- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-561-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02944-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- D. G.
- Nukentėjusysis
- Č. B.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi D. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Paskirtos bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai. Priteista iš D. G. 5 977,88 eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo Č. B. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai – iš D. G. jam priteisti 101,02 eurai.
Nukentėjusiojo Č. B. civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai ir iš D. G. jam priteisti 2 000 eurų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. G. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų ir dėl to nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, o būtent: jis 2021 m. sausio 22 d., apie 17.48 val., Vilniaus autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį Č. B. į veido sritį sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas Č. B. poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiojo akies obuolio sumušimą su akies tinklainės atšoka ir nesunkiai sutrikdė Č. B. sveikatą. Tokiais veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai, atsiliepimo argumentai
2. D. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės, skirti bausmę įvertinus byloje esančius įrodymus, sumažinti ir paskirti kiek įmanoma švelnesnę bausmę.
2.1. D. G. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nukentėjusiojo naudai įvertino vaizdo įrašus. Pareiškėjo teigimu, teismas neįvertino, kad konfliktą išprovokavo nukentėjusysis. Apeliantas nurodė, kad minėtame vaizdo įraše aiškiai matyti ir girdėti, jog nukentėjusysis bandė teigti, kad neva D. G. vartoja alkoholinius gėrimus viešoje vietoje, nors D. G. tą dieną alkoholinių gėrimų viešoje vietoje nevartojo.
2.2. Pastebėjo, kad nukentėjusysis, pamatęs, jog situacija yra filmuojama, be priežasties išmušė mobiliojo ryšio telefoną iš D. G. rankų. D. G. apibendrino, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai išprovokavo jo neapgalvotus ir spontaniškus veiksmus, vieną smūgį ranka nukentėjusiajam į veido sritį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–ojo skyriaus prokurorė Aušra Zakarkienė prašo atmesti kaip nepagrįstą nuteistojo D. G. skundą dėl 2021 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės sušvelninimo.
3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta, kad tai, jog apeliantas įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo Č. B., liudytojo M. Š. parodymai, specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai, policijos pareigūnų „Body“ kamerų bei pačio apelianto pateikti vaizdo įrašai. Akivaizdu, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantas neginčijo pačio nusikalstamos veikos padarymo fakto, tačiau pabrėžia, kad atitinkami jo veiksmai buvo išprovokuoti pačio nukentėjusiojo asmens netinkamais veiksmais, todėl, anot apelianto, turėtų būti pakeistas nuosprendis dalyje dėl bausmės ir paskirta sumažinta ar kiek įmanoma švelnesnė bausmė.
3.2. Prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo įžvelgta provokacijų apelianto atžvilgiu. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismas nepritarė tokiai situacijai, kai apeliantas savo veiksmus bandė teisinti, kad taip jis pasielgė, nes gynėsi nuo nukentėjusiojo Č. B., kuris jį užpuolė ir iš jo rankų išmušė ir sudaužė jo telefoną. Priešingai, nukentėjusysis Č. B. atliko teisėtas ir jam pavestas Vilniaus autobusų stoties apsaugos darbuotojo funkcijas. Apeliantas buvo įspėtas, kad nerūkytų ir nevartotų alkoholio stoties teritorijoje bei jam buvo liepta iš jos pasišalinti, tačiau pastarasis nevykdė nukentėjusiojo reikalavimų, iš stoties nesišalino. Be to, apeliantas Č. B. filmavo savo mobiliuoju telefonu, kuris vienu metu buvo jam išmuštas iš jo rankų. Taip pat, iš vaizdo įrašo matyti, kad vėliau nukentėjusysis bando pakelti mobilųjį telefoną. Akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo asmens veiksmai nėra laikomi provokuojančiais.
3.3. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad savo darbinių pareigų atlikimas, prašymas įvykdyti teisėtus reikalavimus, telefono išmušimas (bandymas jį pakelti), galimai necenzūrinių žodžių vartojimas ir pan. neįvertintas kaip pastangos dirbtinai sukelti kokius nors apelianto veiksmus ar kokią nors jo neadekvačią reakciją.
