Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-579-370/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-11-08Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-15Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
2A-579-370/2012
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00715-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė
Ieškovas
A. Š.
Atsakovas
Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinei mokyklai
Kategorijos
  • 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-579-370/2012

Teisėja D. Žebelienė (Proceso Nr. 2-46-3-00715-2011-2)
Procesinio sprendimo kategorija 15.3.1; 15.4; 114.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. kovo 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-938-607/2011 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinei mokyklai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-08 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas ieškiniu teismo prašė panaikinti Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos 2011-03-28 darbo ginčų komisijos protokolą Nr. 2 ir Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktoriaus V. M. 2011-03-09 įsakymą „Dėl nuobaudos skyrimo“ Nr. Mk-18.

Nurodė, kad 2000-09-18 įsakymu Nr. K-28 jis yra priimtas dirbti Tauragės Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju. 2011-03-03 per ketvirtą kūno kultūros pamoką buvo sujungtos 8 a ir 5 b klasės. Pamokos metu 8 a klasės mokiniai G. E. ir G. G. susistumdė ir bandė vienas kitą pargriauti ant žemės. Ieškovui įsikišus ir pareikalavus, mokiniai nutraukė muštynes. Kiek vėliau, likus iki pamokos apie 10–15 min. G. G. savavališkai paėmęs tinklinio kamuolį, nusitaikęs, spyrė į ieškovą, ir tik reakcijos dėka ieškovas spėjo pasukti galvą į šoną, dėl to išvengė tiesioginio smūgio į veidą. Jis mokinio paprašė kamuolį padėti į vietą ir atsisėsti ant suolelio, tačiau G. G. įžūliai atsakė: „spardysiu ir toliau, ir ką tu man padarysi“. Norėdamas, kad mokinys nutrauktų savo veiksmus, ieškovas paėmė mokiniui už rankos, kad nuvestų ir pasodintų ant suolelio. G. G. tyčia trenkė ieškovui per kairę ranką. Ieškovas mokinį paėmė už rankų dilbių ir liepė jam sėstis, tada G. G. sugriebė ieškovui už krūtinės ir užsikabino už jo treningo ir visa jėga nuo ieškovo atsistūmė. Mokinys prarado pusiausvyrą ir dešine ranka atsitrenkė į sietą. Ieškovas G. G. liepė atsivesti vieną iš tėvų, nes norėjo pranešti apie nederamą mokiniui elgesį, ir nuėjo toliau vesti pamoką. Tą pačią dieną tarnybiniu pranešimu ieškovas kreipėsi į mokyklos direktorių informuodamas pastarąjį dėl netinkamo G. G. elgesio. Mokyklos direktorius 2011-03-03 sudarė darbo grupę ištirti incidentui. 2011-03-04 darbo grupė savo pranešimu, skirtu mokyklos direktoriui, konstatavo, kad toks incidentas įvyko. Mokyklos direktoriui buvo pateikti kūno kultūros mokytojos R. S. ir 8 a klasės mokinių paaiškinimai. Mokyklos direktorius 2011-03-08 raštu dėl incidento ieškovą paprašė pateikti pasiaiškinimą. Direktoriaus 2011-03-09 įsakymu Nr. Mk-18 už „neleistiną elgesį su 8 a klasės mokiniu G. G. per kūno kultūros pamoką 2011 m. kovo 3 dieną“ ieškovui skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Nesutikdamas su drausminės nuobaudos jam skyrimu ieškovas 2011-03-14 kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri nusprendė, jog nuobauda skirta teisėtai. Ieškovo nuomone, drausminė nuobauda jam skirta neteisėtai, nes incidentui tarp jo ir mokinio ištirti nebuvo sudaryta nei komisija, nei atliktas patikrinimas, įsakymas priimtas neišsiaiškinus visų faktinių įvykio aplinkybių, išklausius tik vieną konflikto pusę – 8 a klasės mokinius ir mokytoją R. S. Nebuvo konstatuotas ieškovo neteisėtas elgesys, konkrečių pareigų netinkamas vykdymas, kaltė.