- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-17
- Bylos Nr.
- A18.-107-990/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Pažeidėjas
- A. N.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N., jo atstovui advokato padėjėjui E. N.,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo skyriaus vyriausiajam specialistui J. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini)vyriausioji specialistė R. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo A. N. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiajai specialistei A. A. atliekant A. N. operatyvų patikrinimą (pagal 2017 m. balandžio 25 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR 1043-2551), kurio metu 2017 m. birželio 22 d. ir 2017 m. liepos 28 d. A. N. buvo įteikti (t. y. perskaityti per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalą e.VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“) 2017 m. birželio 21 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.75-32) FR0706-6174 ir 2017 m. liepos 27 d. mokesčių administratoriaus nurodymas Nr. (21.75-32) FR0706-7866, kuriais buvo nurodyta atitinkamai iki 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateikti dokumentus ir paaiškinimus dėl 963-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos (į. k. 126288265) 2007 m. kovo 15 d. pervestos 1 165 000 Lt sumos, kuri buvo panaudota A. ir D. N. su Ž. ir Ž. P. kreditų iš AB „DNB bankui“ padengimui, A. N. minėtų mokesčių administratoriaus nurodymų neįvykdė, prašomų dokumentų ir informacijos operatyviam patikrinimui iki nustatyto termino nepateikė, taip pat nepranešė mokesčių administratoriui apie objektyvias mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymo priežastis.
Teismo posėdžio metu A. N. parodė, kad jis bei jo atstovas E. N. bendravo su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais, pastariesiems jis ir jo atstovas teikė visus paaiškinimus. Jis prašomų pateikti dokumentų neturi ir neturėjo pareigos šiuos dokumentus saugoti.
Teismo posėdžio metu E. N. parodė, kad viso operatyvaus patikrinimo metu jis atstovavo A. N.. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. lapkričio 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. N. 2017 m. birželio 22 d. ir 2017 m. liepos 28 d. nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti dokumentus ir informaciją dėl 2007 m. kovo 15 d. pervestos 1 165 000 Lt sumos. Aukščiau paminėti Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymai dėl dokumentų ir informacijos pateikimo apie 2007 m. kovo 15 d. pervestą 1 165000 Lt sumą yra nepagrįsti ir neteisėti. Valstybinė mokesčių inspekcija atliko A. N. operatyvų patikrinimą. 2017 m. balandžio 25 d. Operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. FR1043-2551 nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo tikslas- patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad operatyvus patikrinimas- įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Operatyvus patikrinimas atliekamas vadovaujantis įstatymu, taip pat Administracinių nusižengimų kodeksu ir kitais įstatymais. Mokesčių administratorius atlieka operatyvius patikrinimus, kurių metu siekiama nustatyti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse. Ši mokestinio patikrinimo rūšis nuo kompleksinio ir teminio patikrinimų skiriasi tuo, kad jo metu tikrinamas ne mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumas, o tai, ar mokesčių mokėtojas tinkamai atlieka kitas mokesčių arba kituose teisės akluose nustatytas jam pareigas (pvz. ar laiku registruojasi mokesčių mokėtoju, informuoja apie pasikeitusius registravimosi duomenis, ar apskaita tvarkoma nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų). Akivaizdu, kad A. N. operatyvaus patikrinimo tikslas- patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojo, t. y. A. N., pareigų vykdymą. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Operatyvaus patikrinimo pavedimas išrašytas 2017 m. balandžio 25 d. Akivaizdu, kad Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę nustatyti kaip mokesčių mokėtojas A. N. 2012- 2016 m. ir einamaisiais 2017 metais vykdė įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse. Operatyvaus patikrinimo metu A. N. pateikė VMI nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo sutartis, paaiškinimus ir kitus dokumentus. Valstybinė mokesčių inspekcija operatyvaus patikrinimo metu, davė mokesčių administratoriaus nurodymus, kuriuose nurodytas informacijos pateikimo Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimo teisinis pagrindas- Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnis. LVAT praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinime (I dalis) (pritarta LVAT teisėjų 2011 m. rugsėjo 21 d. pasitarime) nurodyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnis, nustatydamas mokesčių administratoriaus pareigas, įsakmiai reikalauja, kad pastarasis (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas: nepažeistų mokesčių mokėtojų teisių (2 punktas), tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktų (3 punktas), naudotųsi savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis (6 punktas), atlikdamas savo funkcijas, stengtųsi kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą (8 punktas). Darytina išvada, kad mokesčių administratoriaus veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu. Tik tokia mokesčių administratoriaus veika laikytina teisėta (2007 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-127/2007). Pareiga naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su pavestomis funkcijomis mokesčių administratoriui yra įtvirtinta Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 punkte. LVAT, aiškindamas šią įstatymų leidėjo nustatytą pareigą, yra pabrėžęs, jog tarp mokesčių administratoriaus naudojimosi savo teisėmis iš esmės turi būti tiesioginis ryšys su konkrečių jam pavestų funkcijų vykdymu. Pavyzdžiui, administracinėje byloje Nr. A4-127/2007 buvo ginčijami vietos mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti duomenis apie turtą. Šis nurodymas buvo grindžiamas vien Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 punktu, mokesčių administratoriui (jo pareigūnui) suteikiančiu teisę, atliekant jam pavestas funkcijas, „gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija“. Vertindama minėto nurodymo teisėtumą, LVAT teisėjų kolegija pirmiausia pažymėjo, jog tarp mokesčių administratoriaus teisių ir jam pavestų funkcijų turi būti tiesioginis ryšys, t. y. nustatytomis teisėmis turi būti naudojamasi pagrįstai. Kadangi ginčo nurodymuose tebuvo nurodyta tik mokesčių administratoriaus teises nustatanti norma, nenurodant tokių teisių įgyvendinimo pagrindo (byloje nustatyta, kad ginčijami nurodymai nebuvo susiję su mokesčių mokėtojo veiklos patikrinimu, mokesčių administratoriaus taip pat nepateikė jokių duomenų apie nurodymo būtinybę ir ryšį su konkrečiomis funkcijomis), teisėjų kolegija tokį mokesčių administratoriaus nurodymą pripažino nepagrįstu (2007 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-127/2007). Pažymėtina, jog aptariama mokesčių administratoriaus pareiga taip pat suponuoja jo pareigą pagrįsti mokesčių mokėtojo atžvilgiu atliekamų veiksmų būtinumą (pvz., 2005 m. birželio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-685/2005). Vienas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos mokesčių administratoriaus nurodymų reikalavimų buvo pateikti informaciją apie 2007 m. kovo 15 d. ūkinę operaciją. Mokesčių administratorius neatliko savo pareigos, t. y. mokesčių administratoriaus nurodyme nepagrindę mokesčių mokėtojo atžvilgiu atliekamo veiksmo būtinumo. Valstybinė mokesčių inspekcija prašo informacijos apie 2007 m. kovo 15 d. ūkinę operaciją, o mokesčius perskaičiuoti, apskaičiuoti gali tik už 2012- 2016 m. ir einamuosius 2017 m. Tuo labiau, operatyvaus patikrinimo tikslas yra kaip mokesčių mokėtojas A. N. 2012- 2016 m. ir einamaisiais 2017 metais vykdė įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse. Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę nevykdyti neteisėtų mokesčių administratoriaus nurodymų, įskaitant teisę atsisakyti pateikti informaciją, jei nurodymas pateikiamas dėl duomenų, kuriais mokesčių mokėtojas nedisponuoja ir pagal galiojančius teisės aktus kaupti neprivalo. 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo įsakymu Nr. V-100 patvirtinti bendrųjų dokumentų saugojimo terminai. Net pagal aukščiau paminėtą teisės aktą A. N. neturi pareigos saugoti dokumentus apie 2007 m. kovo 15 d. ūkinę operaciją. 2012 m. sausio 1 d. A. N. neturėjo jokių įsipareigojimų 963 S. P. teismo administracinio nusižengimo teiseną A. N. atžvilgiu administracinėje byloje nutraukti.
Teismo posėdžio metu J. O. parodė, kad negalima išeiti už nusižengimo ribų. Buvo surašytas nurodymas ir nurodyme aiškiai parašyta, kokius dokumentus reikia pateikti. Dėl pateiktų dokumentų ginčo nėra, yra ginčas dėl 1 165 000 Lt pervedimo. Mokestį galima apskaičiuoti už einamuosius 5 metus atgal ir jeigu žala padaryta už 10 metų. Tos įmonės vadovu buvo A. N.. Dokumentus turi saugoti 10 metų. Kažkodėl šita įmonė perleista Rusijos Federacijos piliečiui. Jis mano, kad protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai.
