Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-10 · Civilinė byla Nr. 2A-165-253/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
2A-165-253/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09331-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė (pirm.), Bronius Valius, Rimvida Zubernienė
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
AB SEB bankui, Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-165-253/2012

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-09331-2009-8)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 30.10; 121.18.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gegužės 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (apelianto) E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims AB SEB bankui, Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl savininko teisių gynimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos pasekmes panaikino,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas E. G. ieškiniu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjai), jį patikslinęs, prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-05-15 Nr. 2-1535-(2.20) reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos, adresu (duomenys neskelbtini), pasekmes. Nurodė, kad apskrities viršininko reikalavimas yra nepagrįstas, nes statybos nėra neteisėtos. Pažymėjo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo būtina, kadangi, ieškovo kaimynui pradėjus perstatinėti namą, ieškovo namas pradėjo griūti, be to, jį atitinkamai reikėjo priderinti prie kaimyno rekonstruoto statinio. Teigė, jog pastato rekonstrukcija buvo atlikta laikantis statybos įstatymų reikalavimų, buvo gauti visi įstatymu numatyti dokumentai (buvo patvirtintas detalusis planas, išduotas projektavimo sąlygų sąvadas sandėlio rekonstrukcijai, išduotas statybos leidimas ir t. t.). Rekonstrukcijos atlikimo metu šie statybos dokumentai galiojo ir nebuvo jokio pagrindo abejoti jų teisėtumu. Teigė, jog tas faktas, kad vėliau statybai išduoti dokumentai buvo panaikinti, nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad statybos buvo neteisėtos. Atliktai statybai negali būti taikomos pasekmės, kurias įstatymas numato neteisėtoms statyboms. Pažymėjo, jog statinį atstačius į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, jo vertė žymiai nukris ir ieškovas patirs didelius nuostolius, ši situacija turės įtakos ir banko, suteikusio ieškovui kreditą rekonstrukcijos atlikimui, interesams. Mano, jog nėra įstatymu nustatyto pagrindo reikalauti atstatyti statinį į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-06-13 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-02-01 priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu panaikindamas statybos dokumentus nurodė, jog šie dokumentai pažeidė viešąjį interesą – statybos dokumentai buvo priimti, neatsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą Kuršių nerijos nacionalinio parko schemą (generalinį planą) bei kitas įstatymų, susijusių su valstybės saugomomis teritorijomis, nuostatas. Administracinėje byloje kartu su kitais administraciniais aktais buvo nustatytas ir Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2004-11-08 ir 2005-02-07 išduotų statybos leidimų Nr. 63 ir Nr. 01 neteisėtumas, todėl atsakovė pagrįstai konstatavo teisinį pagrindą taikyti normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinius teisinius padarinius ir teisėtai, vadovaudamasis LR Statybos įstatymo 35 str. (2007-05-03 redakcija), surašė įpareigojimą pašalinti neteisėtų statybų Kuršių nerijoje padarinius. Teismas konstatavo, kad viešojo intereso, susijusio su saugomomis teritorijomis, pažeidimo pašalinimas turėtų būti nukreiptas į šios teritorijos mokslinės, ekologinės, kultūrinės ir kitokios vertės, kuria ši teritorija pasižymi, išsaugojimą ar atkūrimą. Šiuo atveju neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra rekonstruotas statinys ir jo statyba pažeidė viešąjį interesą, kuris gali būti apgintas neteisėtos statybos teisinių padarinių pašalinimu, bet ne vien administracinių aktų, kurie lėmė šias statybas, panaikinimu. Pripažinus neteisėtais ir panaikinus statybos dokumentus, atsakovė pagrįstai sprendė klausimą dėl padarinių šalinimo, taip galutinai apgindama viešąjį interesą. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas šioje byloje ir pripažino, jog galimybės nebuvimas kompetentingoms institucijoms priimti kitokį sprendimą nei įpareigoti neteisėtą statinį nugriauti arba pertvarkyti prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas konstatavo, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kadangi ieškovo įvykdyta rekonstrukcija prieštarauja viešajam interesui, kadangi Kuršių nerijos nacionaliniam parkui nustatytas specialus teisinis režimas. Esant prieštaravimui tarp ieškovo atliktos rekonstrukcijos ir LR Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio plano), nėra galimybės priimti kitokį sprendimą dėl ieškovo atliktos neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, nei priėmė atsakovė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas E. