Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Astos Vailionės,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovei A. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, tretieji suinteresuoti asmenys R. A. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (10.16) VPA_SP9-3; 2) VSDFV 2023 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-8824.

Pareiškėjas skunde, jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) pareigūnas R. A. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Kauno AVPK viršininko 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 20-TE-68 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 17 punktu, pasibaigus įstatymų nustatytam tarnybos einant tam tikras pareigas laikotarpiui, kai jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (10.16E) VPE_SP6E-128 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo R. A.“ R. A. buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą - 749,14 Eur per mėnesį neterminuotai nuo 2019 m. vasario 4 d. Minėtas Kauno AVPK viršininko 2019 m. sausio 30 d. įsakymas buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu, o Kauno AVPK įpareigotas grąžinti R. A. į iki atleidimo eitas pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3166-415/2020 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria Kauno AVPK įsipareigojo per 3 dienas atleisti R. A. iš vidaus tarnybos, bei per 5 dienas išmokėti 3 vidutinių R. A. darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių išeitinę kompensaciją; per 5 dienas išmokėti R. A. už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną po 132,85 Eur neatskaičius mokesčių vidutinį vienos darbo dienos darbo užmokestį nuo 2019 m. vasario 3 d. dienos iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (išskaičiuojant išmokėtą 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; taip pat per 5 dienas išmokėti R. A. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; įskaityti priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. vasario 3 d. iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos į vidaus tarnybos stažą. Vykdant teismo nutartį, Kauno AVPK viršininko 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 20-TE-106 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ R. A. atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2020 m. vasario 10 d.

VSDFV Utenos skyrius, 2021 m. sausio 5 d. atlikęs perskaičiavimą, priėmė sprendimą Nr. (10.16E) VPE_SP6E-2 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo R. A.“, kuriuo R. A. buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą 804,33 Eur per mėnesį neterminuotai nuo 2020 m. vasario 11 d., o taip pat pripažino 2019 m. kovo 15 d. savo priimtą sprendimą Nr. (10.16E) VPE_SP6E-128 netekusiu galios. VSDFV Utenos skyrius 2020 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (10.16) VPE_SP8-2 „Dėl R. A. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permokos nustatymo“, kuriuo nustatė R. A. susidariusią 9167,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką.

VSDFV Utenos skyrius 2021 m. vasario 26 d. raštu kreipėsi į Policijos departamentą, prašydamas atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą 9167,74 Eur žalą, atsiradusią Kauno AVPK pareigūnui R. A. mokant pareigūnų valstybinę pensiją nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 10 d. Policijos departamentas 2021 m. balandžio 21 d. raštu atsakė VSDFV Utenos skyriui, nurodydamas, kad susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka turėtų būti reikalaujama ir išieškoma iš ją be pagrindo gavusio R. A., atsižvelgiant į tai, kad teisinis pagrindas gauti pensiją buvo panaikintas, o pareigūnas nevykdė įstatymuose įtvirtintos pareigos pranešti VSDFV apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai mokėti.

VSDFV Utenos skyrius 2021 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu, prašydamas iš atsakovo Policijos departamento priteisti 9 167,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką, kaip žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimą. Administracinė byla buvo nutraukta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi, gavus pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus (po VSDFV teritorinių skyrių reorganizacijos, VSDFV Utenos skyriaus procesinės teisės perėjo VSDFV Panevėžio skyriui) pareiškimą, dėl prašymo atsisakymo.

VSDFV Panevėžio skyrius priėmė byloje skundžiamą 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato R. A. 9 167,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoką už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 10 d., kuri susidarė patikslinus Kauno AVPK pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį apie R. A. atleidimą iš tarnybos. Sprendime nurodoma, kad permoka nustatyta VSDFV Utenos skyriaus 2021 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. VPE_SP8-2 „Dėl R. A. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permokos nustatymo“.