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad drausminė nuobauda ieškovui skirta pagrįstai ir teisėtai, ištyrus visas reikšmingas aplinkybes bei išklausius abi konflikto puses. 2011-03-03 buvo sudaryta darbo grupė ištirti incidentui. 2011-03-04 buvo surinkti 8 a klasės mokinių, dalyvavusių kūno kultūros pamokoje, paaiškinimai, kūno kultūros mokytojos R. S. paaiškinimas. Darbo grupė 2011-03-04 pranešimu konstatavo, kad incidentas tarp ieškovo ir mokinio įvyko. Iš 8 a klasės mokinių paaiškinimų, mokytojos R. S. paaiškinimo buvo akivaizdu, kad ieškovas prieš mokinį vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, stumdydamas mokinį bei keikdamasis. Ieškovui drausminė nuobauda skirta už Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 ir 2 punktų, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio, Tauragės M. Mažvydo pagrindinės mokyklos „Mokyklos kodekso“, I, II, ir X skyrių pažeidimą. Skiriant drausminę nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad ieškovas jau kurį laiką konfliktuoja su mokiniu G. G. ir nesugeba spręsti kilusių problemų su šiuo mokiniu.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2011-11-08 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas neįrodė savo įvykio versijos. Aplinkybes, kad mokinys kamuolį spyrė ne į ieškovą, o į vartus ar sieną, kad kamuolys praskriejo maždaug per 2 metrus nuo ieškovo, be to, arčiau kito mokinio, kad ieškovas sugriebė mokinį G. G., jį stumdė ir jį prispaudė prie sienos, kad ieškovas prieš mokinį vartojo necenzūrinius žodžius, kad incidento metu mokiniui buvo įplėšti rūbai, patvirtino dauguma liudytojų. Byloje sutrinktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovas pamokos metu neadekvačiai reagavo į situaciją, kai mokinys spyrė kamuolį į vartus ar sieną, šį mokinį užsipuolė, vartojo prieš jį fizinį smurtą, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, įplėšė rūbą. Nors atsakovė skirdama drausminę nuobaudą ieškovui nenurodė, kokiais norminiais teisės aktais nustatytos taisyklės buvo pažeistos, tačiau atsiliepime nurodė, kad ieškovas pažeidė Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 ir 2 punktų, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio bei Tauragės M. Mažvydo pagrindinės mokyklos „Mokyklos kodekso“ I, II, X skyrių nuostatas. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teismo nuomone, drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Ieškovo argumentas, kad įsakymas priimtas neišsiaiškinus visų faktinių įvykio aplinkybių, išklausius tik vieną konflikto pusę, teismas įvertino kritiškai, kadangi iš mokyklos direktoriaus paaiškinimo matyti, jog jis vadovavosi ir ieškovo tarnybiniu pranešimu, o raštiškai pasiaiškinti ieškovas nepageidavo pats.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos skiriant ir taikant drausmines nuobaudas tokio pobūdžio bylose (2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2005), dėl šių pažeidimų sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismas pažeidė DK 234 ir 236 straipsnių nuostatas, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas padarė konkretų darbo drausmės pažeidimą, nebuvo nustatyta ir ieškovo kaltė. Atsakovė privalėjo įrodyti, kad ieškovas dėl savo kaltės nepakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai padarydamas konkretų nusižengimą, kad ieškovui buvo užtikrintos darbo sąlygos, nustatytos darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime, kad darbdavys tinkamai organizavo darbą, taip pat tai, kad skiriant drausminę nuobaudą atsižvelgė į pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, ieškovo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip ieškovas dirbo anksčiau. Teismas taip pat netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad sprendimas sujungti dvi klases bendrai kūno kultūros pamokai buvo priimtas neatsiklausus ieškovo nuomonės, ar jis sutiks dirbti su skirtingo amžiaus ir didesniu skaičiumi moksleivių. Akivaizdu, kad darbdavys neužtikrino ieškovui normalių darbo sąlygų, nes tinkamai vesti pamoką vienu metu penktokams ir aštuntokams, turint galimybę naudoti tik ketvirtadalį sporto salės, neįmanoma. Konfliktai ėmė kilti jau prieš pamoką, teismas privalėjo įvertinti 8a klasės mokinių, ypač G. G., įžūlius chuliganiškus veiksmus, kuriems užkirsti kelią ieškovas neišvengiamai privalėjo imtis priemonių. Teismas nepagrįstai savo sprendimą dėl incidento grindė išimtinai tik 8 a klasės mokinių bei atsakovės parodymais, nepasisakė, kodėl atmetė ir nesivadovavo kitais byloje surinktais įrodymais, jų nevertino. Teismas neįvertino, kad 8 a klasės mokinių rašytiniai paaiškinimai yra prieštaringi, netikslūs. Su mokiniais buvo iš anksto susitarta, ką paaiškinimuose rašyti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad visą pamoką sporto salėje buvęs mokytojas ekspertas J. S. dėl pamokos eigos ieškovui pastabų nepareiškė, o teismo posėdžio metu patvirtino, jog pamokos metu jis incidento nematė, ieškovo keikiantis negirdėjo. Teismas nevertino 5 klasės mokinių rašytinių paaiškinimų, kuriuose nurodyta, jog ieškovas tik prirėmė 8 a klasės mokinį prie sienos. Teismas visiškai nevertino ir nereikalavo mokinio G. G. asmenybės charakteristikos, jo mokymosi, ignoravo aplinkybes, kad šis mokinys nuolat pažeidžia mokyklos kodekso normas, jam yra pareikšti įspėjimai už blogą elgesį ir paskirti griežti papeikimai už mokytojų nurodymų nevykdymą. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad vien mokytoja R. S. teigia, jog matė ieškovą smūgiuojantį mokiniui, nors kiti liudytojai patvirtino, jog jos salėje nebuvo ir ji atėjo vėliau, todėl jokio incidento negalėjo matyti. Teismas ignoravo aplinkybę, kad R. S. siekia ieškovui pakenkti, kadangi tarp jų jau dveji metai yra įtempti darbiniai santykiai.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentai dėl mokinių rašytinių ir žodinių parodymų prieštaringumo yra perdėti, kadangi moksleiviai iš esmės situaciją apibūdino taip pat. Dėl šios priežasties nebuvo pakankamo pagrindo byloje apklausti dar ir penktokus. Apelianto argumentai dėl mokytojų parodymų taip pat yra nepagrįsti, kadangi R. S. pamokos metu dirbo šalia sporto salės esančioje patalpoje, į kurią durys vedė tiesiai iš sporto salės, todėl ji matė, kas vyksta sporto salėje. Mokytojas J. S. paaiškino, kad pamokos metu dirbo kitoje salės pusėje ir incidento nematė, dėl triukšmo negirdėjo, kad ieškovas keiktųsi. Mokytojų parodymai yra įtikinantys ir nėra pagrindo teigti, kad jie prieš ieškovą susimokė. Ieškovui skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta ir į mokinio G. G. elgesį, jam pareikštas griežtas papeikimas, byloje jį charakterizuojantys įrodymai. Apeliantas skunde kelia naują klausimą dėl mokytojos R. S. pareigos užtikrinti mokinių saugumą bei tvarką, pateikia budėjimo grafiką, įvertinimą. Tačiau minėtas grafikas yra sudaromas siekiant užtikrinti tvarką ne pamokų, bet pertraukų metu, todėl jis byloje yra teisiškai nereikšmingas. