Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjos K. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo, teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja K. J., gim. (duomenys neskelbtini) yra J. J., gim. (duomenys neskelbtini) dukra (6 b. l.). J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). Testamentų registro išrašas patvirtina faktą, kad iki (duomenys neskelbtini) registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų ir palikėjo palikimo priėmimo faktų (22 b. l.). VĮ Registrų centro išraše užfiksuoti duomenys apie palikėjui priklausantį turtą: 1/3 dalies žemės sklypo ir 1/3 pastatų esančių adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. ir žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (7-16 b. l.). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja po tėvo mirties pradėjo valdyti jo turtą, per įgaliotą asmenį padengė palikėjo žemės mokesčio įsiskolinimą (17-21 b. l.).

Pareiškėjos teigimu, nors po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė tuojau po jo mirties, pradėdama faktiškai valdyti palikėjo turtą dalį, ją tvarkė, mokėjo mokesčius, tačiau paveldėjimo įteisinti negali, nes yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kitokiu būdu, nei juridinio fakto nustatymas, negali gauti tai patvirtinančių dokumentų.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. K. J. yra mirusiojo J. J. įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors ji dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau turtą valdė, juo naudojosi ir prižiūrėjo, t. y. mirusio tėvą palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Toks palikimo priėmimas atitiko įstatymo reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja K. J. priėmė savo mirusio tėvo J. J. palikimą iš karto po jo mirties, faktiškai pradėdama jo turtą valdyti, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.