- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-04
- Bylos Nr.
- 2SA-156-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė, Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Kreditorius
- A. K.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė, išieškotojas A. K., antstolė Virginija Meškauskienė, UAB „Stremita“, A. S. ir S. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti antstolės Daivos Milevičienės veiksmus, vykdant 2009-03-24 turto pardavimą iš varžytinių, neteisėtais ir paskelbti turto pardavimą iš varžytinių neįvykusiu. Nurodė, kad varžytinėse dalyvavo du asmenys A. S. ir S. D.. Varžytinių dalyvio mokestį už varžytinių dalyvę A. S. sumokėjo S. D. iš savo banko sąskaitos 2009-03-24, abi varžytynių dalyvės yra motina ir duktė. Todėl skolininkas manė, kad A. S. neturėjo tikslo įsigyti išvaržomą turtą, o varžytinėse dalyvavo tik S. D. prašymu. Kadangi varžytinėse faktiškai dalyvavo tik vienas pirkėjas, buvo pažeistos skolininko ir parduodamo turto savininko teisės, nes turtas buvo parduotas už tokią kainą, kurią buvo sutarę varžytinių dalyviai. Nurodė, jog pradinis turto įkainojimas buvo 1000000 Lt, o parduota už 580000 Lt. Be to, pinigai iki varžytinių pradžios nebuvo patekę į antstolė sąskaitą. Antstolę pažeidė LR CPK 717 str. 1 d. 1 p. ir 710 str. 1 d. įtvirtintas teisės normas.
Atsiliepimas
Antstolė Daiva Milevičienė atsiliepimu prašė skundą atmesti ir varžytinių aktą patvirtinti. Nurodė, kad CPK 709 str. nustato baigtinį sąrašą asmenų, kurie negali dalyvauti varžytinėse, varžytinių dalyviai A. S. ir S. D. neatitiko sąraše nurodytų kategorijų, todėl nebuvo teisinio pagrindo drausti joms dalyvauti varžytinėse. Varžytinių procedūra atitiko įstatymų reikalavimus. 2009-03-24 vyko pakartotinės antrosios varžytinės, nes 2009-02-13 vykusiosiose pirmosiose varžytinėse dalyvavo tos pačios dalyvės, todėl jų siekis pirkti išvaržomą turtą buvo akivaizdus. Pradinė turto kaina buvo 534000 Lt, o turtas parduotas už 580000 Lt, tai reiškia, kad turto kaina buvo pakelta ne tik CPK 713 str. 4 d. įtvirtintu privalomu 3 proc. kainos padidėjimu, bet ir 30000 Lt didesne suma. Jei varžytinių dalyvės būtų buvę nesąžiningos, turtas galėjo būti parduotas tik už 550020 Lt, tai įrodo, kad rengimosi principas buvo realiai įgyvendintas. Tuo atveju, jei varžytinės būtų neįvykusios, remiantis CPK 722 str. 2 d. išieškotojai būtų perėmę turtą už nustatytą vertę – 534000 Lt.
Varžytinių dalyvė S. D. prašė skundą atmesti ir patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą. Nurodė, kad varžytinių dalyvės buvo motina ir dukra, tačiau nebuvo asmenys, kurie negali dalyvauti varžytinėse. Varžytinių dalyvės iki varžytinių pradžios buvo sumokėjusios varžytinių dalyvių mokesčius. Varžytynių rungimosi principas buvo realizuotas, nes turto kaina buvo pakelta daugiau, negu minimaliai nustatė įstatymas.
Suinteresuotas asmuo A. S. nurodė, kad pardavė savo butą ir ketino pirkti namą, todėl ji realiai dalyvavo varžytinėse. Mokestį sumokėjo mama S. D., o dukra motinai grąžino pinigus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 25 d. nutartimi skundą atmetė ir patvirtino turto pardavimo iš varžytinių aktą. Pagal byloje ištirtas faktines aplinkybes nustatė, kad 2009-03-24 vykdant varžytines turto kaina buvo padidinta daugiau negu minimali įstatymo nustatyta suma. Pareiškėjas neįrodė, kad viena iš varžytinių dalyvių dalyvavo varžytinėse, neketindama faktiškai įsigyti turtą. Byloje buvo nustatyta, kad S. D. pervesti pinigai už abi varžytynių dalyves įskaityti į antstolės sąskaitą iki varžytinių pradžios (b.l.81). Varžytinių dalyvės atitiko įstatymų reikalavimus ir neatitiko CPK 709 str. nei vienos nurodytos kategorijos asmenų, kurie negali dalyvauti varžytinėse. Turto pardavimo iš varžytinių tikslas yra gauti maksimalią turto kainą ir maksimaliai patenkinti išieškotojų ir, tuo pačiu, skolininkų interesus. Teismas nustatė, kad varžytinėse buvo maksimaliai patenkinti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesai. Priešingai, patenkinus skundą ir paskelbus varžytines neįvykusiomis, nes jose dalyvavo vienas pirkėjas, turtas būtų pasiūlytas išieškotojui perimti už mažesnę – 534 000 Lt – vertę. Tuo būtų iš esmės pažeistas turto pardavimo už maksimalią kainą principas, todėl skundo patenkinimas sukeltų neigiamas pasekmes tiek išieškotojams, tiek pačiam skolininkui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. priimtą nutartį ir pripažinti varžytynėmis neįvykus. Nurodė, jog varžytynės įvyko 2009-03-24, tačiau antstolė tik 2009-03-25 7 val. 20 min. patikrino depozitinę sąskaitą ir tik tada nustatė, jog visi varžytynių dalyvių mokesčiai buvo sumokėti. Todėl vadovaujantis LR CPK 703 str. varžytynės turėjo būti atšauktos. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog varžytynių dalyvės buvo mama su dukra, jos buvo suinetersuotos varžytynėse siūlomą turtą įsigyti mažesne kaina. Taip pat mano, jog teismas, konstatuodamas, jog varžytynių dalyvės buvo susitarusios dėl dalyvio mokesčio sumokėjimo, neįvertino, jog pagal LR CK 1.73 str. 1 d. 1 p. toks susitarimas turi būti sudaromas rašytine tvarka, tačiau byloje rašytinio susitarimo nebuvo pateikta.
