Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriuo M. M., už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 28 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, nubaustas 868 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams, vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos paskiriant galutinę subendrintą 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 6 d., apie 12.56 val., Vilniuje, Architektų g.38, vairuodamas automobilį Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Savo veika jis pažeidė KET 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Nubaustojo teigimu, apylinkės teismas remiasi nukentėjusiosios J. G. parodymais, kuri paties įvykio nematė, o tik po kelių dienų pamatė apgadintą automobilį. Taip pat policijos pareigūnų parodymais, kurie įvykio betarpiškai nematė, liudytojų neapklausė, automobilių neapžiūrėjo, įvykio schemos nesudarė. Apelianto nuomone, teismas remiasi nukentėjusiosios gero draugo E. A. parodymais, kuris davė nenuoseklius parodymus.

Nubaustasis nesutinka su teismo pozicija nesivadovauti nuosekliais liudytojų V. A. ir I. M. parodymais, kurios patvirtino jo nurodytas aplinkybes.

Atkreipia teismo dėmesį, jog teismas negalėjo vadovautis byloje esančiomis foto lentelėmis, kadangi skiriasi apgadintų automobilių įlenkimo vietos aukštis, lyginant su jo automobiliu bamperiu. Apelianto manymu, 2015 m. kovo 2 d. atliktas pakartotinis automobilių sugretinimas nepaneigė jo nurodytos aplinkybės, kad automobilių apgadinimų aukščiai nesutampa. Apeliantas nesutinka su atstovo R. I. padaryta išvada, jog automobilių apgadinimų aukščiai atitinka. Nubaustojo teigimu, jo automobilis neapgadintas, todėl prašo teismo paskirti ekspertizę.

Nubaustasis taip pat nurodo, jog per 50 metų vairavimo stažą nepadarė nei vieno eismo įvykio, jo automobilis draustas, todėl jis jokio tikslo pasitraukti iš eismo įvykio vietos neturėtų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Patikrinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

M. M. nubaustas už pažeidimų numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. padarymą. Iš apeliacinio skundo argumentacijos matyti, jog M. M. pažeidimą kategoriškai neigia iš esmės teigdamas, jog automobilio Peugeot 406, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis eismo įvykio dieną nevairavo. Apeliaciniu skundu nubaustasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų T. U. ir L. S. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, liudytojo E. A., nukentėjusiosios J. G. rašytiniais paaiškinimais bei bylos nagrinėjimo teisme metu duotais parodymais, fotolentelėmis.

Tuo pačiu pažymėtina, kad ir esant šiems duomenims, nubaustasis savo kaltę neigia, todėl esant tokiai situacijai teismas esant bent kokiai galimybei surinkti papildomus įrodymus, turėjo šia galimybe pasinaudoti tam, kad padaryti remiantis ir šiais papildomais duomenimis neginčytinas išvadas dėl patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas prašymas paskirti ekspertizę automobilių susidūrimo faktui bei kitoms svarbioms aplinkybėms nustatyti, tačiau teismas šio prašymo nesvarstė ir sprendimo dėl jo nepriėmė, nepateikė motyvų, kodėl nebuvo pasinaudota šia papildoma galimybe išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, tame tarpe ir pateikiant specialistų pateiktus duomenis patvirtinant priimamą sprendimą dėl nubaustojo kaltės ir paneigiant jo keliamą versiją, arba išanalizuojant situaciją jeigu specialistų išvada nepatvirtintų pateikto kaltinimo. Bet kuriuo atveju tokios išvados būvimas būtų svarbi aplinkybė nustatant nubaustajam pateiktų kaltinimų pagrįstumą, todėl teismas turėjo išsiaiškinti tokios ekspertizės paskyrimo galimybes ir joms esant tuo pasinaudoti, kad priimti visapusišku bylos aplinkybių išaiškinimu paremtus neginčytinus sprendimus. Teismas turėjo vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d. kur teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 str. nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas.

Esant tikimybei, kad atlikus papildomus tyrimo veiksmus gali būti priimtas ir kitoks teismo sprendimas dėl M. M. veiksmų įvertinimo, siekiant užtikrinti asmens teisę tokį sprendimą ginčyti jį apskundžiant apeliacine tvarka, kas nebebūtų galima bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, kurios sprendimai neskundžiami, byla perduotina nagrinėti iš esmės apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.