Kauno AVPK apskundė 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą, tačiau VSDFV 2023 m. liepos 27 d. sprendimu atmetė šį skundą.

Pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais ir nurodo, kad 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas yra nemotyvuotas faktais ir teisės aktų normomis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams. Be to, nurodo, kad šiuo atveju nėra Kauno AVPK kaltės dėl susidariusios pensijos permokos, o atsakovas skundžiamais sprendimais nepagrindė Kauno AVPK kaltės dėl VSDFV Utenos skyriaus išmokėtos sąlyginai didelės sumos (9 167,74 Eur) R. A. bei neįrodė neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas nurodė, kad R. A. pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama nuo 2019 m. vasario 4 d. Kauno AVPK ar Policijos departamentas sprendimo nei dėl pensijos dydžio, nei dėl pensijos išmokėjimo dienos, nei dėl priedo ar kitų su pareigūno valstybinės pensijos skyrimu klausimų su VSDFV nederino ir negalėjo derinti. Kauno AVPK ar Policijos departamentas ne tik, kad nebuvo informuoti apie priimtus sprendimus, bet ir objektyviai negalėjo jų skųsti, daryti kitokios įtakos jų priėmimui.

Pareiškėjas pažymėjo tai, kad 2019 m. kovo 15 d. VSDFV Utenos skyriaus sprendimu R. A. buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą neterminuotai nuo 2019 m. vasario 4 d. Taip pat, vėlesniu, t. y. 2021 m. sausio 5 d. VSDFV Utenos skyriaus sprendimu R. A. buvo perskaičiuota ir toliau mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą neterminuotai nuo 2020 m. vasario 11 d. Nepaisant to, kad apie mokamą ir gaunamą pensiją už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą žinojo VSDFV Utenos skyrius ir pats R. A., pastarasis dalyvaudamas teisminiuose procesuose, o būtent administracinėse bylose Nr. eI-3959-428/2019 ir Nr. eA-3166-415/2020, tiek pats, tiek per atstovą, nepranešė tokios informacijos nei teismui nei vienai iš proceso šalių. R. A. nuslėpė faktą dėl gaunamos pensijos, dėl ko šios gautos pajamos nebuvo apskaitytos ir aptartos taikos sutartyje taip, kaip buvo aptarta ir išskaityta R. A. gauta 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Todėl tokie veiksmai negali būti laikomi kaip sąžiningi ir atitinkantys geros moralės ir teisingumo principus.

Taip pat nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas reglamentuoja teisinius santykius, susijusius su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimu, todėl šio įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalis laikytina specialiąja teisės norma VSDĮ 21 straipsnio atžvilgiu. Dėl šios priežasties, Kauno AVPK nuomone, šioje situacijoje VSDFV privalėjo vadovautis būtent Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalimi ir spręsti klausimą, dėl R. A. atsakomybės ir pareigos grąžinti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką.

Kauno AVPK taip pat laikosi pozicijos, kad šioje situacijoje aktualios Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - Civilinis kodeksas) įtvirtintos nuostatos, susijusios su be pagrindo įgytu turtu. Nagrinėjamu atveju pareigūnui R. A. pensija buvo paskirta ir tam tikrą laikotarpį mokama esant teisiniam pagrindui, jį atleidus iš vidaus tarnybos. Tačiau, teismo sprendimu panaikinus Kauno AVPK viršininko 2020 m. vasario 7 d. įsakymą, šis pagrindas išnyko. Pripažinus pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos neteisėtu, pareigūnui išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį (atlygintinos negautos pajamos), socialinio draudimo įmokos už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Taigi, susidarė situacija, pagal kurią R. A. vienu metu gavo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei pareigūnų valstybinę pensiją. Šiuo atveju, R. A. buvo išmokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį bei pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios mokėjimo pagrindas buvo panaikintas. Todėl laikytina, kad R. A. be pagrindo įgijo turtą, kuris turi būti grąžinamas.

