- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- 1Sk-436
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Algerdas Urbšys, Romualdas Lincevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Stankaus, Algerdo Urbšio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo V. Š. 2008-11-20 skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-18 nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl V. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2002-12-21 nuosprendžiu pagal LR BK 104 str. ir jam paskirta bausmė - 8 metai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas 3 kartus. Bausmė pradžia 2002-04-28. Bausmės pabaiga 2010-04-28.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2008-11-18 nutartimi atmetė Marijampolės pataisos namų administracijos teikimą dėl V. Š. lygtinio paleidimo, motyvuojant tuo, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. Š. iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
V. Š. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-11-18 nutartį. Skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į šeimyninę nuteistojo padėtį, dukra neįgali, jai reikalinga kasdieninė priežiūra. Išėjęs į laisvę nuteistasis darbą turės.
Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. skundas atmestinas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Baudžiamajame įstatyme nustatyti tokie bausmės tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pagal LR BVK 157 str. 3 d. gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų asmenys, laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Teismas nustatė, kad V. Š. atliko įstatyme nustatytą 2/3 bausmės, būtiną lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, V. Š. bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai, nuolat pažeidinėjo vidaus tvarkos reikalavimus, turi 12 galiojančių nuobaudų, 6 negaliojančias nuobaudas, skatintas 4 kartus. Marijampolės pataisos namų pateiktoje charakteristikoje nurodyta, jog nuteistojo V. Š. netikslinga lygtinai paleisti iš pataisos namų pagal LR BVK 157 str. 3 d. 3 p.
LR BVK 157 str. teismo neįpareigoja privalomai lygtinai paleisti nuteistą asmenį, atlikusį tam tikrą dalį bausmės, o tik numato galimybę atsižvelgiant į esamas aplinkybes, asmenybę, nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Teismas atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą bei pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pataisos namų administracijos nuomonę, neatliktos bausmės dalį, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės ( BVK 157 str. 1 d.). Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. Š. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą. Neatliktos bausmės dalis dar didelė. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Pirmos instancijos teismas nenustatė, kad nuteistasis pasitaisė. Nuteistojo pasitaisymą apibūdina jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo: laisvės atėmimo įstaigos režimo laikymasis, požiūris į darbą ir mokymąsi bei kitas pataisos priemones, geranoriškas požiūris į kitus nuteistuosius, dalyvavimas bausmės taikymo vietos socialinės reabilitacijos renginiuose, neturėjimas galiojančių drausminių nuobaudų. Tokį nuteistojo elgesį gali patvirtinti laisvės atėmimo vietos administracijos charakteristikos.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad lygtinai paleidus V. Š. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirtos bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Išnagrinėjus visas aukščiau pateiktas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių nekelia, tokiu būdu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.