikinai pasišalino. Paskui atėjo L. M. su kažkokia moterimi ir sakė, kad ten P. nebuvo, jos buvo išgėrusios. Tėvas nieko negalėjo pasakyti, jam prie smilkinio buvo nubrozdinimas.

Liudytoja L. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Velykų vakarą ji buvo nukentėjusiojo kieme ir L., kuris stovėjo kieme pasakė, ko tu maišaisi čia po operacijos. Tada D. L. su strypu puolė P. M., o D. išbėgo su peiliu. Tai pamatęs P. bėgdamas atbulas užkliuvo už L. ir ji su L. nugriuvo. P. M. nesudavė A. L. nei smūgio.

Specialisto išvadoje Nr. G 3311/11(01) nurodyta, kad darant prielaidą, kad 2011 m. balandžio 27 d. 21.10 val. Vilniaus Greitosios Pagalbos Universitetinės ligoninės ligos istorijoje Nr. 2011/10531 nurodytas „Kaktoje stebimas sumušimas‘ – buvo nustatytas ligonio kaktoje pamačius kraujosruvą ir (ar) nubrozdinimą, - tai būtų vertinama, kaip sužalojimas padarytas mechaniniu poveikiu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktui, iki jos nustatymo 2011 m. balandžio 27 d. 21.10 val. (tiksliai pasakyti negalima, nes neaiškus menamų sužalojimų morfologiniai ypatumai – neparašyti medicininiuose dokumentuose) ir būtų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (ikiteisminio tyrimo Nr. 95-1-127-11 medžiaga, b.l. 13-17).

Paciento patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokole Nr. 16598, apžiūros pradžia 2011 m. balandžio 25 d. 0.58 val., grafoje sužalojimų pobūdis, apžiūros duomenys atžymėta „aiškių nėra“ (ikiteisminio tyrimo Nr. 95-1-127-11 medžiaga, b.l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas P. M. kaltę nustatė remdamasis šiais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiojo ir liudytojų D. J., V. L., I. Ž. parodymais, specialisto išvada, medicininiais dokumentais ir ikiteisminio tyrimo Nr. 95-1-127-11 medžiaga.

Nors P. M. neigia, jog tyčia pastūmė A. L., tai paneigia liudytojų V. L., D. J. ir nukentėjusiojo parodymai, jog P. M. ne petimi netyčia atsitrenkė bėgdamas į nukentėjusįjį, o tyčia stūmė į krūtinę A. L., kuris po pastūmimo atbulas nukrito ant žemės prie automobilio. Tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. K., kuris nurodė, kad matė kaip P. M. puolė ant nukentėjusiojo ir nukentėjusysis krito nugara ant žemės (ikiteisminio tyrimo Nr. 95-1-127-11 medžiaga, b.l. 31-33, 34-35) bei liudytojo D. T. parodymai, jog kaltinamasis ranka į krūtinę pastūmė A. L. ir pastarasis nugriuvo aukštielninkas ant žemės (ikiteisminio tyrimo Nr. 95-1-127-11 medžiaga, b.l. 38-39).

Nukentėjusiojo ir liudytojų V. L., D. J. parodymais nustatyta, kad P. M. spyrė koja gulinčiam A. L. iš viršaus į galvą.

Remiantis aukščiau išdėstytu, P. M. veiksmai kvalifikuotini kaip nusikaltimas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis tyčia pargriaudamas ir suduodamas smūgį nukentėjusiajam į galvą padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas kaip nepatikimus vertina liudytos L. M. parodymus, nes jie prieštarauja kitų liudytojų parodymams ir byloje surinktiems duomenims. Tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, tiek teisme apklausti liudytojai nurodė, kad L. M. atėjo į kiemą tik po konflikto ir nieko matyti negalėjo. Tokia jos pozicija vertintina kaip noras padėti sūnui.

Nepagrįstas kaltinamojo gynėjo argumentas, jog specialisto išvada Nr. G 3311/11(01) ir kiti medicininiai dokumentai neįrodo, kad A. L. buvo 2011 m. balandžio 24 d. kaltinamojo veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip jau minėta, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad darant prielaidą, kad 2011 m. balandžio 27 d. 21.10 val. Vilniaus Greitosios Pagalbos Universitetinės ligoninės ligos istorijoje Nr. 2011/10531 nurodytas „Kaktoje stebimas sumušimas“ – buvo nustatytas ligonio kaktoje pamačius kraujosruvą ir (ar) nubrozdinimą, - tai būtų vertinama, kaip sužalojimas padarytas mechaniniu poveikiu, vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktui, iki jos nustatymo 2011 m. balandžio 27 d. 21.10 val. (tiksliai pasakyti negalima, nes neaiškus menamų sužalojimų morfologiniai ypatumai – neparašyti medicininiuose dokumentuose) ir būtų vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad po smūgio jam kaltoje, prie plaukų buvo mėlynės. Liudytoja D. J. parodė, kad matė, jog pas tėvą galvoje prie smilkinio buvo nubrozdinimas. Analogiškai ir V. L. parodė, kad kitą dieną pastebėjo ant A. L. galvos nubrozdinimą. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir 2011 m. balandžio 27 d. 21.10 val. Vilniaus Greitosios Pagalbos Universitetinės ligoninės ligos istorijoje Nr. 2011/10531 įrašas - „Kaktoje stebimas sumušimas“. Specialisto išvadoje nurodyta, jog jeigu būtų nurodyta, kad „kaktoje stebimas sumušimas“ yra kraujosruva ir (ar) nubrozdinimas, A. L. padarytas sužalojimas būtų vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju minėtų asmenų parodymais nustatyta, kad buvo padaryti nubrozdinimai ir mėlynė, todėl laikytina, jog yra įrodyta, jog A. L. P. M. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę P. M., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kad padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas yra baigtas; kaltės formą – tiesioginę tyčią; nusikaltimo motyvus ir tikslą – nusikaltimą padarė konflikto metu, prieš silpnesnį, vyresnį žmogų, kurį jis gerai pažįsta; kaltininko asmenybę, kad jis dirba, baustas administracine tvarka, neteistas. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytos keturios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, P. M. skirtinas laisvės apribojimas šešiems mėnesiams.

Byloje nukentėjusysis teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos. Jis nurodo, kad dėl patirto smurto jis patyrė nepatogumus, skausmą, pažeminimą, buvo sumuštas artimųjų akyse, gydėsi ligoninėje, jam pablogėjo sveikata ir šiuos neigiamus išgyvenimus vertina 5000 Lt.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos kompensacijos dydžio vadovaujamasi LR CK 6.250 str. 2 d., ir atsižvelgiama į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Civilinis ieškovas ieškinyje nurodė, jog jis dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, jautė diskomfortą. Šios aplinkybės įrodytos teisiamojo posėdžio metu. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio įvertinama tai, kad veika padaryta tyčia, nusikaltimas nesukėlė sunkesnių pasekmių, buvo suduotas tik vienas smūgis, kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis fizinę jėgą panaudojo prieš vyresnio amžiaus, silpnos sveikatos žmogų, kurį jis pažįsta, nes yra kaimynai, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką analogiškose bylose ir darytina išvada, kad šioje byloje prašomas priteisti neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas iki 2000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 48 str., BPK 254 str. 5 d., 297, 298 str., 303 str. 4 d.,

nusprendė:

P. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimą.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. 7 p., 72² str. nuostatomis, skirti P. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šį įpareigojimą nuteistasis privalo įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti A. L. iš P. M. 2000 Lt neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.