3.4. Prokurorės nuomone, įvykęs konfliktas nelaikomas provokavimu, juolab fizinio smurto panaudojimo provokavimu. Apeliantas galėjo ir turėjo reaguoti civilizuotai.
3.5. Prokurorė sutinka su teismo išvadomis, kad apelianto į policiją atsiųstas jo telefonu darytas vaizdo įrašas patvirtina, jog jo telefonas įvykio metu nebuvo sudaužytas ir yra veikiantis, t. y. nėra apskritai jokių duomenų, kad jis buvo sudaužytas, apeliantas dėl galimai netinkamo Č. B. elgesio nesikreipė į atitinkamas institucijas bei sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veidą apeliantas iš autobusų stoties teritorijos nedelsiant pasišalino ir nelaukė į įvykio vietą atvykstančių policijos pareigūnų.
3.6. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes skiriant bausmę, t. y. atsižvelgė į BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis, 55 straipsnio nuostatas, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.
3.7. Pažymėjo, kad apeliantas niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, daug kartų baustas administracine tvarka ir turi galiojančias nuobaudas. Praeityje jis teistas 8 kartus už įvairias nusikalstamas veikas, kas patvirtina jo asmenybės pavojingumą ir nenorą laikytis teisės aktų reikalavimų. Ankstesni apelianto teistumai patvirtina aplinkybę, jog padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė ir smurtines ar kitokias priešingas teisei veikas jis daro sistemingai. Kartu pažymėjo, kad apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu.
3.8. Prokurorės vertinimu, akivaizdu, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti, pavyzdžiui, BK 54 straipsnio 3 dalį, kuris numato bausmės skyrimą, kai sankcijoje numatyta bausmė prieštarauja teisingumo principui, ar BK 62 straipsnį, kuris numato švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės skyrimą. Teismo paskirta bausmė yra proporcinga, teisinga bei teisėta, atitinka visus jai taikomus tikslus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Šioje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas tik D. G. paskirtos galutinės bausmės dydis. Atsižvelgiant į tai ir nenustačius byloje padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
6. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, teismas skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).
7. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, šių reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam D. G. paskyrė teisingą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir galutinę bausmę.
8. D. G. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. D. G. padarytas nusikaltimas vertinamas kaip pavojingas tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jo padarymo aplinkybes.
9. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas viešojoje vietoje, vakaro metu, apie 17.48 val. D. G. kitų asmenų akivaizdoje rankos kumščiu sudavė vieną smūgį Č. B. į veido sritį. Nukentėjusysis yra stoties apsaugos darbuotojas, kuris siekė užkirsti kelią D. G. ir jo draugui šioje vietoje vartoti alkoholinius gėrimus, konflikto metu atsakė į visus jų klausimus. D. G. smūgiavo į veido ir galvos sritį, gyvybiškai pavojingą žmogaus kūno vietą, buvo abejingas galimiems kilsiantiems padariniams.
10. Nusikalstamą veiką D. G. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamą veiką D. G. suvokė pavojingą jos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.
11. D. G. nusikalstamo veiksmo padarymo motyvas ir tikslas buvo atkeršyti Č. B. už tai, kad pastarasis ištraukė jo mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo D. G. filmavo savo pareigas vykdantį Č. B., dėl to telefonas nukrito ant žemės. Tai matyti byloje esančio kaltininko pateikto vaizdo įrašo 00 min 52 sek. Taigi D. G. pasirinko konfliktą spręsti ne socialiai priimtais būdais ir priemonėmis, o neteisėtu būdu.
12. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. G. reakcija į tai neatitiko būtinosios ginties situacijos ginant savo nuosavybę (BK 28 straipsnio 2 dalis), kadangi smūgis buvo suduotas po to, kai D. G. neteko telefono, jo telefonas jau buvo nukritęs ant žemės, pavojus jo nuosavybei jau buvo pasibaigęs. Taip pat neginčijama, kad pirmą smūgį Č. B. sudavė D. G., byloje nėra duomenų, kad Č. B. ketino fiziškai smurtauti prieš jį, todėl atmetami jo argumentai dėl gynybos.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi, duomenys iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį D. G..