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti ir panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2009-05-15 Nr. 2-1535-(2.20) reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos adresu (duomenys neskelbtini), pasekmes. Nurodo, kad rekonstrukcija buvo vykdoma teisėtai – statybos darbams buvo gauti visi LR Statybos įstatymo numatyti dokumentai, kurie rekonstrukcijos atlikimo metu galiojo. Statybos darbai vyko laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn., o teismo sprendimas panaikinti nurodytus statybos dokumentus buvo priimtas 2007-02-01, įsiteisėjo dar vėliau. Faktas, kad vėliau statybai (rekonstrukcijai) išduoti dokumentai po ilgo teisminio ginčo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo panaikinti, nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad statybos buvo vykdomos neteisėtai ir yra savavališkos. Nurodo, kad LR Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 5 p. nuostatos skirtos reguliuoti neteisėtai vykdomų ir įvykdytų statybų pasekmes tuo atveju, kai asmuo tyčia pažeidžia įstatymą, žinodamas, kad veikia neteisėtai, todėl šios nuostatos negali būti taikomos tuo atveju, kai statybos buvo atliktos nepažeidžiant įstatymo. Nurodo, kad jis nukentėjo – gavęs leidimą rekonstrukcijai jis paėmė kreditą rekonstrukcijai atlikti, įkeitė rekonstruotą turtą kredito grąžinimui užtikrinti. Jeigu statinys bus atstatytas į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį, t. y. nugriauta statinio dalis, jo vertė žymiai nukris ir jos neužteks kredito grąžinimo užtikrinimui, tada nukentės ir jis, ir bankas, bus pažeistas civilinių santykių stabilumo principas. Nurodo, kad jam nėra surašytas savavališkos statybos aktas, todėl nėra teisinio pagrindo reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymi, kad šioje byloje yra aplinkybių, sudarančių pagrindą negriauti ir nepertvarkyti rekonstruotos pastato dalies – jam priklausančios pastato dalies rekonstrukcija buvo atlikta po to, kai kitos statinio dalies savininkas atliko jos rekonstrukciją, po kurios statinys tapo neproporcingas ir atrodė kaip nebaigtas. Nugriauti rekonstruotą statinio dalį akivaizdžiai nelogiška ir nenaudinga, atsižvelgiant į architektūros ir miesto vizijos kriterijus, kadangi nugriovus jo rekonstruotą ½ pastato dalį, pastatas netaps „autentiškas“, nes liks kita rekonstruota ir sutvarkyta jo dalis. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai plačiai aiškino viešojo intereso pažeidimą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB SEB bankas pareiškė, kad prisideda prie apelianto E. G. apeliacinio skundo. Nurodo, kad suteikė apeliantui kreditą pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, prievolės įvykdymui užtikrinti įkeistas rekonstruojamas pastatas bei žemės nuomos teisė, hipoteka užtikrintos prievolės dydis – 49 264,33 eurų (170 099,87 Lt). Pažymi, kad AB SEB bankas veikė kaip sąžiningas kreditorius, neturėjo pagrindo abejoti statybų teisėtumu, todėl jo teisės ir teisėti interesai neturėtų nukentėti. Įpareigojus statytoją pertvarkyti pastatą AB SEB bankas galimai prarastų 49 264,33 eurų kredito užtikrinimo priemonę, nes galimai neliktų įkeisto objekto.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad iš Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimu Nr. T1-198 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių matyti, kad E. G. priklausantis statinys rekonstruojamas didinant užstatymo plotą nuo 56,63 m² iki 94 m², o statinio aukštis numatytas iki 7,5 m. Toks statinių pertvarkymas buvo negalimas, nes neatitiko statinio rekonstravimo sąvokos, pateiktos tuo metu galiojusio LR Statybos įstatymo 2 str. 18 d., kadangi senieji statiniai buvo nugriauti ir pastatyti nauji statiniai. Tokie detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos 5 p., 4.1 p., 14 p., taip pat Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos nuostatoms bei Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje numatytoms tvarkymo priemonėms, draudžiančioms vykdyti naujas statybas, rekonstruoti pastatus, keisti posesijų ribas. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008-02-01 sprendimu konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimas Nr. T1-198 ir jo pagrindu 2004-11-08 išduotas statybos leidimas Nr. 63 prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir šiuos administracinius aktus panaikino. Panaikinus administracinius aktus, viešojo administravimo subjektas atliekantis statybos valstybinę priežiūrą privalėjo pareikalauti per nustatytą terminą panaikinti ir šių aktų pagrindu atsiradusius padarinius, todėl 2009-05-15 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2-1535-(2.20) yra teisėtas ir pagrįstas. Ginčo statyba buvo atliekama ypatingą teisinį statusą turinčioje saugomoje teritorijoje – Kuršių nerijoje, pažeidžiant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius, reguliuojančius veiklą šioje vertingoje vietovėje, todėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas, nurodytas minėtame Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendime yra labiausiai tinkamas ir adekvatus padaryto pažeidimo pašalinimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2009-05-15 Nr. 2-1535-(2.20) reikalavimo pašalinti ieškovo E. G. neteisėtos statybos, adresu (duomenys neskelbtini), pasekmes – atstatyti rekonstruotą statinį į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovui E. G. nuosavybės teise priklauso 37/100 pastato–gyvenamojo namo, ūkinis pastatas, sandėlis ir 37/100 kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Neringos savivaldybės taryba 2004-09-22 sprendimu Nr. T1-198 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą dėl šiame sklype esančių statinių perstatymo. Šio detaliojo plano pagrindu buvo priimti Neringos savivaldybės administracijos administraciniai aktai dėl sandėlio ir ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos į svečių namus ir vasarnamį: 2004-10-19 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas sandėlio rekonstrukcijai, pritaikant svečių namams; 2005-01-12 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas ūkinio pastato rekonstrukcijai, pritaikant vasarnamiui, 2005-02-02 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas ūkinio pastato rekonstrukcijai, pritaikant svečių namams. Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyrius 2004-11-08 išdavė statybos leidimą Nr. 63 sandėlio rekonstrukcijai į svečių namus ir 2005-02-07 išdavė statybos leidimą Nr. 01 ūkinio pastato rekonstrukcijai, pritaikant svečių namams. Apeliantas nurodo, kad jam priklausančio pastato rekonstrukcijos darbai vyko laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. Byloje taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-28-243/2008 2008-02-01 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2009-02-12, patenkino pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir paminėtus Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus administracinius aktus panaikino. Minėtame įsiteisėjusiame sprendime Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatė, jog patvirtintas detalusis planas neatitiko ir šiuo metu neatitinka to teisinio režimo, kuris yra numatytas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, todėl konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004-09-22 sprendimas Nr. T1-198 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Ši administracinėje byloje nustatyta aplinkybė yra prejudicinis faktas (LR CPK 182 str. 2 p.).

Apeliantas nurodo, kad pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija buvo atliekama teisėtai, kadangi statybos metu buvo gauti visi LR Statybos įstatymo numatyti dokumentai, kurie rekonstrukcijos atlikimo metu galiojo, todėl statybos buvo atliktos nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais toliau nurodytais motyvais. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo surašytas savavališkos statybos aktas, todėl ginčijamas atsakovės reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neteisėtas. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovui nesurašytas savavališkos statybos aktas, nėra vienintelis ir pakankamas pagrindas garažo statybos teisėtumui konstatuoti. Ginčijamo Klaipėdos apskrities viršininko 2009-05-15 Nr. 2-1535-(2.20) reikalavimo pašalinti neteisėtos statybos, adresu (duomenys neskelbtini), pasekmes priėmimo metu galiojusi LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. numatė, kad savavališka statinio statyba taip pat pripažintina statinio (jo dalies) statyba, kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu (2007-05-03 redakcija). Nagrinėjamu atveju statybos darbai ieškovo statybos leidimų panaikinimo metu ieškovui priklausančiame ginčo pastate nebebuvo vykdomi, t. y. buvo baigti. Savavališka ieškovui priklausančio pastato statyba buvo nustatyta teismui konstatavus statybą leidžiančių administracinių aktų – statybos leidimų – neteisėtumą. LR Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 5 p. numatė, kad pastatytas ar nebaigtas statyti statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas atvejais, kai statinys pastatytas ar statomas pažeidžiant šį ar kitus įstatymus, normatyvinius statybos techninius dokumentus – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, nustatytą laiką (2007-05-03 redakcija). Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2008-02-01 sprendimu panaikinus neteisėtus ieškovui priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybą leidžiančius aktus, kaip prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja yra atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą (LR Statybos įstatymo 27 str. 1 d. 1 p.) turėjo teisinį pagrindą pareikalauti per nustatytą terminą panaikinti ir šių aktų pagrindu atsiradusius padarinius.

2011-01-31 nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad LR CK 4.103 str. (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4403) 3 d., LR Statybos įstatymo 28 str. (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 144-6352) 3 d. ta apimtimi, kuria šiose normose nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą nei įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.) ar įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti ar patvirtinti atitinkamus kompetentingų institucijų įpareigojimus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Pažymėtina, kad minėtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tos situacijos, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tų situacijų, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad LR CK 4.103 str. (2006-10-17 redakcija) 3 d. nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas, išnagrinėjęs bylą dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmių, privalėjo priimti sprendimą įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.

