Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ir atsakovo akcinės bendrovės Lietuvos paštas atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1244-560/2012 pagal ieškovo Generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams akcinei bendrovei Lietuvos paštui, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Skala“ ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo LR susisiekimo ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas – Generalinio prokuroro pavaduotojas nustatė, kad buvo pažeistos atsakovo AB Lietuvos pašto, kurio visų akcijų savininkas yra valstybė, teisės ir teisėti interesai, iš ko ieškovas daro išvadą, kad buvo pažeisti ir Lietuvos valstybės bei jos piliečių teisės ir teisėti interesai. Todėl ieškovas, siekdamas apginti viešąjį interesą (CPK 49 str., Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d., 2 d. 1 p.), kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-06-12 tarp atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ sudarytą 5,08 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį; pripažinti negaliojančiu 2008-12-11 tarp atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo ir papildymo;pripažinti negaliojančia 2008-12-16 tarp atsakovų UAB „Skala“, AB SEB banko ir AB Lietuvos pašto sudarytą trišalę sutartį Nr. 0040704072666-37;taikyti restituciją: B UAB „Skala“ naudai priteisti 5,08 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), AB Lietuvos pašto naudai iš B UAB „Skala“ priteisti 500000 Lt bei iš AB SEB banko 3000000 Lt;priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. ieškinio reikalavimas dėl restitucijos taikymo yra pareikštas netinkamam atsakovui bankui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai tenkintini.

Šioje byloje ieškinį pareiškė Generalinio prokuroro pavaduotojas, kuris gindamas viešąjį interesą prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2008-06-12 tarp atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ sudarytą 5,08 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį; 2008-12-11 tarp atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ sudarytą susitarimą dėl minėtos sutarties pakeitimo ir papildymo; 2008-12-16 tarp atsakovų UAB „Skala“, AB SEB banko ir AB Lietuvos pašto sudarytą trišalę sutartį bei taikyti restituciją.

Šalys 2008 m. gruodžio 11 d. sudarė susitarimą dėl minėtos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo ir papildymo, kuriame papildomai aptarė atsiskaitymo pagal 2008-06-12 žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį sąlygas. Papildomai 2008-12-16 buvo sudaryta trišalė sutartis Nr. 0040704072666- 37 tarp AB SEB bankas, UAB „Skala“ ir AB Lietuvos paštas, pagal kurią susitarimo šalys susitarė dėl 2008-06-12 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo.

Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartimi atsakovui UAB „Skala“ iškėlė bankroto bylą.

Dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia ir niekine LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, kaip prieštaraujančios imperatyvioms Viešųjų pirkimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 841 nuostatoms.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Šiam sandorio negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai, kurių privalo laikytis perkančiosios organizacijos, darytina išvada, jog sandoris, sudarytas nesilaikant šio įstatymo nuostatų, pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu.

Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymu siekiama užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą. Dėl nurodytų priežasčių viešųjų pirkimų procedūra yra detaliai reglamentuota imperatyviomis teisės normomis, įtvirtintomis Viešųjų pirkimų įstatyme ir šį įstatymą įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos netaikomos žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui bet kokiomis finansinėmis priemonėmis; žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įgyvendindama minėtą Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatą, LR Vyriausybė 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtino Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašą.

AB Lietuvos paštas kaip perkančioji organizacija, įsigydamas ginčo Žemės sklypą, privalėjo laikytis imperatyvių Viešųjų pirkimų įstatymo ir LR Vyriausybės m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo nuostatų.

Pagal Aprašo 2 punktą prieš priimant sprendimą dėl pirkimo, perkančiosios organizacijos vadovas turi patvirtinti sprendimo ekonominį ir (ar) socialinį pagrindimą ir kriterijus, kuriais turi vadovautis pirkimo komisija. Pirkimo sprendimo ekonominiame ir (ar) socialiniame pagrindime turi būti išnagrinėtos kelios alternatyvos tikslui pasiekti ir nurodyta vertinimo kriterijų svarba (įvertinant kriterijus pinigais ar procentais arba nustatant kriterijų eilę pagal svarbą) sprendimui įgyvendinti, tačiau nagrinėjamu atveju tai padaryta nebuvo.

Pagal Aprašo 11 punktą perkančiosios organizacijos sprendimu pirkimui organizuoti ir atlikti turi būti sudaryta pirkimo komisija, patvirtintas komisijos darbo reglamentas. Pažymėtina, kad organizuojant naujo žemės sklypo Pašto pervežimo centro statybai pirkimą, tokia pirkimo komisija sudaryta nebuvo, komisijos darbo reglamentas taip pat nebuvo patvirtintas.