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2005, kadangi bylos nėra analogiškos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2000-09-21 dirba Tauragės Martyno Mažvydo vidurinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju (b. l. 5, 6). Ieškovas 2011-03-03 mokyklos direktoriui pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad 2011-03-03 per ketvirtą kūno kultūros pamoką buvo sujungtos 8a ir 5 b klasės, 8 a klasės du mokiniai susistumdė. Iki pamokos pabaigos likus apie 10–15 minučių, G. G., savavališkai paėmęs tinklinio kamuolį, spyrė į ieškovą, ir tik reakcijos dėka ieškovas spėjo pasukti galvą į šoną ir išvengė tiesioginio smūgio į veidą. Paprašius padėti kamuolį ir atsisėsti ant suolelio, G. G. pasakė: „spardysiu ir toliau, ir ką tu man padarysi“. Ieškovas bandė paėmęs mokinį už rankos nuvesti ir pasodinti ant suolelio, bet šis trenkė jam kumščiu per ranką, kibo abiem rankom į krūtinę. Mokinys vis tiek ieškovo neklausė, toliau demonstratyviai vaikščiojo po sporto salę. Šiam incidentui ištirti, mokyklos direktorius 2011-03-03 įsakymu Nr. V-69 sudarė darbo grupę, kuri 2011-03-04 konstatavo, jog toks incidentas įvyko (b. l. 9, 10). Mokyklos direktorius 2011-03-08 raštu Nr. Sd-176 paprašė ieškovą pasiaiškinti raštu, o 2011-03-09 įsakymu Nr. Mk-18 paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą (b. l. 26. 27). Ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją prašydamas drausminę nuobaudą panaikinti (b. l. 28–30). Darbo ginčų komisija vienbalsiai nusprendė, jog nuobauda ieškovui skirta teisinga (b. l. 35. 36).

Apelianto skundas grindžiamas materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimu bei tuo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose.

Teisėjų kolegija sutikdama su atsakovės atsiliepimo argumentais atmeta ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų pažeidimo. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Šis principas reiškia, kad nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Kad būtų padaryta išvada apie tam tikro fakto buvimą, įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Apelianto nurodomi neatitikimai tarp 8 klasės mokinių rašytinių paaiškinimų ir jų parodymų teismo posėdyje, pavyzdžiui, dėl to, viena ar dvi rankovės buvo suplėšytos, ar mokinys buvo su kuprine ar be, yra nereikšmingi ir netrukdo teismui susidaryti bendro vaizdo dėl įvykio ir nustatyti konkrečias šiai bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad ieškovas kūno kultūros pamokos metu neadekvačiai reagavo į situaciją, užsipuolė mokinį, vartojo prieš jį fizinį smurtą, iškoneveikė necenzūriniais žodžiais, įplėšė rūbą. Priešingai, nei teigia apeliantas, penktokų rašytiniai paaiškinimai šių aplinkybių nepaneigia, o tik patvirtina (t. 1, b. l. 134, 136, 137, 138). Be to, įvykį matė ir kūno kultūros mokytoja R. S.. Aplinkybė, kad ji ar kitas salėje buvęs kūno kultūros mokytojas J. S. negirdėjo, kaip ieškovas keikėsi, nepaneigia kitų liudytojų parodymų, nes šie liudytojai paaiškino, jog salėje buvo triukšminga (t. 1, b. l. 128, 178). J. S. nematė įvykio, nes dirbo kitame salės gale ir stovėjo nugara į ieškovą. Taip pat J. S. nurodė, kad žinia, jog ieškovas sumušė mokinį, jo nenustebino, smūgiavimai į krūtinę jam yra pažįstami veiksmai – jis ir pats tą yra patyręs, ieškovui yra įprasta naudoti necenzūrinius žodžius mokinių atžvilgiu, žeminti mokinius (t.1, b. l. 178, 179). Visi byloje surinkti liudijimai nepalieka jokio pagrindo abejoti dėl ieškovo veiksmų incidento metu, o apelianto versija, kad visi susimokė jį apkalbėti, yra visiškai neįtikinanti (CPK 185 str.).

