- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2-18344-1097/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13054-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“
- Kategorijos
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka, priimdama spendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas NPC“ dėl išmokėtų sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano Būstas NPC“, prašydama priteisti iš atsakovės 7 725,44 Eur išmokėtų sumų subrogacijos tvarka, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovei UAB „Mano Būstas NPC“ teismo procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. gegužės 14 d. per elektroninę teismų sistemą (EPP), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Byla tokiu atveju nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą dėl sprendimo už akių priėmimo (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Priimant sprendimą už akių surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš pateiktų duomenų nustatyta, kad: 1) 2018 m. sausio 13 d. trūko nuotekų vamzdis ir dėl to buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šį butą Gyventojų turto draudimu buvo apdraudusi ieškovė ADB „Gjensidige“ (draudimo liudijimas Nr. 2377864, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 533,53 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui (žalos byla Nr. 2018/222438). 2) 2018 m. gegužės 31 d. užsikimšo kanalizacijos vamzdis ir dėl to buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šį butą Gyventojų turto draudimu buvo apdraudusi ieškovė (draudimo liudijimas Nr. GJELT 2141754, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 3 663,35 Eur ir 656,50 Eur draudimo išmokas apdraustų patalpų savininkui (žalos byla Nr. GJELT 2018/296168). 3) 2018 m. rugpjūčio 5 d. dėl nesandaraus stogo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šį butą Gyventojų turto draudimu buvo apdraudusi ieškovė (draudimo liudijimas Nr. GJELT 2727197, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 322,54 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui (žalos byla Nr. 2018/325143). 4) 2018 m. rugsėjo 14 d. dėl trūkusio šalto vandens stovo gedimo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šį butą Gyventojų turto draudimu buvo apdraudusi ieškovė (draudimo liudijimas Nr. PZULT 1719860, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 2 152,26 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui (žalos byla Nr. 2018/342848). 5) 2019 m. sausio 31 d. dėl nesandaraus stogo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šį butą Gyventojų turto draudimu buvo apdraudusi ieškovė (draudimo liudijimas Nr. GJELT 2214641, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 138,60 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui (žalos byla Nr. 2019/017982). 6) 2019 m. vasario 1 d. dėl nesandaraus stogo buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šį butą Gyventojų turto draudimu buvo apdraudusi ieškovė (draudimo liudijimas Nr. IS 160924, draudimo apsauga galiojo įvykio metu). Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 258,66 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui (žalos byla Nr. 2019/018566). Dėl šių šešių įvykių ieškovė iš viso išmokėjo 7 725,44 Eur draudimo išmokų. Atsakovė UAB „Mano Būstas NPC“ yra gyvenamųjų namų, kuriuose buvo nurodyti apdraustieji butai, bendro naudojimo objektų administratorė. Ieškovė atsakovei siuntė pretenzijas dėl išmokėtų sumų atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai).
Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos ?statymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – STR), 86 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1]; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [9.5, 9.16, 9.33] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu.; pagal 87 punktą – gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas. Pagal STR 37 punktą, nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. STR 89 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pagal STR 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Atsakovė, būdama gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini), Kaunas, (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, administratore/techninė prižiūrėtoja, yra atsakinga už minėtų namų bendruosius inžinerinius tinklus. Atsakovė, kaip namo administratorė/techninė prižiūrėtoja, prižiūrinti namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą objektų funkcionavimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisę dalyti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Taigi, namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi ieškovei šios reikalaujamas grąžinti išmokėtas draudimo išmokas nukentėjusių butų savininkams, kurie buvo apdraudę turtą Gyventojų turto draudimu (CPK 185 straipsnis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl įsiskolinimo ir jo dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 7 725,44 Eur išmokėtų draudimo išmokų (CK 6.1015, 6.266, 6.263 straipsniai).
Ieškovė taip pat prašė priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jeigu įstatymas ar sutartis nenumato kitokio procesinių palūkanų dydžio, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Patenkinus ieškinį bei atsižvelgiant į tai, jog abi ginčo šalys yra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 7 725,44 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. gegužės 12 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė už teikiamą ieškinį sumokėjo 174 Eur dydžio žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinas 174 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija įstatymo numatytos minimalios sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (j. a. k. 110057869) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas NPC“ (j. a. k. 125596783) 7 725,44 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis eurus 44 ct) skolos, 6 (šešių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (7 725,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 174 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.