Atsakovas atsiliepimu bei atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – Įstatymas) ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – Nuostatai). Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama tik išėjusiems iš tarnybos pareigūnams. To paties 3 straipsnio 7 dalyje yra imperatyviai nurodoma, kad tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių pensijas.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata, R. A. atleidus iš vidaus tarnybos, VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. kovo 15 d. sprendimu R. A. buvo paskirta ir mokama nuo 2019-02-04 pareigūnų ir karių valstybinė pensija.

Atsakovas nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius 2020-09-07 gavo Policijos departamento persiųstą R. A. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo (perskaičiavimo) bei parengtus pensijos skyrimui reikalingus dokumentus. Iš gautų dokumentų matyti, kad R. A. atleidimo iš tarnybos data buvo pakeista remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3176-415/2020. LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje patvirtinta R. A. ir Kauno AVPK bei Policijos departamento pasirašyta 2020 m. sausio 17 d. taikos sutartis. Šia taikos sutartimi Kauno AVPK buvo įpareigotas į R. A. vidaus tarnybos stažą įskaityti priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo iš pareigų laikotarpį nuo 2019-02-03 (nuo atleidimo dienos) iki R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos šalių susitarimo dienos. Kauno AVPK įsakymu Nr. 20-TE-106 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ buvo pripažintas negaliojančiu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 20-TE-68 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktas ir atleidimo data iš vidaus tarnybos pakeista iš 2019-02-03 į 2020-02-10.

Vadovaujantis pirmiau nurodytu reglamentavimu, VSDFV Utenos skyrius 2021 m. sausio 7 d. sprendimu ir vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, bei atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, pasikeitus atleidimo iš vidaus tarnybos datai iš 2019-02-03 į 2020-02-10 ir papildomai į tarnybos laiką įskaitant laikotarpį nuo 2019-02-04 iki 2020-02-10, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 10 d. susidarė 9 167,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoka. Permoka susidarė dėl to, kad laikotarpis nuo 2019-02-04 iki 2020-02-10 įskaitytas į R. A. vidaus tarnybos laiką (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tarnaujantiems pareigūnams pareigūnų ir karių valstybinė pensija nemokama (Įstatymo 3 straipsnio 7 dalis).

Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis VSDĮ 21 straipsnio 1 dalimi, juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį, jeigu patikslinus draudėjo pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. VSDĮ 21 straipsnį reikėtų taikyti sistemiškai – bet kokios Fondo valdybos Panevėžio skyriaus mokamos išmokos permoka yra žala, kaip tai numatyta VSDĮ 21 straipsnio 1 dalyje, tačiau tuo pačiu teisės akto nuostata, kad žala išieškoma įstatymų nustatyta tvarka, nėra automatinis nukreipimas į Civilinio kodekso normas dėl žalos išieškojimo (arba tik į jas). Specialioji teisės norma – VSDĮ 21 straipsnio 3 dalis - suteikia Fondo valdybos Panevėžio skyriui teisę iš draudėjo, patikslinusio duomenis, kai dėl šios priežasties susidaro išmokos permoka, išieškoti tą permoką VSDĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka (būdais). Bet kokios (socialinio draudimo ar kitos) išmokos permokos, kurios išieškojimo terminas nėra praėjęs, išieškojimas iš draudėjo, dėl kurio veiksmų/neveikimo atsirado permoka, turėtų būti vykdomas pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį, t. y. 20 straipsnyje numatytais būdais.

