Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

teistas 2012-10-16 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 2 metams; bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2025 m. gegužės 28 d., apie 04.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia du kartus kumščiu smogė R. P. į veido sritį bei tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų kumščiu smogė į kairįjį dilbį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. P. padarė veido sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinės ausies srityje, minkštųjų audinių patinimu nosies srityje, nosies kaulų lūžiu, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

M. K., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2025 m. gegužės 28 d., apie 04.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumušė R. P. Prasidėjus konfliktui tarp R. P. ir A. D., jis ėjo pastarųjų skirti. Dėl girtumo tiksliai visų aplinkybių nepamena, bet gali pasakyti, kad R. P. jam pirmas kumščiu vieną kartą smogė į kairę ausį ir tada jis susinervinęs smogė pastarajam kumščiu į nosį. Ar sudavė nukentėjusiajam ir antrą kartą kumščiu į nosį, dėl girtumo nepamena, bet neneigia, kad taip galėjo padaryti. Taip pat neneigia, kad dar kelis kartus galėjo R. P. suduoti kumščiu ir į kairįjį dilbį, bet šito taip pat dėl girtumo nepamena. Sutinka, kad sumušdamas R. P., galėjo pastarajam padaryti pranešime apie įtarimą nurodytus sužalojimus. Jam suduotas R. P. smūgis į ausį fizinio skausmo jam nesukėlė, todėl jis pastarajam jokių pretenzijų neturi. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, atlygino ligonių kasoms už R. P. suteiktas gydymo paslaugas. Sutinka, kad byla būtų pabaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusysis R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025-05-28, galėjo būti po 01.00 val., D. K. paskambino S. N. ir pasakė, kad ateis pas juos išgerti. Jis nenorėjo susitikti su M. K., todėl išėjo iš buto ir netoli daugiabučio, prie šiukšliadėžių, dėl girtumo buvo nugriuvęs. Ten jį rado D. K. ir parvedė atgal į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, buvo A., kurio pavardės nežino, ir M. K. Apie 04.30 val., jam besiginčijant su M. K., ant jo puolė A. ir rankos kumščiu du kartus sudavė į veido sritį. Pataikė į kaktą vieną smūgį ir vieną smūgį – į žandikaulį. Po to, dar du kartus smogė kumščiu jam į kairės pusės veido sritį. Gindamasis, jis vieną kartą kumščiu pataikė šiam į kairę veido sritį. Nuo smūgio A. nukrito ant žemės, jis pastarąjį kaire ranka prispaudė prie žemės, norėjo suduoti, bet apsigalvojo ir paleido. Nueidamas A. dar vieną kartą kumščiu smogė jam į kairę pusę ties šonkauliais. Iš viso A. jam sudavė penkis smūgius, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Jam sėdint ant lovos, prie jo priėjo M. K. ir, nieko nesakęs, du kartus kumščiu sudavė jam į veido sritį. Po šių smūgių jis pajuto stiprų skausmą nosyje. Jam pasisukus į dešinę pusę, M. K. vėl jį puolė ir kumščiais sudavė mažiausiai tris smūgius į kairįjį dilbį, kuriuo jis dengėsi veidą nuo M. K. smūgių. Po įvykio jam ant dilbio matėsi mėlynės. Aprimus konfliktui, jis išėjo iš buto.

Liudytoja S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 28 d., apie 2.00 val., pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivūs D. K., M. K. ir kaimynas A. D. Jie parvedė į namus R. P., kurį pamatė netoli daugiabučio besivartantį ant žemės. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 4.30 val. svetainėje tarp jos ir R. P. kilo žodinis konfliktas dėl skyrybų. A. D. ją užstojo, pradėjo bartis su R. P., kad pastarasis su ja negražiai bendrauja. Po to, jie pradėjo tarpusavyje muštis, vienas kitam kumščiais sudavė smūgius į veidą. Vienu metu pastebėjo, kad R. P. jau mušasi su M. K. Kuris pirmas sudavė smūgius ir kiek kartų, dėl girtumo nepamena. Po konflikto pastebėjo, kad R. P. iš nosies bėga kraujas. Konfliktui pasibaigus, R. P. išėjo iš buto.

