- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-740-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10582-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- K. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-12655-535/2011 pagal pareiškėjos K. T. skundą dėl notaro atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė V. Š., kuria pareiškėjos skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja K. T. pateikė teismui skundą dėl notaro veiksmų, prašydama įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. Š. 2004-02-06 testamentą (reg. (duomenys neskelbtini)) testamentinei įpėdinei dukrai K. T. 5,6 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš notarės bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos K. T. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad notarė V. Š. pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą K. T. į 5,6 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nes J. Š. testamente nurodo, kad: „(...) man asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,5 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir visus kitus žemės sklypus, į kuriuos man bus atkurtos nuosavybės teisės, palieku dukrai K. T. (...)“. Nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos ne J. Š., o jos sutuoktiniui K. Š., todėl sutinkamai su CK 5.2 str., 5.22 str. nuostatomis, testatorės J. Š. turto dalis, kuri lieka testamentu nepaskirta, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11-5.14 str. nustatytas taisykles. Tokiu būdu pareiškėja K. T. ir I. Š. turi teisę paveldėti minėtą žemės sklypą lygiomis dalimis su kitais įstatyminiais įpėdiniais pagal taisykles, numatytas CK 5.12 str.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja K. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti notarę V. Š. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. Š. 2004-02-06 testamentą (reg. (duomenys neskelbtini)) testamentinei įpėdinei dukrai K. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,6 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad teismas nenagrinėjo ir nevertino testamento turinio ir testatorės valios. J. Š. 2003-08-01 ir 2004-02-06 testamentais paskirstė konkrečiomis dalimis visą jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Priešingai nei nurodė teismas, nepaskirstyto J. Š. turto nėra. Testatorė J. Š. valstybinėms institucijoms niekada nebuvo pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, todėl sudarydama testamentą ji išreiškė savo valią po mirties perleisti nuosavybės teises į žemės sklypus ir turtines teises į žemės sklypus, į kuriuos turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į K. Š. tenkančią dalį pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 sprendimą (duomenys neskelbtini). J. Š. vardu niekada nebuvo priimti sprendimai atkurti nuosavybės teisių į žemės sklypus ir nebus priimti, nes tokios teisės testamento sudarymo metu ir iki mirties ji neturėjo. J. Š. vardu nebuvo registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypus pagal sprendimus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, išskyrus į žemės sklypus, kuriuos paveldėjo po sutuoktinio K. Š. mirties. 2004-02-06 testamentas buvo sudarytas notarų biure, remiantis notarui pateiktu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 sprendimu (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Š.. Testatorei J. Š. pasirašant 2004-02-06 testamentą buvo akivaizdu, kad mirus K. Š., kurio turto vienintelė įstatyminė paveldėtoja buvo J. Š., nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 sprendimą (duomenys neskelbtini) turėjo būti atkurtos J. Š., todėl nekilo abejonių dėl 2004-02-06 testamente nurodytos formuluotės, dėl kurios apeliantei neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Tai, kad apeliantė priėmė palikimą pagal 2004-02-06 testamentą, patvirtina notarės V. Š. 2008-10-31 išduotas liudijimas, kuriame paliudyta, kad visus žemės sklypus, į kuriuos bus atkurtos nuosavybės teisės mirusiajai J. Š., paveldi pagal 2004-02-06 testamentą mirusiosios dukra K. T.. Šis liudijimas buvo adresuotas VĮ „Registrų centras“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir buvo reikalingas tam, kad K. T. galėtų realizuoti teises į paveldėtą turtą – su notaro išduotu 2008-10-31 liudijimu K. T. pateikė valstybės institucijoms, atsakingoms už nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą, prašymus, kad jai kaip turto paveldėtojai būtų suteiktas ir suformuotas lygiavertis žemės sklypas ir būtų atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Tik apeliantės iniciatyva ir jai atlikus veiksmus pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Žemės reformos įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011-05-13 sprendimu (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises į likusią K. Š. tenkančią žemės valdos dalį ir suteikė lygiavertį 5,6 ha žemės sklypą miškų ūkio paskirčiai, esantį (duomenys neskelbtini). Kita J. Š. paveldėtoja I. Š., žinodama testatorės tikrąją valią, nurodytą 2004-02-06 testamente, neatliko nei vieno veiksmo paveldėti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. atsiliepimo į pareiškėjos K. T. atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja apskundė notarės veiksmus, kuriais ši atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Savo atsisakymą išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą notarė motyvavo tuo, kad nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos ne testatorei, bet jos sutuoktiniui K. Š., tuo tarpu J. Š. 2004 m. vasario 6 d. testamente (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad dukrai K. T. paliekami visi žemės sklypai, į kuriuos nuosavybės teisės bus atkurtos testatorei. Pirmosios instancijos teismas pritarė notarės argumentams ir skundą atmetė. Nesutikdama su skundžiama nutartimi, apeliantė teigia, kad teismas visiškai nenagrinėjo ir nevertino testamento turinio ir testatorės valios. Taigi nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar 2004 m. vasario 6 d. J. Š. testamente (duomenys neskelbtini) buvo išreikšta valia palikti apeliantei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad testamente išreikštos testatoriaus valios turinys turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Be to, sprendžiant testatoriaus valios turinio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (CK 5.18 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį c. b. Nr. 3K-3-161/2011).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, apsiribojo pažodiniu testamento teksto aiškinimu, tačiau visiškai neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad J. Š. 2004 m. vasario 6 d. testamentą sudarė po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracija 2003 m. rugpjūčio 14 d. priėmė sprendimą (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusiajam K. Š., kuriame nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią K. Š. tenkančią žemės valdos dalį bus atkurtos vėliau, kad K. Š. vienintelė įstatyminė paveldėtoja buvo J. Š., kuri valstybinėms institucijoms niekada nebuvo pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Neišnagrinėjęs ir nepasisakęs dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo nuspręsti dėl tikrųjų testatorės ketinimų, taigi ir nuspręsti, kad minėtas žemės sklypas yra testamentu nepaskirta J. Š. turto dalis.
Pažymėtina, kad nuo testamento turinio ir testatorės valios išaiškinimo tiesiogiai priklauso ne tik apeliantės, bet ir kitų testatorės įpėdinių teisės ir pareigos, nes nustačius, kad testatorės tikroji valia buvo palikti minėtą žemės sklypą apeliantei, įstatyminiai įpėdiniai negalėtų pretenduoti į šio žemės sklypo paveldėjimą. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šio įstatymo reikalavimo nesilaikė, nes nors nagrinėjama byla buvo akivaizdžiai susijusi su kitų įpėdinių teisėmis ir pareigomis, teismas, turėdamas duomenų, kad kita J. Š. paveldėtoja yra I. Š., dalyvauti suinteresuotu asmeniu byloje jos neįtraukė.
Dėl išdėstytų priežasčių Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Kartu teismas atkreipia apeliantės dėmesį, kad savo nurodytą aplinkybę, jog J. Š. valstybinėms institucijoms niekada nebuvo pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, apeliantė turi įrodyti (CPK 178 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.