Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens – A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 10 Eur (dešimties eurų) dydžio bauda;

pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta – 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nubaustas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 29 d., 0.36 val. iki 2016 m. gegužės 29 d., 1.38 val., būdamas neblaivus, nakties metu bute garsiai leido muziką, trikdydamas viešąją rimtį, taip pat nevykdė Šiaulių apskrities VPK PR vyr. patrulio T. B. ir vyr. patrulės I. Š., vykdančių policijos teisėtas pareigas, teisėto policijos pareigūnų nurodymo-reikalavimo: leisti perduoti mažametį vaiką močiutei laikinai priežiūrai, nusiraminti, taip pat atsisakė vykti į policijos įstaigą.

A. Ž. apeliaciniame skunde neigia aplinkybę, kad po 1-o policijos pareigūnų įspėjimo grojo muzika, ir kad tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jo veiką kvalifikuojant pagal ATPK 183 straipsnį, būtina remtis liudytojų parodymais, kurie nurodė, kad viešoji rimtis antrą kartą nebuvo sutrikdyta. A. Ž. nuomone, jį kaltinančios aplinkybės negali būti grindžiamos tik liudytojo K. K. parodymais, kuriuos paneigia bylos įrodymų visuma – liudytojų E. Š., S. S., M. Š., pareigūnes I. Š. teismo posėdžio metu duoti parodymai, 2016 m. gegužės 30 d. tarnybiniai pranešimai, jog antrą kartą triukšmo nebuvo. Apelianto nuomone, šiuo konkrečiu atveju vien skambučių įrašų ir K. K. tvirtinimo, jog dėl triukšmo namuose buvo sutrikdyta viešoji rimtis ir padarytas ATPK 183 straipsnyje numatytas pažeidimas, nepakanka. Dėl vėlesnio triukšmavimo nusiskundimų iš aplinkinių kaimynų nėra gauta, todėl liudytojo teiginiai ir pateiktas skambučių įrašas laikytini tik subjektyvia nuomone.

Apelianto nuomone, jo kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo yra neįrodyta. Muzikinio garso sklaidos matavimai administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu atlikti nebuvo ir aplinkybė, kad iš gyvenamosios patalpos (pagal pranešimą policijai) sklindantis triukšmas viršijo leidžiamą ekvivalentinį triukšmo lygį, jokiais prietaisais nustatyta nebuvo, remtis vien pareigūno T. B. prielaida, kad pamačius, jog policijos pareigūnai atvažiavo, buvo imituojama, kad jau miegama, ar liudytojo K. K. liudijimu apie triukšmą, ir konstatuoti ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymo faktą, neužtenka.

A. Ž. nuomone, teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad pažeidimo metu jis buvo neblaivus ir nepagrįstai šią aplinkybę pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliantas teigia, kad policijos pareigūnai prašė pasitikrinti blaivumą tik vaiko motinos S. S.. Nors vienas iš liudytojų teismo posėdžio metu nurodė, jog neva A. Ž. atsisakė tikrintis neblaivumą, o šio fakto dokumentuose neatžymėjo, tačiau, A. Ž. nuomone, jei pareigūnai būtų nurodę, kad jis vaiko tėvas (A. Ž.) taip pat turi tikrintis blaivumą, ir jam atsisakius tikrintis, šis faktas būtų užfiksuotas atitinkamuose dokumentuose. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra konstatuota, kokį kiekį alkoholio jis (A. Ž.) išgėrė su kava. Teismas, apelianto nuomone, neteisingai traktavo, jog jeigu būtų pavartojęs nedidelį kiekį alkoholio su kava, po tokio pakankamai ilgo tarpo nuo įvykio iki A. Ž. blaivumo patikrinimo sunkiai įtikinama, kad jam būtų nustatytas 1.28 promilių neblaivumas ir į tai teismas atsižvelgdamas padarė išvadą, jog įvykio metu A. Ž. buvo neblaivus. Tačiau, apelianto teigimu, jam policijos įstaigoje buvo nustatytas tik lengvas girtumas (1,28 promilės), kurį sukelia nedidelis alkoholio kiekis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracine tvarka nubaustas asmuo – A. Ž. apeliaciniu skundu nesutikdamas su jo pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, ir teigia, kad jis jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Tačiau, nors A. Ž. ir yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, vis dėlto, pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Todėl vien dėl to, jog A. Ž. yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn nepagrįstai. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. Ž. kaltės jam įvykdžius jo ginčijamus teisės pažeidimus, numatytus ATPK 183 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki aštuoniasdešimt šešių eurų. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.

