- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-72-485/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00411-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- G. Z. Bloškio
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo G. Z. Bloškio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki 2023 m. sausio 1d. buvęs pavadinimas - Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija) (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. Z. B. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu – 15 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 metų 3 mėnesių laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2022 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam G. Z. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, skatintas trisdešimt kartų, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, kas Komisijai sudarė pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą nurodant, kad Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama šį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama vien tik teigiamus. Teismas padarė išvadą, jog nuteistasis G. Z. B. vis dar neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis G. Z. B. prašo panaikinti 2023 m. sausio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai netvirtino Komisijos nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą, kadangi tinkamai neįvertino lygtinio paleidimo institutu įtakos asmens pokyčiams.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad įkalinimo įstaigoje jis dalyvavo individualiose konsultacijose su specialistu, dengė vykdomuosius raštus, įgijo teisę vairuoti transporto priemone, įgijo vidurinį įsilavinimą, taip pat kelias specialybes. Pataisos namuose jis dalyvavo įvairiuose grupiniuose užsiėmimuose, dirbo siuvimo bare „(duomenys neskelbtini)“, dabar, pusiaukelėje, jis taip pat dirba ir už nepriekaištingą darbą yra ne kartą skatintas. Galimo lygtinio paleidimo metu dirbtų D. D. IĮ pagalbinio statybos darbininko pareigose, ką patvirtina pateikta pažyma apie darbo užtikrinimą. G. Z. B. skunde teigia, kad įkalinimo įstaigoje vykdomos programos jau nebeturi tiesioginės įtakos jo resocializacijai. Nuteistasis supranta, kad padarė vieną iš sunkiausių nusikaltimų, todėl atlikdamas teismo paskirtą 11 metų bausmę įkalinimo įstaigoje, stengėsi kuo daugiau dirbti, įgyti įsilavinimą, bendrauti su tinkamas vertybes bei aukštas moralines normas turinčiais asmenimis.
4.2. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad nepaisant oficialiai deklaruojamų tikslų, įkalinimo realybė ir kertiniai principai yra kiti, t. y. pirmiausia yra orientuojamasi ne į nuteistųjų pataisymą, o į vidinės tvarkos palaikymą, kas nuteistuosius ilgalaikėje perspektyvoje vis labiau žaloja ir tai sukuria nepalankias sąlygas resocializacijai. Nuteistojo įsitikinimu, lygtinio paleidimo taikymas sudaro sąlygas skatinti lygtinai paleisto asmens atsakomybę ir savarankiškumą bei sudaro prielaidas probacijos tarnybai ne tik prižiūrėti lygtinai paleistą asmenį, bet ir teikti jam tikslingą pagalbą, koreguoti taikomas priemones pagal asmens elgesį ir poreikius gyvenant laisvėje, o ne uždarose sąlygose.
4.3. Skunde nuteistasis prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis, būdamas laisvės atėmimo vietoje, sukūrė šeimą, į kurią norėtų kuo greičiau sugrįžti. Jeigu būtų išleistas lygtinai, gyventų tuo adresu, kur savaitgaliais jis grįžta pagal nuolatinę deklaruotą vietą pas sutuoktinę ir vaikus. G. Z. B. teigia suprantantis pasielgęs impulsyviai ir neapgalvotai, kad sukėlė netektį nukentėjusiesiems ir norėtų toliau taisytis ne įkalinimo įstaigoje, o visuomenėje, laikantis įstatymų bei rodyti pavyzdį, kad yra pasikeitęs, subrendęs ir gali tapti doru Lietuvos Respublikos piliečiu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo G. Z. B. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2023 m. sausio 1 d.) numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo G. Z. B. skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi apeliantas nepateikė naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.
9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis G. Z. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Nors žema jo nusikalstamo elgesio rizika bei pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, dar nėra pagrindo daryti besąlygišką išvadą, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – pataisos namuose jis dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, dirba, yra skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, dengia civilinį ieškinį, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.
10. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. Z. B. laisvalaikio praleidimo būdai tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje parastai buvo socialūs ir nesukūrė situacijų nusikalsti, tačiau laisvalaikį jis ne visuomet praleisdavo socialiai atsakingai: nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio bei išgėrinėjant su grupe asmenų. Šiuo metu įkalinimo įstaigoje nuteistasis renkasi teigiamai charakterizuojamus draugus, bendrauja su teigiamą įtaką darančiais nuteistaisiais, tačiau pažymėtina, jog bendravimas su į plėšimą bei išgertuves įsivėlusiais draugais išprovokavo pastarąjį nusikaltimą. Vertinant nusikalstamą elgesį ir priežastis, tuo metu nuteistasis nesugebėjo konfliktinės situacijos išspręsti konstruktyviai, problemai išspręsti naudojo fizinę agresiją. Nusikalsdamas neblaivus veikė impulsyviai, todėl neapgalvojo savo veiksmų pasekmių.
11. Nuteistojo G. Z. svarstymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, nes jis 3 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką buvo taikytos drausminės nuobaudos, taip pat apsiribotas svarstymu drausminėje komisijoje. Nors vidaus tvarkos taisykles nuteistasis buvo pažeidęs tik tris kartus, tačiau pažeidimai buvo padaryti ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptacijos sunkumai, tačiau net keleto metų bėgyje, pirmasis vidaus tvarkos pažeidimas buvo – 2011-09-22, antrasis - 2013-08-06, o trečią kartą vidaus tvarką jis pažeidė dar pro dvejų metų – 2015-08-04, nors prieš tai jau ne kartą buvo ir skatintas. Toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 30 kartų skatintas už gerą elgesį, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.
12. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgi į nuosekliai mažėjančią nusikalstamo elgesio riziką. Iš tiesų, su tokiu teiginiu negalima nesutikti, nes ši rizika G. Z. B. mažėja ir šiuo metu yra žema, tačiau apylinkės teismas pagrįstai įvertino visas su nusikalstamo elgesio rizika susijusias aplinkybes. Pagal „OASys“ metodiką G. Z. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kaip žema vertinama tik nuo 2022 m. gegužės 21 d., iki tol, pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2016 m. balandžio 14 d. visada išlikdavo vidutinė. Nuteistajam nustatyta visa eilė kriminogeninių veiksnių, iš kurių trys priskiriami statiniams veiksniams, tai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; ir net aštuoni yra dinaminiai, tai: neturi darbo patirties; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Nuteistajam nustatyti ir 8 apsauginiai nusikalstamo elgesio rizikos veiksniai. Visi šie paminėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka daugiau nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, ir ne tik statinių, bet didžioji jų dalis yra dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos. Be to, nuteistajam išskiriamus dinaminius kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jis gali bent iš dalies eliminuoti.
13. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Nuteistasis G. Z. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat ir už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas bendrininkų grupe. Nuteistasis anksčiau teismo jau buvo teistas, jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusius bausmės – laisvės apribojimas, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei.
14. Dėl skundžiamoje nutartyje aptarto atliktos ir klikusios bausmės santykio, teisėjų kolegija pažymi, kad nors BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir G. Z. B. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui ir negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, kaip buvo padaryta ir šį kartą, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visų aplinkybių visumos kontekste įvertinęs ir šias aplinkybes, lygtinio paleidimo klausimo sprendimą reglamentuojančių teisės aktų normų nepažeidė.
15. Nuteistojo G. Z. B. skundo teiginiai apie jo turimus tvirtus šeiminius ryšius, aukščiau aptartų aplinkybių visumos kontekste nesudaro esminės atsvaros, leidžiančios daryti neabejotiną išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo jam galimybės. O nuteistojo skundo teiginiai apie tik oficialiai deklaruojamus įkalinimo įstaigų tikslus, kurie nėra realiai įgyvendinami ir sukuria nepalankias sąlygas nuteistųjų resocializacijai, laikytini deklaratyviais, paremtais subjektyvia nuteistojo nuomone, todėl atmestini.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog G. Z. B. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Taigi, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo G. Z. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. Z. Bloškio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.