Atsakovo teigimu, vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad minėta 9167,74 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoka susidarė dėl nuo Kauno AVPK priklausančių priežasčių (R. A. buvo neteisėtai atleistas iš pareigų, o po to grąžintas į tarnybą, o tarnaujantiems pareigūnams pareigūnų ir karių valstybinė pensija nemokama), Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (10.16) VPA_SP9-3 susidariusią permoką išieškoti iš Kauno AVPK priverstine tvarka yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šį sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. A. rašytiniais paaiškinimais ir teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir nurodė, kad Taikos sutartyje visą kaltę su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis dėl neteisėto atleidimo prisiėmė pareiškėjas ir Policijos departamentas. Pasirašydamos sutartį šalys pareiškė ir garantavo savo rūpestingumą ir sąžiningumą, bei tai, kad turtinių ginčų nekils ateityje, tačiau pareiškėjas sutartinių įsipareigojimų nesilaiko. Pareiškėjo nesąžiningumas pasireiškia, tuo, kad nuo teismo nuslepiamos Taikos sutarties tarp jo, pareiškėjo ir Policijos departamento pasirašymo aplinkybės. Pareiškėjas ir Policijos departamentas buvo informuoti apie jam paskirtą valstybinę pensiją, dėl kurios permokos šioje byloje vyksta ginčas, tačiau sąmoningai vengė Taikos sutartyje tai aptarti. Be to, Policijos departamentas, turintis didelę patirtį, susijusią su valstybinių pensijų skyrimu, pirmą ir antrą kartus skiriant R. A. valstybinę pensiją, skaičiavo jo stažus ir atlyginimus, jo prašymus teikė VSDFV, todėl galėjo ir turėjo suprasti, jog valstybinė pensija jam buvo paskirta ir bus perskaičiuota. Duomenų apie tai, kad R. A. nepaskirta valstybinė pensija nėra, todėl sistemiškai aiškinant aplinkybes, pareiškėjas neturėjo pagrindo to tikėtis. Pareiškėjas ir Policijos departamentas turi gausią patirtį, susijusią su vidaus reikalų sistemos pareigūnų pensijų permokomis. Policijos departamentas ir pareiškėjas yra pavaldumo ir veiklos santykiais susiję juridiniai asmenys, kurie veikia kartu. Iš paaiškėjusių ginčo aplinkybių matyti, kad pareiškėjas ir Policijos departamentas, iš anksto žinodami ir siekdami ateityje atsikratyti materialinės atsakomybės, sąmoningai pasirašė su R. A. Taikos sutartį, kurioje materialinę ir teisinę atsakomybę perdavė pareiškėjui.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilęs dėl 2023-05-30 VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimo, kuriuo nutarta išieškoti priverstine tvarka į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš Kauno AVPK R. A. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoką už laikotarpį nuo 2019-02-04 iki 2020-02-10, kuri susidarė patikslinus Kauno AVPK pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį apie R. A. atleidimą iš tarnybos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno AVPK pareigūnas R. A. buvo atleistas iš vidaus tarnybos Kauno AVPK viršininko 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 20-TE-68 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 17 punktu, pasibaigus įstatymų nustatytam tarnybos einant tam tikras pareigas laikotarpiui, kai jis nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų pareigų. VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. (10.16E) VPE_SP6E-128 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo R. A.“ (toliau – ir 2019 m. kovo 15 d. sprendimas) R. A. buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą - 749,14 Eur per mėnesį neterminuotai nuo 2019 m. vasario 4 d. Minėtas Kauno AVPK viršininko 2019 m. sausio 30 d. įsakymas buvo panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu, o Kauno AVPK įpareigotas grąžinti R. A. į iki atleidimo eitas pareigas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3176-415/2020 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria Kauno AVPK įsipareigojo per 3 dienas atleisti R. A. iš vidaus tarnybos, bei per 5 dienas išmokėti 3 vidutinių R. A. darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių išeitinę kompensaciją; per 5 dienas išmokėti R. A. už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną po 132,85 Eur neatskaičius mokesčių vidutinį vienos darbo dienos darbo užmokestį nuo 2019 m. vasario 3 d. dienos iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (išskaičiuojant išmokėtą 6 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; taip pat per 5 dienas išmokėti R. A. 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; įskaityti priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2019 m. vasario 3 d. iki atleidimo iš vidaus tarnybos dienos į vidaus tarnybos stažą. Vykdant teismo nutartį, Kauno AVPK viršininko 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 20-TE-106 „Dėl R. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ R. A. atleistas iš vidaus tarnybos nuo 2020 m. vasario 10 d.