A. N. neneigia nepateikęs mokesčių administratoriui prašomų dokumentų bei informacijos. Pagrindiniai A. N. atstovo argumentai, kuriais grindžiamas atsisakymas pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie 2007 m. kovo 15 d. ūkinę operaciją, yra du: pirma, mokesčių administratorius turi teisę gauti informaciją tik už penkerius metus, t. y. nuo 2012 metų iki 2017 metų, ir antra, A. N. neturėjo pareigos saugoti minėtą ūkinę informaciją pagrindžiančių dokumentų.
Vertindamas pirmuosius A. N. atstovo argumentus teismas pažymi, kad A. N. atstovas teisus teigdamas, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje įtvirtinta mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis, pagal kurią, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vadovaujantis šia nuostata iš tikrųjų mokesčių administratorius negali apskaičiuoti arba perskaičiuoti A. N. mokamų mokesčių už ankstesnius nei 2012 metus. Visgi teismas pažymi, kad 2017 m. balandžio 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento direktoriaus M. Ž. pavedimu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiajai specialistei A. A. pavesta atlikti A. N. operatyvų patikrinimą, kurio tikslas- patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą (b. l. 18). Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad operatyvus patikrinimas- įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Taigi nei operatyvaus patikrinimo pavedime, nei Mokesčių administravimo įstatyme operatyvaus patikrinimo tikslai nesiejami su A. N. mokamų mokesčių apskaičiavimu arba perskaičiavimu, kaip tai yra nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip nurodyta Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje, mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; 3) teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; 5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus; 6) teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus; 7) sudaryti mokesčių administratoriui patikrinimui atlikti reikiamas sąlygas, kai patikrinimas atliekamas nuvykus pas mokesčių mokėtoją; 8) pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją; 9) šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitos užsienio kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoje atidarymą; 10) šio Įstatymo 42¹ straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie šio Įstatymo 42¹ straipsnyje nurodytus sandorius; 11) šio Įstatymo 42² straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenis; 12) šio Įstatymo 42³ straipsnyje nustatyta tvarka pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai važtaraščių ir kitų prekių gabenimo dokumentų duomenis; 13) atlikti kitas šiame ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. Taigi mokesčių mokėtojas turi pareigas, susijusias ne vien tik su teisingu mokesčių apskaičiavimu, o mokesčių administratorius privalo kontroliuoti, ar mokesčių mokėtojas šias pareigas vykdo tinkamai. Kita vertus tinkamas šių mokesčių mokėtojo pareigų vykdymas padeda mokesčių administratoriui tinkamai įgyvendinti funkcijas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją atlieka tokias pagrindines funkcijas: 1) teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas dėl mokesčių mokėjimo ir informaciją apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais; 2) priima iš mokesčių mokėtojų mokesčių deklaracijas, kitus atskaitomybės dokumentus bei išduoda atitinkamus mokesčių deklaravimą ir kitus mokesčių mokėtojo atliktus veiksmus patvirtinančius dokumentus; 3) tvarko į biudžetą mokamų mokesčių apskaitą; 4) registruoja mokesčių mokėtojus bei tvarko mokesčių mokėtojų registrą. Šią funkciją kaip vietos mokesčių administratorius atlieka tik teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos; 5) įstatymų nustatyta tvarka paskirsto biudžetams mokesčių sumas; 6) vykdo savivaldybės institucijų sprendimus dėl mokesčių į jos biudžetą lengvatų taikymo. Šią funkciją kaip vietos mokesčių administratorius atlieka tik teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos; 7) kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai; 8) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas teikia specialisto išvadas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu; 9) priverstinai išieško mokestines nepriemokas; 10) grąžina (įskaito) mokesčių mokėtojams permokų (skirtumų), neteisėtai išieškotų mokesčių, delspinigių ir baudų sumas; 11) nustatyta tvarka bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitais Lietuvos mokesčių administratoriais, valstybės bei savivaldybės įstaigomis ir institucijomis; 12) šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka administruoja baudas už administracinius nusižengimus, paskirtas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nėra uždrausta mokesčių administratoriui vykdant funkcijas nustačius, kad mokesčių mokėtojas neteisingai apskaičiavo mokamus mokesčius seniau kaip prieš penkerius praėjusius kalendorinius metus, kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220, 222 ir 223 straipsnius.
