Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. (J. A.) skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Paaiškino, kad jam neaišku, kodėl paskirta tarnybinė nuobauda. Be to, užduočiai įvykdyti buvo numatytas neprotingas terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnyboje buvo gautas Centro Tyrimų skyriaus viršininko 2017 m. kovo 31 d. tarnybinis pranešimas Nr. 15K-211, kuriuo siūloma pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Centro vyresniojo specialisto J. A. veiksmų (neveikimo), atliekant Centro Tyrimų skyriaus viršininko 2017 m. sausio 24 d. pavedimą Nr. 15K-47, kuriuo jam buvo pavesta sudaryti faktinį esamų nomenklatūrinių bylų sąrašą iki 2017 m. sausio 31 d. 2017 m. gegužės 10 d. buvo surašytas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pareiškėjui pranešta apie tai, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galbūt padarė tarnybinį nusižengimą (toliau – Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo). Pareiškėjui minėtas pranešimas įteiktas 2017 m. gegužės 10 d. pasirašytinai. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2017 m. birželio 5 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-7 (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas Tarnybos Centro Tyrimų skyriaus vyresniuoju specialistu, buvo paskirtas atsakingu už Centro Tyrimų skyriaus nomenklatūrinių bylų tvarkymą, tačiau šios jam pavestos funkcijos iki nurodyto termino neįvykdė. Už Centro Tyrimų skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos vado 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4467 „Dėl pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 6.3,3 papunkčio, už Tarnybos padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atsakingų už dokumentų ir bylų tvarkymą ir saugojimą Tarnybos padaliniuose, sąrašo, patvirtinto Tarnybos vado 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 4456 „Dėl bylų sudarymo, tvarkymo, apskaitos, saugojimo ir naudojimosi archyvinėmis bylomis taisyklių ir atsakingų už šį darbą sąrašo patvirtinimo“, 10.2 papunkčio, taip pat už Centro Tyrimų skyriaus viršininko T. Č. 2017 m. sausio 24 d. pavedimo Kr. 15-47 „Dėl nomenklatūrinių bylų sąrašo sudarymo“ nevykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Visų pirma, pažymėtina tai, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjo konkrečius veiksmus, vykdant tarnybines užduotis, bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjo veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.

Šiuo atveju sprendžiant, ar ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigas, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).

Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 33 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas).

Pareiškėjas, ginčydamas jam paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą, teigia, jog jam buvo įteiktas netinkamos formos pranešimas apie tarnybinį nusižengimą.

Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau – vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.

Tvarkos aprašo 23 punkte numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo įteiktas pasirašytinai 2017 m. gegužės 10 d. Pagal Tvarkos aprašo priede nurodytą Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo formos pavyzdį pareiškėjui įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra tokios pat formos, kokia pateikta Tvarkos apraše, todėl visiškai atitinka šiame apraše keliamiems reikalavimams. Iš šio Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinio matyti, kad juo pareiškėjas buvo informuotas, kad yra duomenų, jog galbūt pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir nurodoma konkreti veika, t. y. kokiais veiksmais (neveikimu) pareiškėjas galimai netinkamai įvykdė savo pareigas bei pažeidė įstatymo nuostatų reikalavimus. Taip pat pareiškėjui buvo suformuluoti klausimai, į kuriuos prašoma atsakyti, prašoma pateikti paaiškinimus, informuojama, kas atlieka tarnybinį patikrinimą, paaiškintos tikrinamo pareigūno teisės. Tai, kad atsakovė suformulavo klausimus, susijusius su padarytu pažeidimu, nedaro Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinio neteisėtu, kaip teigia skunde pareiškėjas. Tuo pačiu nėra pagrindo išvadai, kad Pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas buvo netinkamai informuotas apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjui įteiktas Pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, teismo vertinimu, visiškai atitinka Tvarkos aprašo reikalavimus ir juo užtikrinta pareiškėjo kaip pareigūno, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisė žinoti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas daro pagrįstą išvadą, kad atsakovė Tvarkos aprašo 23 punkto ir Tvarkos aprašo priedo reikalavimų nepažeidė, tuo pačiu atmestinas pareiškėjo teiginys, jog jam buvo įteiktas netinkamos formos Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo.

Tvarkos aprašo 24 punkte numatyta, jog pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje dirba, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2017 m. gegužės 10 d. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo buvo įteiktas tinkamai (2017 m. gegužės 10 d. pasirašytinai) ir pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Tačiau, bylos duomenimis, pareiškėjas paaiškinimų dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2017 m. gegužės 15 d. nepateikė. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovė. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad būtų galima paneigti minėtą aplinkybę. Taigi atmestinas pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus. Kadangi pareiškėjas paaiškinimų nepateikė, nors tokią galimybę turėjo, tai reiškia, kad jis nepasinaudojo teise būti išklausytam. Tokį jo pasirinkimą lėmė jo paties pasirinktas elgesio modelis. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi kliūtis susipažinti su prašoma medžiaga ar pateikti paaiškinimus.

Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovė neatsižvelgė į tai, kad nuo 2017 m. pradžios jis nuolat turėjo nedarbingumą, todėl įvykdyti pavedimą iki nurodyto termino neturėjo galimybės. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nedarbingumą turėjo nuo 2017 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. Tuo tarpu Centro Tyrimų skyriaus viršininkas pareiškėjui 2017 m. sausio 24 d. pavedimu Nr. 15-47 buvo pavedęs sudaryti faktinį Tyrimų skyriuje esamų bylų sąrašą iki 2017 m. sausio 31 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nedarbingumas negalėjo jam sutrukdyti laiku ir tinkamai įvykdyti pavestos užduoties, nes jos įvykdymo terminas buvo ankstesnis nei pareiškėjui suteiktas nedarbingumas dėl ligos.

Pasak pareiškėjo, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neišnagrinėjus pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl galimybės veikti taip, kaip iš jo reikalavo atsakovė.

Tvarkos aprašo 26 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Palyginęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš Išvados turinio, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys (neįvykdė pavedimo sudaryti Tyrimų skyriuje esamų nomenklatūrinių bylų sąrašo), atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (ką jis turėjo atlikti būdamas statutiniu valstybės tarnautoju pagal pareigybės aprašymą)), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (tyčinė kaltės forma, sąmoningai nevykdė pavestos funkcijos). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai. Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai, pareiškėjas nenurodė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, todėl pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiamas įtarimas / kaltinimas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra ne per griežta. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. (J. A.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.