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis D. G. Lietuvos Respublikoje per santykinai neilgą laikotarpį – pastaruosius septynerius metus – teistas (be skundžiamo nuosprendžio) aštuonis kartus už padarytas įvairias nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 27–37), be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu buvo priimti dar trys nuosprendžiai, iš kurių vienas yra įsiteisėjęs. Iš jų D. G. teistas, be kita ko, ir už veikas, kurios susijusios su įvairaus pobūdžio smurtiniais veiksmais, pavyzdžiui, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 145 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. D. G. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas.
15. Skundžiamu nuosprendžiu D. G. nuteistas vėl už nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šį nusikaltimą D. G. padarė nepraėjus metams po paskutinio nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo 2020 m. vasario 18 d. Taigi nuteistasis sistemingai daro nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo nuoseklų, neteisėtą ir pavojingą aplinkiniams D. G. elgesį, kurį siekiant pakeisti būtina skirti pakankamo griežtumo bausmę.
16. Iki nagrinėjamos veikos padarymo D. G. buvo teistas, taip pat ir laisvės atėmimo bausme, todėl apylinkės teismas parinkdamas bausmės rūšį pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę ir už padarytą veiką skyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę.
17. Pažymima ir tai, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka D. G. baustas daug kartų ir turi galiojančias nuobaudas (t. 2, b. l. 2–3, 16–26), kas rodo, kad apeliantas linkęs nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos ir visuomenės gyvenimo taisyklių.
18. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. G. yra susižadėjęs, turi vidurinį išsilavinimą, Lietuvos Respublikoje niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje (t. 2, b. l. 13, 14, 15), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.
19. D. G. nusikaltimą padarė nebendrininkaudamas.
20. D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas nustatė tai, kad D. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje situacijoje negalima pripažinti D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
22.1. Remdamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu teismai spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turi atsižvelgti į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimąjį giminaitį, buvo smurtiniai ar kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Taigi ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-648/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-697/2020, 14 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22.2. Nagrinėjamu atveju Č. B. elgesys, kai jis paėmė D. G. rankose turėtą mobiliojo ryšio telefoną, buvo ne provokuojantis pastarąjį daryti BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytą ar kitą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju svarbu tai, kaip nukentėjusysis subjektyviai suprato situaciją – jis siekė ne to, kad D. G. prieš jį smurtautų – ištraukdamas telefoną jis nesiekė suteikti jam pretekstą, dingstį pirmam smūgiuoti, o siekė nutraukti jo filmavimą. Tuo tarpu matyti, kad D. G. jam trenkė iš keršto, o, kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką keršto motyvo konstatuojant provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus paprastai nebūna. Pritariama skundžiamo nuosprendžio argumentui, kad pats D. G. tyčia provokavo Č. B. nevykdydamas nukentėjusiojo reikalavimų, iš stoties nesišalindamas (tai matyti kaltininko vaizdo įrašo 00 min 16 sek), ir jį filmavo savo mobiliuoju telefonu, kuris vienu metu buvo jam išmuštas iš jo rankų.
22. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino D. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
23. Pažymima, kad savo nusikalstamais veiksmais D. G. padarė nemažą turtinę ir neturtinę žalą kitiems asmenims, kuri priteista tenkinus civilinius ieškinius, iš viso 8 078,90 Eur (5 977,88 Eur + 101,02 + 2 000 Eur).
24. Po šios nusikalstamos veikos padarymo jis, kaip minėta, darė kitas nusikalstamas veikas, už jų padarymą teismo nuosprendžiais buvo paskirtos įvairios bausmės, tarp jų ir susijusios su laisvės atėmimu.
25. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta D. G. paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
26. Pažymima, jog D. G. paskirta bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju už šio nusikaltimo padarymą apylinkės teismas D. G. paskyrė 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai yra šiek tiek mažesnę nei vidurkis (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), be to, sumažino ją trečdaliu.
27. Nustatyta D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl skiriant mažesnę nei vidurkis bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnę nei vidurkis bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama D. G. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nors neigiamai charakterizuojančių tiek patį nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką aplinkybių buvo nustatyta kur kas daugiau. Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis buvo nedidelis.
28. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, jog D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką bei nustatytos jos dydis yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta.
29. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – D. G. paskirta bausmė už padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.