Vertindamas antruosius A. N. atstovo argumentus teismas pažymi, kad A. N. atstovas neteisus teigdamas, jog A. N. neturėjo pareigos saugoti 2007 m. kovo 15 d. ūkinę informaciją pagrindžiančių dokumentų. Mokesčių administratorius A. N. reikalauja pateikti dokumentus, susijusius su jo vadovauto juridinio asmens- 963-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ūkine komercine veikla. Gyvenamojo namo statybos bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Vadovaujantis minėtos ūkinės operacijos metu galiojusio teisės akto- Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatomis, individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, valstybės ir savivaldybės įmonės bei visų tipų įmonės, fondai, bendrijos, organizacijos bei jų junginiai, taip pat įstaigos ir organizacijos, išlaikomos iš biudžeto, privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas; kitus apskaitos dokumentus: darbo užmokesčio, pašalpų, dividendų, atostogų kompensacijų paskaičiavimo žiniaraščius; apyvartos žiniaraščius; pažymas dėl mokestinių lengvatų, darbinių pajamų; kasos knygas, kontrolines knygas; kasos operacijų žurnalus; sąskaitų, įgaliojimų, kasos orderių, mokestinių pavedimų, deponentų registracijos žurnalus; čekių knygeles, įgaliojimus, komandiruočių pažymėjimus; inventorizacijos dokumentus ir kt. Prekių (paslaugų) pirkimo dokumentus- saugoti 10 m. po sutarties įvykdymo; ūkinių darbų bei paslaugų sutartis, atliktų darbų bei paslaugų aktus- 10 m. po sutarties įvykdymo; patalpų nuomos sutartis- 10 m. pasibaigus sutarčių galiojimo laikui; apskaitos registrus: didžiąsias knygas, žurnalus-orderius, analitinės apskaitos korteles, tipinės ir laisvos finansinės apskaitos registrų formas. Iš esmės analogiškas reguliavimas liko ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintoje Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje, kurioje nurodoma, kad „rodyklėje nustatyti minimalūs saugojimo terminai taikomi ir nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų veiklos dokumentams, kurių rengimą nustato teisės norminiai aktai“, pagal kurios 10.15 punktą ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) saugomi ne trumpiau kaip 10 metų. Teismas pakartoja, kad minėtų dokumentų neišsaugojimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnius.
Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnai, atlikdami įstatymų jiems pavestas pareigas- patikrinti A. N. pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymą, turėjo ir vis dar turi teisę reikalauti A. N. pateikti informaciją bei dokumentus, susijusius su 2007 m. kovo 15 d. ūkine operacija, o A. N. privalėjo saugoti bei mokesčių administratoriui pateikti 2007 m. kovo 15 d. ūkinę informaciją pagrindžiančius dokumentus. Nors teismo posėdžio metu A. N. pateikė dokumentų, iš kurių matyti, kad 2017 m. liepos 27 d. A. N. ir Ž. P. visus 963-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos pajus pardavė Rusijos Federacijos piliečiui, kopijas, teismas pažymi, kad mokesčių administratoriaus nurodymai A. N. buvo įteikti anksčiau nei 2017 m. liepos 27 d., taigi A. N., turėdamas pareigą, turėjo ir galimybę mokesčių administratoriui perduoti prašomus dokumentus bei informaciją, tačiau to nepadarė. Šiais savo veiksmais A. N. kliudė jo operatyvų patikrinimą atliekančiai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiajai specialistei A. A. įgyvendinti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 ir 7 punktuose įtvirtintas teises: gauti iš asmenų funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, taip pat duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais, taip pat trukdė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamento II gyventojų patikrinimų skyriaus I poskyrio vyriausiajai specialistei A. A. atlikti jai pavestas pareigas- atlikti A. N. operatyvų patikrinimą.
Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai
A. N. kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, nevykdė šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taigi A. N. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims- baudos nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų administracinė nuobauda.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad nėra nustatyta A. N. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. A. N. šį nusižengimą padarė tyčia, būdamas baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau minėtas administracinis nusižengimas pagal savo pobūdį nėra susijęs su administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. N. skirtina minimalaus ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto dydžio bauda- šešiasdešimt eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38, 635- 637 straipsniais,
nutaria:
Pripažinti A. N. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam šešiasdešimties eurų dydžio baudą.
Išaiškinti A. N., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 17074691670. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.