Tai, kad A. Ž. nakties metu bute garsiai leido muziką, trikdydamas viešąją rimtį, taip pat nevykdė Šiaulių apskrities VPK PR vyr. patrulio T. B. ir vyr. patrulės I. Š., vykdančių policijos teisėtas pareigas, teisėto policijos pareigūnų nurodymo-reikalavimo: leisti perduoti mažametį vaiką močiutei laikinai priežiūrai, nusiraminti, taip pat atsisakė vykti į policijos įstaigą, patvirtina: apylinkės teismo posėdžių metu duoti liudytojų - policijos pareigūnų T. B. ir I. Š. parodymai (25-27 b. l.), kai jie parodė, kad pirmą kartą pas A. Ž. nuvyko dėl triukšmo, garsios muzikos, jie jį perspėjo, kad nusiramintų, pritildytų muziką ir netriukšmautų. Po kiek laiko gavo pakartotinį pranešimą, kad ir toliau A. Ž. bute triukšmauja, be to gauta informacija, kad bute yra kūdikis, kurio neblaivūs tėvai gali neprižiūrėti. Nuvykus antrą kartą į A. Ž. butą patikrinti, ar tinkamai prižiūrimas vaikas, ar tėvai yra blaivūs, rado vaiką, vaiko mamą, kuriai nustatė neblaivumą, todėl buvo priimtas sprendimas vaiką perduoti močiutei. A. Ž. kategoriškai atsisakė leisti išsivežti vaiką, buvo agresyvus ir nenuspėjamas, jam buvo liepta nusiraminti, bet jis buvo nusiteikęs agresyviai, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi neadekvačiai, nevykdė pareigūnų reikalavimų nusiraminti ir leisti močiutei išsivežti vaiką. Kai močiutė ruošėsi išsivežti vaiką, A. Ž. pradėjo dar labiau karščiuotis, todėl tam, kad būtų išvengta sunkesnių pasekmių, jis buvo perspėtas, kad jei nenusiramins ir nevykdys nurodymų, gali būti ir bus panaudota fizinė prievarta. A. Ž. nekreipė dėmesio į pareigūnų nurodymus, todėl buvo išsitrauktas „tazeris“, kurį pamatęs A. Ž. su jo pagalba gulėsi ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai; tokius nurodytų liudytojų parodymus atitinkantys tarnybiniai pranešimai (2-5 b. l.); liudytojų K. K. ir R. K. apylinkės teisme duoti parodymai (115, 116 b. l.), kai jie nurodė, kad 2016 m. gegužės 29 d. pas A. Ž. vyko balius, jie (liudytojai) tą naktį du kartus kvietė policijos pareigūnus dėl triukšmo sklindančio iš A. Ž. buto. Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus informaciniame rašte nurodyta informacija, kad 2016-05-29 00.30 val. ir 2016-05-29 1.22 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuoti K. K. pranešimai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl triukšmo bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2016-05-29 00.33 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas R. A. pranešmas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), dėl triukšmo bute, adresu (duomenys neskelbtini) (88 b. l.). Ir nors apelianto skundu bandoma įtikinti, kad liudytojas K. K. suinteresuotas pakenkti A. Ž., jį apkalbėdamas, tačiau, apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo netikėti minėto liudytojo parodymais. Liudytojo K. K. suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, jo parodymai nuoseklūs ir tapatūs, ir jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliaciniame skunde A. Ž. nurodo, kad muzikinio garso sklaidos matavimai administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu atlikti nebuvo ir aplinkybė, kad iš gyvenamosios patalpos (pagal pranešimą policijai) sklindantis triukšmas viršijo leidžiamą ekvivalentinį triukšmo lygį, jokiais prietaisais nustatyta nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 183 str., nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, pakanka įrodyti, kad buvo sutrikdyta viešoji rimtis. Todėl vien ta aplinkybė, kad galimo teisės pažeidimo metu nebuvo atliktas triukšmo matavimas ir nenustatytas triukšmo lygis, neduoda pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktos medžiagos, protokole nurodytu laiku iš A. Ž. buto sklido didelis triukšmas, garsi muzika, ir tai buvo girdima kaimyniniuose butuose, dėl ko ir buvo sutrikdyta viešoji rimtis, o nusiskundimai kilo iš asmenų, kvietusių policijos pareigūnus, pusės.

A. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylos duomenis, neteisingai nustatė aplinkybę, jog pažeidimo padarymo metu jis buvo neblaivus ir nepagrįstai šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esminis bylos įrodymas, pagrindžiantis A. Ž. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės ,,Alcotest 6810 Nr. (duomenys neskelbtini)“ rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog A. Ž. 2016 m. gegužės 29 d. 2.48 val. nustatytas 1,28 promilių girtumas. Šiais alkoholio matuoklio parodymais nėra jokio pagrindo abejoti, kadangi šiuos duomenis patvirtina policijos pareigūnų T. B. ir I. Š. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, jog A. Ž. buvo akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai (2-5 b. l.). Tokius duomenis taip pat patvirtina ir policijos pareigūnų T. B. ir I. Š. parodymai apylinkės teismo posėdžio metu, kuomet T. B. parodė, kad A. Ž. akivaizdžiai buvo neblaivus (25-27 b. l.). Be to, liudytoja E. Š. apylinkės teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad A. Ž., atvykus policijos pareigūnams, su kava vartojo alkoholį (17, 18 b. l.). Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo teiginiai, kad jis byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo neblaivus laikytini pasirinkta gynybos taktika, todėl atmestini.

Taip pat pažymėtina, kad A. Ž. veikos kvalifikavimui neturi įtakos jo nurodytos aplinkybės dėl tariamų policijos pareigūnų veiksmų jo atžvilgiu neteisėtumo. Pažymėtina, kad manydamas, jog policijos pareigūnų veiksmai yra neteisėti ar viršijo jų įgaliojimų ribas, asmuo galėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. O be to, šioje byloje yra svarstomas ne pareigūnų T. B. ir I. Š., o A. Ž. veiksmų neteisėtumo klausimas, tai objektyviai įrodyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens A. Ž. apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad A. Ž. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 183 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje. Būtent todėl nubaustojo asmens apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutarimą nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.