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 28 d., apie 02.00 val., eidamas su M. K. ir A. D., netoli A. D. daugiabučio pastebėjo ant žemės gulintį pažįstamą R. P. Šis buvo sąmoningas, bet stipriai apgirtęs nuo alkoholio. R. P. visi parvedė į namus pas S. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Po to, visi vartojo alkoholį. Po 4 val., R. P. pradėjo bartis su S. N. Tai nepatiko A. D., šis pradėjo bartis su R. P. Pamatęs, kad R. P. užsipuolė A. D., jo brolis M. K. puolė skirti. Matė kaip R. P., kažkaip sukdamasis, kumščiu kliudė brolio kairę veido pusę. Tada jo brolis M. K. vieną kartą kumščiu smogė į nosį R. P. Pastarajam pradėjo iš nosies bėgti kraujas, konfliktas baigėsi.

A. D., apklaustas kaip įtariamasis, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 28 d., apie 02.00 val., su broliais M. bei D. K. ėjo į jo namus išgerti. Netoli daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), ant pėsčiųjų tako, pastebėjo gulintį nepažįstamą vyrą. D. K. pažino, kad tai R. P. Visi trys pastarąjį parvedė į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyveno S. N. Visi nusprendė kartu pavartoti alkoholinių gėrimų. Apie 04.30 val., R. P. pradėjo bartis su S. N., sugyventinę vadinti įvairiais įžeidžiančiais žodžiais. Jis pradėjo R. P. raminti, liepė atstoti nuo S. N., bet pastarasis neklausė. Stovėdamas priešais R. P., rankomis paliesdamas pastarojo krūtinę, bandė pasodinti R. P. ant lovos, bet nepavyko. Tada R. P. jam vieną kartą kumščiu smogė į kairę veido sritį ir jis nugriuvo pusiau sėdomis ant žemės. R. P. jį apsižergė ir pradėjo kumščiuoti jam į veidą. Jis R. P. nesudavė nei vieno smūgio, tuo labiau į nosį. Dėl R. P. veiksmų jo atžvilgiu pareiškimo nerašys, pretenzijų pastarajam nereiškia.

M. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2025-05-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo R. P. parodymai, apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini);

2025-05-28 Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti po nukentėjusiojo R. P. kairiąja ausimi matomi sužalojimai;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 579/2025 (05), kurioje nurodyta, kad R. P. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinės ausies srityje, minkštųjų audinių patinimu nosies srityje, nosies kaulų lūžiu; dėl nustatyto nosies kaulų lūžio R. P. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu ar panašiai, mažiausiai 2 trauminiais poveikiais; R. P. nustatyti sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi;

2025-06-30 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje A. D. atžvilgiu, kuriame nurodyta, kad objektyvių duomenų, jog A. D. padarė nusikalstamą veiką R. P. atžvilgiu, nėra;

2025-07-03 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas į įvykio vietą kartu su nukentėjusiuoju R. P. vykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų turinys;

2025-07-09 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas ligoninės priėmimo skyriuje, policijos komisariate kartu su nukentėjusiuoju R. P. buvusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų turinys;

2025-07-10 „Perlas Finance“ pinigų pervedimo kvitu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis M. K. atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiajam R. P. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas 163,30 Eur sumai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą M. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Už šią veiką kaltinamajam gali būti skiriama arešto bausmė, nes tokia bausmės rūšis yra numatyta nusikalstamos veikos sankcijoje. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokuroro siūlomos bausmės rūšies ir prašo, esant galimybei skirti mažesnę bausmę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo asmenybė – M. K. teistas, teistumas išnykęs, duomenų apie baustumą administracine tvarka prie pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nepateikta, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalį, nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 49, 61 straipsnių nuostatas. Kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismas nemato pagrindo skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę, nei prašo prokuroras. Kadangi byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro nuomone, kad kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nustatant pareigas.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422, 425 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, M. K. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant M. K. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymo paslaugomis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktu, paskirti M. K. pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti M. K., kad, jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams Joniškyje prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.