VSDFV Utenos skyriui 2020-09-07 gavus patikslintus duomenis apie R. A. atleidimą iš tarnybos, atsakovas nustatė, kad Kauno AVPK viršininko 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 20-TE-106 R. A. atleidimo iš tarnybos data pakeista iš 2019-02-03 į 2020-02-10. Nustačius, kad nuo 2019-02-04 iki 2020-02-10 pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą R. A. buvo paskirta ir mokama neteisėtai, Fondo valdybos Utenos skyriaus 2021-01-05 sprendimu Nr. (10.16E) VPE_SP6E-2 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedo skyrimo R. A.“ buvo įskaitytas laikotarpis nuo 2019-02-03 iki 2020-02-10 į pareigūno tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir R. A. paskirta bei mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą 804,33 Eur per mėnesį neterminuotai nuo 2020 m. vasario 11 d. Taip pat šiuo sprendimu 2019 m. kovo 15 d. sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios. VSDFV Utenos skyrius, atlikęs perskaičiavimą, 2020 m. sausio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (10.16) VPE_SP8-2 „Dėl R. A. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permokos nustatymo“, kuriuo nustatė R. A. susidariusią 9167,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos permoką. Permoka susidarė dėl to, kad laikotarpis nuo 2019-02-04 iki 2020-02-10 įskaitytas į R. A. vidaus tarnybos laiką (Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o tarnaujantiems pareigūnams pareigūnų ir karių valstybinė pensija nemokama (Įstatymo 3 straipsnio 7 dalis).

Fondo valdybos Panevėžio skyrius 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (10.16E) VPA_SP9-3 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - Socialinio draudimo įstatymo) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 3 dalimi ir 21 straipsnio 3 dalimi nusprendė iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priverstine tvarka išieškoti į Lietuvos Respublikos biudžetą R. A. 9167,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoką už laikotarpį nuo 2019-02-04 iki 2020-02-10, kuri susidarė patikslinus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį apie R. A. atleidimą iš tarnybos.

Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, pareiškėjas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Fondo valdybai, kuri 2023-07-27 sprendimu Nr. (18.2E) I-8824 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (10.16) VPA_SP9-3“ Toliau – ir Fondo valdybos sprendimas) Kauno AVPK skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymi, kad byloje ginčo dėl to, jog patikslinus pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį apie R. A. atleidimą iš tarnybos už laikotarpį nuo 2019-02-04 iki 2020-02-10 susidarė R. A. 9167,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoka, nėra. Esminis pareiškėjo nesutikimo motyvas su skundžiamais sprendimais yra tas, kad, jo nuomone, atsakovas permoką turėtų išsiieškoti iš R. A. Civilinio kodekso nustatyta tvarka, kaip be pagrindo įgytą turtą, nes R. A. vienu metu gavo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei pareigūnų valstybinę pensiją, kurios jis neturėjo teisės gauti.

Ginčo teisiniams santykiams aktualūs Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir VSDĮ) bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama tik išėjusiems iš tarnybos pareigūnams. To paties Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje yra imperatyviai nurodoma, kad tarnaujantiems pareigūnams ir kariams valstybinės pensijos nemokamos, išskyrus našlių pensijas. Taigi, iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyvendinimas siejamas su tarnybos santykių pasibaigimu. Nustačius, kad Įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir/arba mokama.

Atsižvelgiant į tai, kad R. A. 2019-01-30 Kauno AVPK įsakymu 2019-02-03 buvo atleistas iš vidaus tarnybos, Fondo valdybos Utenos skyrius pagrįstai ir teisėtai 2019 m. kovo 15 d. sprendimu R. A. paskyrė ir mokėjo nuo 2019-02-04 pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3176-415/2020 patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, Kauno AVPK viršininkas 2020 m. vasario 7 d. įsakymu R. A. atleido iš vidaus tarnybos nuo 2020 m. vasario 10 d.