Klaipėdos apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-28-243/2008 2008-02-01 sprendimu nustačius, kad statybos leidimai statybos darbams apeliantui priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju pagal teisinį jų buvimo teritorijos reglamentavimą nebuvo galimi, konstatuota, kad apelianto atlikti statybos darbai toje teritorijoje yra negalimi apskritai. Nustatant neteisėtos statybos padarinių šalinimui taikytinos poveikio priemonės pobūdį turi būti atsižvelgiamą į proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus, jos turi būti būtinos siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. G. perstatytas sandėlis yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą patenka į XVIII zoną, schematiškai pažymėtą teritoriją, kuriai Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane nustatytas gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. Teritorijoje, kurioje stovi ginčo statinys, esamų pastatų plėtimas bei naujų gyvenamųjų ir kitų pastatų statyba neleidžiama. Pagal Nidos ir apylinkių principinio plano brėžinį „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ sklypas, kuriame stovi ginčo statinys, patenka į griežto apsaugos režimo zoną. Brėžinyje ir tvarkymo priemonėse nurodytame apsaugos režime žemės sklype (duomenys neskelbtini) E. G. priklausantis sandėlis priskirtas II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinat išvaizdą, pastatams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodoma aplinkybė, kad po kaimyno atliktos statinio rekonstrukcijos statinys atrodė kaip nebaigtas, todėl reikėjo pabaigti statinio tvarkymą, negali būti vertinama kaip paneigianti būtinybę pašalinti neteisėta pripažintos statybos padarinius. Apelianto teigimu, po jo atlikto rekonstrukcijos pastatas atrodo tvarkingai ir dailiai. Tačiau šie subjektyviai apelianto vertinami požymiai nėra vieninteliai ir pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis vertinamos ir parenkamos apelianto atliktų neteisėtais pripažintų statybos darbų padarinių šalinimo priemonės. Teisėjų kolegija nesutinka su argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plačiai aiškino viešojo intereso pažeidimo sąvoką. Kuršių nerija yra unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje (Kuršių nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė), todėl egzistuoja akivaizdus viešasis interesas dėl šios ypač vertingos saugomos teritorijos tinkamos apsaugos ir racionalaus naudojimo, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų. Viešojo intereso apsauga šiuo atveju pateisina tam tikrus šioje teritorijoje taikomus apribojimus asmenų atliekamiems statybos darbams, galintiems įtakoti saugomą Kuršių nerijos kraštovaizdį iš šios saugomos teritorijos aplinką. Iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), detaliojo plano esamos padėties brėžinio ir pagrindinio brėžinio matyti, kad ieškovo E. G. sandėlys į vasarnamį rekonstruojamas beveik dvigubai padidinant užstatymo plotą – nuo 56,63 m² iki 94 m², rekonstruotų pastatų aukštis numatytas iki 7,5 m. Taigi statinys buvo plečiamas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane numatytiems draudimams (Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-28-243/2008, t. I, b. l. 38–47). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad suplanuoti ir atlikti statybos darbai negalėjo būti atliekami konkrečioje saugomoje teritorijoje, kur tai nenumatoma Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje (generaliniame plane). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo E. G. atlikti esamų pastatų plėtimo darbai, atsižvelgiant į jų mastą, pažeidimo pobūdį bei objektą, daro neleistiną įtaką saugotinam unikaliam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra galimybės priimti kitokį sprendimą dėl ieškovo atliktos neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, nei priėmė atsakovė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas E. G. su trečiuoju asmeniu AB SEB banku 2005-05-04 sudarė 49 264,33 eurų kredito sutartį Nr. 0460518070946/50 (su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais). Tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimui ieškovas įkeitė bankui sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog statinys, kuriam imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančių aktų pagrindu atlikti statybos darbai, kurių įteisinimas yra negalimas, yra įkeisti trečiajam asmeniui AB SEB bankui, nesudaro pagrindo netaikyti kraštutinę neteisėtų statybų šalinimo priemonę. Nagrinėjamu atveju įkeitimo faktas neįteisina neteisėtų statybų padarinių. Šiuo atveju įrodęs savo teisių pažeidimą trečiasis asmuo AB SEB bankas gali reikalauti žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir tinkamai ištyrė visus pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčo klausimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.). Apeliacinio skundo netenkinus apelianto E. G. ir prie apeliacinio skundo prisidėjusio trečiojo asmens AB SEB bankas turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-13 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Bronius ValiusRimvida Zubernienė