VPĮ 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte įvardintos įmonės, kurioms kompetentinga institucija suteikė įstatymu ar kitais teisės aktais specialiąją ar išimtinę teisę verstis kuria nors šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla ir dėl to tai daro esminį poveikį kitų įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą. Šio straipsnio 2 dalies 7 punkte yra nurodytas pašto paslaugų teikimas ir nustatyta, kad pašto paslaugos suprantamos taip, kaip yra apibrėžtos Pašto įstatyme. Pašto įstatymo 2 straipsnio 12 punkte apibrėžta sąvoka pašto paslaugos - tai pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas. Pažymėtina, kad pateikiamoje sąvokoje neminimos nei universaliosios, nei rezervuotosios paslaugos. Pašto įstatymo 2 straipsnio 23 punkte nustatyta, kad universaliųjų pašto paslaugų teikėjas - valstybės įmonė Lietuvos paštas ir (ar) kiti pašto paslaugų teikėjai, Vyriausybės įgalioti teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies teritorijoje. Išdėstytų nuostatų pagrindu galima teigti, kad nei įstatymu, nei kitais teisės aktais AB Lietuvos paštas nesuteikta išimtinė teisė teikti pašto paslaugas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta teisėjų kolegija daro išvadą, kad AB Lietuvos paštas yra privatus juridinis asmuo, kurio visų akcijų savininkė yra valstybė, atstovaujama Susisiekimo ministerijos, žemės sklypas turėjo būti įsigytas nuosavybėn vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtintu Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašu. Laikytina, kad ginčo žemės sklypo 2008 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis, ir vėlesni jos pakeitimai (2008-12-11 ir 2008-12-16 susitarimai) buvo sudaryti, pažeidžiant LR CK 1.80 str. imperatyvias įstatymo normas, t.y. LR Viešųjų pirkimų įstatymo ir šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų - Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo nuostatas.

Dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia LR CK 1.82 str. pagrindu

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl to ar pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. birželio 12 d. tarp atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ sudarytą žemės sklypo, pirkimo-pardavimo sutartį CK 1.82 straipsnio pagrindu, kilo ginčas dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens tikslams teisinio kvalifikavimo ir kitos sandorio šalies nesąžiningumo nustatymo. Apeliantų teigimu ginčo sutartis yra nuostolinga AB Lietuvos paštas ir prieštarauja jo veiklos tikslams.

CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus asmens valdymo organų, gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, pagal kurią sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, būtina nustatyti tam tikrų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieštarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio šalis sąžiningai ar ne, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Vasmangas v. UAB Valdo leidykla, bylos Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Beltateksas“ v. UAB „Sarteksas“, bylos Nr. 3K-3-534/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto Medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011; kt.).

Pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms šio straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiškų, akivaizdų sandorio nenaudingumą, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių.

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo, pripažinti negaliojančia ginčo sutartį CK 1.82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu ir nurodė, kad ieškovas nepaneigė UAB „Skala“ kaip ginčo sutarties sąžiningumo.

Kaip matyti iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, šalys susitarė, kad žemės sklypo pirkimo kaina 17381400 Lt (su PVM).

Atkreiptinas dėmesys, kad AB Lietuvos paštas yra privatus juridinis asmuo , kurio visų akcijų savininkė yra valstybė.

Bylos duomenimis UAB „Skala“ 2007-07-05 žemės sklypą įsigijo už 6197600 Lt, tuo tarpu ginčo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 2166863 Lt. Šis žemės sklypas buvo įkeistas AB SEB bankui. 2007-07-18 hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeičiamo žemės sklypo rinkos vertė 2540000. UAB „Causa Formalis“ 2010-01-14 turto vertė nustatymo pažymoje nurodyta, kad 2008-02-15, 2008-04-24, 2008-06-09 buvo 2500000 Lt.

2010 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas paskyrė retrospektyvinę nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Tai reiškia, kad buvo siekiama nustatyti nekilnojamojo turto vertę ginčo sutarties sudarymo dienai. Ekspertas pateikė 3 turto vertės išvadas: 1. 1510000 Lt, 2. 11170000 Lt, 3. 5460000 Lt. Teismas vadovavosi antrąja eksperto išvada ir sprendė, kad ginčo sutarties kaina – 14 730 000 Lt plius PVM, nėra pripažintina neprotingai didele ir nesąžininga, kuri galėtų pažeisti AB Lietuvos pašto tikslus. Teisėjų kolegija negali sutikti su tolia pirmosios instancijos išvada ir laiko, kad teismas spręsdamas dėl žemės sklypo kainos pagrįstumo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir nevertindamas visumos byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų priėmė nepagrįstą nutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu pateikta ginčo žemės sklypo vertės analizė ir byloje esantys duomenys apie atsakovo UAB „Skala“ patirtas papildomas išlaidas keičiant žemės sklypo paskirtį neleidžia daryti išvados, kad ginčo sutartyje numatyta kaina yra pagrįsta ir neprieštarauja juridinio asmens tikslams, nes pagal AB Lietuvos pašto įstatų 10 punktą pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai yra teikti universaliąsias, rezervuotąsias, kitas pašto, pasiuntinių, finansines paslaugas, teikti kitas paslaugas ir vykdyti kitą veiklą, siekti pelno, racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininko interesus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad ginčijama sutartimi, kuria ginčo žemės sklypas buvo nupirktas už 17381400 Lt, t.y. kelis kartus brangiau nei tuo metu buvusi rinkos kaina pagal turto vertintojų pateiktus duomenis, o taip pat tai, kad atsakovas būdamas apdairus ir rūpestingas rinkos dalyvis, žinodamas apie AB Lietuvos paštas kaip juridinio asmens tikslus ir interesus bei matydamas, kad ginčijamo sandorio kaina aiškiai viršijanti Žemės sklypo rinkos vertę ir atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas buvo įkeistas BAUA „Skala“ prievolių vykdymo užtikrinimui, akivaizdžiai rodo sandorio nenaudingumą AB Lietuvos paštas, veikė nesąžiningai ir tokiu būdu pažeidė LR CK 1.82 str. reikalavimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis yra aiškiai nenaudinga AB Lietuvos paštas, prieštaraujanti šio privataus juridinio asmens veiklos tikslams ir iškreipianti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, dėl ko viena sutarties šalis turėjo nepagrįstų turtinių praradimų.