Taigi, R. A. laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2020-02-10 gavo ir darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei pareigūnų valstybinę pensiją, kurios jis neturėjo teisės gauti (Įstatymo 3 str. 7 d.), t. y. už šį laikotarpį susidarė R. A. 9167,74 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoka, kurią Fondo valdyba įgijo teisę išsiieškoti iš asmens, dėl kurio veiksmų ši permoka susidarė.

Pareiškėjas nesutikimą su skundžiamais sprendimais grindžia Įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalimi, pagal kurią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam pensiją mokančiai įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai ar šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytam priedui mokėti, per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija ar nurodytas priedas, permokėta suma šią pensiją mokančios įstaigos vadovo arba jo įgalioto šios įstaigos valstybės tarnautojo sprendimu išieškoma iš bet kurios asmens gaunamos išmokos, kurią moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos ne ginčo tvarka. Jeigu asmuo negauna tokių išmokų, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją mokėjusi įstaiga pasiūlo asmeniui grąžinti permokėtą sumą. Jeigu per nustatytą laiką permoka negrąžinama, permoka išieškoma teismo tvarka.

Teismas pažymi, kad minėta Įstatymo nuostata būtų aktuali tuo atveju, jei valstybinės pensijos gavėjas (R. A.) būtų privalėjęs pranešti jam pensiją mokančiai įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai ar šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytam priedui mokėti. Pabrėžtina, kad iki LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutarties bei Kauno AVPK viršininko 2020 m. vasario 7 d. įsakymo priėmimo, laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2020-02-10 R. A. teisėtai ir pagrįstai gavo pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes tuo metu jis buvo atleistas tarnybos. Ir tik patvirtinus Taikos sutartį bei priėmus Kauno AVPK viršininko 2020 m. vasario 7 d. įsakymą, situacija iš esmės pasikeitė ir buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-02-04 iki 2020-02-10 R. A. nepagrįstai gavo pareigūnų valstybinę pensiją. Taigi iki LVAT 2020 m. vasario 5 d. nutarties priėmimo R. A. neturėjo jokios prievolės nei teisinio pagrindo pranešti jam pensiją mokančiai įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai mokėti, nes jis negalėjo žinoti kaip baigsis teisminis procesas dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos. Todėl pareiškėjo argumentai, kad Fondo valdyba, vadovaudamasi Įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalimi, turi išsiieškoti permoką iš R. A. yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Vadovaujantis VSDĮ 21 straipsnio 1 dalimi, juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį, jeigu patikslinus draudėjo pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų ir (ar) kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais. VSDĮ 21 straipsnio 3 dalis suteikia Fondo valdybos Panevėžio skyriui teisę iš draudėjo, patikslinusio duomenis, kai dėl šios priežasties susidaro išmokos permoka, išieškoti tą permoką VSDĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka (būdais). Bet kokios (socialinio draudimo ar kitos) išmokos permokos, kurios išieškojimo terminas nėra praėjęs, išieškojimas iš draudėjo, dėl kurio veiksmų/neveikimo atsirado permoka, turėtų būti vykdomas pagal VSDĮ 21 straipsnio 3 dalį, t. y. 20 straipsnyje numatytais būdais.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, VSDF Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. (10.16) VPA_SP9-3 susidariusią 9167,74 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą permoką nutarė išieškoti iš Kauno AVPK priverstine tvarka, nes ši permoka susidarė tik dėl pareiškėjo kaltės (R. A. buvo neteisėtai atleistas iš pareigų, o po to buvo pakeista jo atleidimo iš vidaus tarnybos data), patikslinus Kauno AVPK pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį apie R. A. atleidimą iš tarnybos. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas panaikinti atsakovo priimtus sprendimus atmestinas kaip nepagrįstas.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.