Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B. (M. B.), Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei K. D. teismo posėdyje išnagrinėjo M. B. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-06-22 nutarimo, kuriuo M. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 78 str. 1 d. 100 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-06-22 nutarimu M. B. nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. 100 eurų dydžio bauda už tai, kad 2016-05-06 Nemenčinės bažnyčios teritorijoje, Bažnyčios g. 11, Nemenčinė, Vilniaus rajonas, organizavo (vykdė) žalio saugomo klevo pjovimą be nustatyta tvarka išduoto leidimo šiam saugomam medžiui pjauti ir padarė žalos aplinkai, tuo pažeidė 2008-01-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų jiems išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus.

M. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-06-22 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad medžiui, už kurio nupjovimą jam paskirta administracinė nuobauda, kirtimui buvo išduotas leidimas. Vilniaus savivaldybės administracija leidimą kirsti šį medį išdavė 2015-03-06, jis galiojo vienerius metus – iki 2016-03-06. Pripažįsta, kad medžio kirtimo darbus atliko pasibaigus leidimo galiojimui. Pažymi, kad medis vis tiek būtų nupjautas, tačiau dėl laiko stokos ir dėl to, kad bažnyčios teritorijoje nuolat vyksta procesijos nespėta laiku įvykdyti darbų. Be to, medis nuolat kėlė grėsmę bažnyčios statiniams ir žmonių saugumui. 2015-03-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos apžiūros akte Nr. 44 užfiksuota, kad 66 cm skersmens klevas auga šalia akmeninės tvoros, šaknys ardo tvorą. Medžio kirtimo darbai atlikti esant būtinajam reikalingumui.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą nurodo, kad M. B. administracinė nuobauda paskirta pagrįstai. Klevą, esantį Bažnyčios g. 11, Nemenčinė Vilniaus rajonas M. B. išpjovė neturėdamas leidimo, tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus. Atlikti klevo kirtimo darbai negali būti vertinami kaip padaryti esant būtinojo reikalingumo sąlygomis.

M. B. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad2016-05-06 Nemenčinėje organizavo ne tik klevo, už kurio nupjovimą jam paskirta administracinė nuobauda, bet ir kitų pavojingų medžių kirtimo darbus. Visiems medžiams kirsti turėjo leidimus, manė, kad visi leidimai dar galioja. Buvo pamiršęs, kad vienam medžiui kirsti leidimas jau pasibaigęs. Pažymi, kad, siekiant sutaupyti pinigines lėšas, visų medžių kirtimą organizavo tą pačią dieną.

Institucijos atstovė prašė skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą nutarimą. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai jį priimant buvo surinkti visi reikšmingi duomenys ir jie teisingai įvertinti. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas ar nebuvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad 2016-05-06 Nemenčinės bažnyčios teritorijoje, Bažnyčios g. 11, Nemenčinė, Vilniaus rajonas, M. B. organizavo (vykdė) žalio saugomo klevo pjovimą be nustatyta tvarka išduoto leidimo šiam saugomam medžiui pjauti ir padarė žalos aplinkai, tuo pažeidė 2008-01-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų jiems išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Medžio kirtimo darbams atlikti leidimas buvo išduotas 2015-03-06, tačiau jo galiojimas baigėsi (b. l. 19). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. skunde ir teisme nurodė, kad medžio kirtimo darbus atliko esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą. Vadovaujantis ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2211/2010). Teismo vertinimu, remiantis bylos medžiaga, nėra pagrindo išvadai, kad nustatytos visos minėtos sąlygos. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus savivaldybės administracija 2015-03-06 buvo išdavusi leidimą Nr. 41 kirsti klevą, kurio skersmuo 66 cm, esantį Bažnyčios g. 11, Nemenčinėje, Vilniaus rajone. Leidimas išduotas 1 metų laikotarpiui, t. y. iki 2016-03-07. Teismo vertinimu 1 metų laikotarpis yra pakankamas medžio kirtimo darbams organizuoti ir įvykdyti. Tai, kad šiems darbams atlikti atsakingos institucijos leidimą išdavė pakankamai ilgam laiko tarpui, patvirtina, kad konstatuotas gresiantis pavojus nebuvo toks akivaizdus ir pavojingas, kad medžio kirtimo darbus būtų galima atlikti nesilaikant teisės aktų keliamų reikalavimų. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad medžio kirtimo darbai buvo atlikti nuo leidimo galiojimo termino pabaigos praėjus dviems mėnesiams, kas taip pat sudaro pagrindą pripažinti, kad medžio kirtimo darbai nebuvo tokie neatidėliotini, kad juos būtų galima atlikti neturint teisės aktų reikalaujamo leidimo.

Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, konstitucinis teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę. Taigi teismo baigiamieji aktai savo turiniu turi būti teisingi. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). K. T. taip pat ne kartą yra nurodęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Teismas tokiu atveju nėra saistomas paduoto skundo (prašymo) motyvais ir turi konstitucinę teisę apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.

Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, privalu nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Pažymėtina, kad būtent (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad K. T. yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kiti nutarimai). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos A. T. jurisprudencijoje, kurioje yra ne kartą nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Nagrinėjant skundą nustatyta, kad 2016-05-06 Nemenčinės seniūnas M. B. organizavo peraugusių ir pavojingų medžių kirtimo darbus Nemenčinės miestelyje. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016-05-06 Nemenčinėje buvo nukirsta ir daugiau medžių (ne tik klevas, už kurį M. B. paskirta administracinė nuobauda), kuriems kirsti buvo išduoti galiojantys leidimai (b. l. 16, 17, 19, 20, 23, 24, 25, 26). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad organizavo visų medžių, kuriems buvo išduoti leidimai, kirtimą vienu metu, siekdamas sutaupyti seniūnijai skirta pinigines lėšas. Buvo pamiršęs, kad vienam medžiui kirsti leidimas yra pasibaigęs. Individualizuojant administracinę atsakomybę, svarbu akcentuoti, kad 2015-03-06 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apžiūros aktu Nr. 44 konstatuota, kad klevas, augantis Nemenčinės bažnyčios teritorijoje ardo tvorą. Šio patikrinimo akto pagrindu 2015-03-06 Vilniaus savivaldybės administracija buvo išdavusi leidimą kirsti medžius, esančius Bažnyčios g. 11, Nemenčinė, Vilniaus rajonas. Tai reiškia, kad klevas, už kurio nukirtimą M. B. paskirta administracinė nuobauda, kėlė grėsmę Nemenčinės bažnyčios statiniams, konkrečiai tvorai, ir buvo visos teisės aktuose numatytos sąlygos jį nukirsti. Vien tai, kad klevas buvo nukirstas pasibaigus tam tikslui išduotam leidimui, teismo vertinimu, yra formalus teisės aktų pažeidimas. Jau buvo minėta, kad kasacinio ir konstitucinio teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo akcentuota, kad teisingumas negali būti formalus, o administracinė atsakomybė turi būti taikoma vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir teisingumo principais. Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą M. B. taikyti ATPK 30¹ str. ir už pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d. administracinės nuobaudos neskirti.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 5 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 22 d. nutarimą ir už pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d. M. B. (M. B.) administracinės nuobaudos neskirti.

Bylą grąžinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.