Dėl restitucijos taikymo

Civilinio kodekso 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuomet, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. CK 6.145 straipsnyje nustatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusio šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo. Ši nuostata įtvirtinta CK 1.138 straipsnio 2 punkte, nurodant, kad vienas civilinių teisių gynybos būdų yra iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimas. Esminis restitucijos bruožas (požymis) yra tas, kad restitucija galima tik tarp sandorio šalių. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp AB Lietuvos paštas ir UAB „Skala“, vėlesni sutarties pakeitimai ir papildymai buvo padaryti 2008 m. gruodžio 11 d. Papildomai 2008 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryta trišalė sutartis Nr. 0040704072666-37 tarp AB SEB bankas, UAB „Skala“ ir AB Lietuvos paštas, pagal kurią susitarimo šalys susitarė dėl 2008-06-12 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo. Taigi šių sandorių šalys buvo AB Lietuvos paštas, UAB „Skala“ ir AB SEB bankas. Byloje nustatyta, kad AB Lietuvos paštas, vykdydamas nustatytus įsipareigojimus, sumokėjo dalį kainos: 500000 Lt AB „Skala“ ir 3000000 Lt AB SEB Vilniaus bankui. Darytina išvada, kad žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu atitinkamai pripažinti negaliojančiu 2008 m. gruodžio 11 d. tarp atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ sudarytas susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo ir papildymo bei pripažintina negaliojančia 2008 m. gruodžio16 d. tarp atsakovų UAB „Skala“, AB SEB banko ir AB Lietuvos pašto sudaryta trišalė sutartis Nr. 0040704072666-37 ir taikant restituciją BUAB „Skala“ naudai priteisti 5,08 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), AB Lietuvos pašto naudai iš BUAB „Skala“ priteisti 500000 Lt bei iš AB SEB banko 3000000 Lt. Atsižvelgiant, kad UAB „Skala“ iškelta bankroto byla, todėl AB Lietuvos paštas įtrauktinas į BUAB „Skala“ kreditorių sąrašą su 500000 Lt finansiniu reikalavimu.

Dėl kitų proceso klausimų

Atsakovas AB Lietuvos paštas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija laiko, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas.

Atskirajame skunde atsakovas AB Lietuvos paštas taip pat prašo skirti pakartotinę ekspertizę šioje civilinėje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu šis apelianto prašymas nepagrįstas, nes byloje jau yra atlikta viena ekspertizė, o teismas priimdamas procesinį sprendimą neprivalo vadovautis eksperto išvada. Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima priimti sprendimą, todėl šis apelianto prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantų generalinio prokuroro ir atsakovo AB Lietuvos paštas atskirųjų skundų argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimą pripažinti negaliojančia žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį išsprendė ne sprendimu, bet nutartimi. Pažymėtina, jog visi klausimai bankroto byloje sprendžiami teismo nutartimis. Teismo sprendimas priimamas vieninteliu atveju, kai sprendžiama dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.). Kadangi ieškovo ieškinys dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo nagrinėjamas bankroto byloje, pirmosios instancijos teismas jį pagrįstai išsprendė nutartimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, priėmus naują nutartį pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. UAB „Skala“ naudai iš AB SEB banko priteisiama 6500 Lt išlaidų patirtų dėl teismo paskirtos ekspertizės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-06-12 tarp atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ sudarytą 5,08 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo sutartį;

Pripažinti negaliojančiu 2008-12-11 tarp atsakovų AB Lietuvos pašto ir UAB „Skala“ sudarytą susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo ir papildymo;

Pripažinti negaliojančia 2008-12-16 tarp atsakovų UAB „Skala“, AB SEB banko ir AB Lietuvos pašto sudarytą trišalę sutartį Nr. 0040704072666-37;

Taikyti restituciją: B UAB „Skala“ naudai priteisti 5,08 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), AB Lietuvos pašto naudai iš B UAB „Skala“ priteisti 500000 Lt bei iš AB SEB banko 3000000 Lt;

Priteisti BUAB „Skala“ iš AB SEB bankas 6500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų teismo paskirtos ekspertizės atlikimo.

AB Lietuvos paštas įtraukti į BUAB „Skala“ kreditorių sąrašą su 500000 Lt finansiniu reikalavimu.