Atmestini ir apelianto argumentai dėl materialinių teisės normų pažeidimo. Pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimu laikomas ir drausminė atsakomybė taikoma už darbuotojo darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą dėl jo kaltės. Įstatyme neapibrėžti kaltės forma ir laipsnis, kurių pakaktų atsakomybei taikyti, tačiau nurodytoje teisės normoje darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, todėl netgi darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2010-07-08 Nr. 3K-3-311/2010, 2007-12-12 Nr. 3K-3-565/2007). Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas darbo drausmės pažeidimą padarė ne dėl aplaidumo ir neatsargumo, o tyčiniais veiksmais, ieškovo kaltė yra įrodyta. Aplinkybė, kad incidentą galbūt išprovokavo mokinys, kuris mokykloje taip pat dažnai elgiasi netinkamai, turi įtakos ieškovo kaltės laipsniui ir, atitinkamai, drausminės nuobaudos parinkimui, tačiau nepateisina ieškovo veiksmų incidento metu ir nešalina atsakomybės už juos. Mokytojas neturi pasiduoti provokacijoms ir jomis grįsti savo neteisėtus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas įvertino drausminės nuobaudos parinkimui turinčias reikšmės aplinkybes (DK 238 str.) ir padarė išvadą, kad ieškovui skirta tinkama nuobauda – su šia išvada teisėjų kolegija sutinka. Atskirai pažymėtina, kad kitomis aplinkybėmis ieškovo padarytas pažeidimas galėtų būti įvertintas kaip šiurkštus DK 235 str. 2 d. 1 punkto pagrindu, kadangi ir Konstitucijoje įtvirtinta pareiga gerbti žmogaus asmenį, garbę ir orumą, kitas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2012). Apelianto argumentas, kad byloje nebuvo nustatytas konkretus ieškovo darbo drausmės pažeidimas (DK 236 str.), yra nesuprantamas, nes atsakovė nurodė ieškovą pažeidus Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 ir 2 punktų, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio bei Tauragės M. Mažvydo pagrindinės mokyklos „Mokyklos kodekso“ I, II, X skyrių nuostatas, pirmosios instancijos teismas su atsakovės išdėstytais grumentais iš esmės sutiko, nurodė, kad ieškovas 2011-03-03 per ketvirtąją kūno kultūros pamoką 8 a klasės mokiniui G. G. netinkamai vykdė savo kaip mokytojo pareigas ir neleistinai su šiuo mokiniu elgėsi pamokos metu dirbdamas mokytojo darbą, savo elgesiu rodė netinkamą pavyzdį moksleiviams, savo veiksmais diskreditavo mokytojo vardą, diskreditavo M. Mažvydo pagrindinės mokyklos vardą. Pamokos metu ieškovui pavartojus fizinį smurtą, keiksmažodžius, toks elgesys nepriimtinas etikos ir moralės požiūriu. Apelianto argumentas, kad atsakovė neužtikrino ieškovui darbo sąlygų, nustatytų darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime, yra deklaratyvūs, nes apeliantas nekonkretizuoja, kokias konkrečias įstatymų, kitų teisės aktų ar sutarties nuostatas atsakovė pažeidė ir kaip. Be to, netgi netinkamas ieškovo darbo organizavimas dėl atsakovės kaltės, byloje nagrinėjamu atveju nešalintų ieškovo atsakomybės už neteisėtus veiksmus prieš mokinį, kaip minėta, tai būtų reikšminga tik sprendžiant dėl ieškovo kaltės laipsnio bei parenkant nuobaudą. Teisėjų kolegijos nuomone, už šioje byloje nustatytus ieškovo konkrečius neteisėtus veiksmus švelnesnė, nei skirta, nuobauda negalėtų būti taikoma bet kokiu atveju.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš ieškovo atsakovei priteistinos pastarosios apeliacinėje instancijoje patirtų 450 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 23, 24, CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo A. Š. atsakovei Tauragės Martyno Mažvydo pagrindinei mokyklai priteisti 450 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėAušra Maškevičienė