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepimu prašo skundą atmesti. Mano, jog pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog pažeidimų vykdant varžytines nebuvo nustatyta, o turtas parduotas už didesnę nei minimalią kainą.
Išieškotojas UAB „Stremita“ ir varžytynių dalyvės atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog varžytynės įvyko teisėtai, turtas parduotas už didesnę nei pradinė kaina.
Suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjš skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir teisinio pagrindų bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Priverstinai vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, skolininko turto realizavimo tvarką reglamentuoja LR CPK XLIX skyrius. LR CPK 709 str. numato sąrašą asmenų, kurie neturi teisės dalyvauti varžytinėse. Minėtas sąrašas yra baigtinis ir jis negali būti aiškinamas plečiamai. Minėta norma nedraudžia varžytinėse dalyvauti ir tarpusavyje varžytis giminaičiams. Todėl suinteresuotų asmenų A. S. ir S. D. giminystė nebuvo kliutis joms dalyvauti varžytinėse ir negali būti laikoma, kad varžytinėse dalyvavo tik vienas asmuo.
Pagal LR CPK 710 str. 1 d. norintys dalyvauti varžytinėse asmenys privalo iki varžytinių pradžios pasirašyti, kad nėra šio kodekso 709 str. numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse, ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą ar sumokėti pagal antstolio kvitą varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro dešimt procentų pradinės parduodamo turto kainos. Minėta norma nedetalizuoja ar pakanka minėtą dieną atlikti pavedimą iš savo sąskaitos, ar varžytinių dalyvio mokestis jau turi būti įskaitytas antstolio sąskaitoje. Tačiau šios normos lingvistinis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad pinigai iki varžytinių pradžios turi būti įskaityti antstolio sąskaitoje. Suinteresuoti asmenys S. D. ir A. S. pateikė varžytines vykdančiai antstolei mokėjimo nurodymus su banko atžymomis, kad 2009-03-24, t.y. varžytinių dieną atliko pavedimus į antstolės depozitinę sąskaitą, sumokėdamos dalyvių mokestį (b.l.10-11). Mokėjimo nurodymuose yra banko darbuotojo žymos, kad pavedimai įvykdyti. Be to, iš AB Swedbank 2009-06-02 pažymos matyti, kad minėti mokesčiai antstolės sąskaitoje buvo įskaityti 2009-03-24 10.27 val. ir 10.28 val., t.y. iki varžytinių pradžios, nes varžytinės prasidėjo 11.00 val. (b.l.4, 8, 81). Tai, kad S. D. sumokėjo dalyvio mokestį už A. S., teisinės reikšmės ginčui neturi, kadangi įstatymas nedraudžia mokėti varžytinių dalyvio mokesčio už kitą asmenį. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad LR CPK 710 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad antstolė privalėjo patikrinti ar pinigai įskaityti jos kasoje prieš varžytinių pradžią, o to nepadariusi pažeidė LR CPK 710 str., dėl aukščiau minėtų motyvų ir dėl to, kad apeliantas per daug formaliai vertina LR CPK 710 str. 1 d. normą.
Teisėų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad turto pardavimo iš varžytinių tikslas yra gauti maksimalią turto kainą ir maksimaliai patenkinti tiek išieškotojų, tiek ir skolininko interesus, t.y. kad turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą ir tokiu būdu atitinkamai didesne dalimi būtų padengta skolininko skola išieškotojams. Todėl teismas, vertindamas varžytinių teisėtumą ir jų eigą, taip turi atsižvelgti ir į tai, ar varžytinių metu nebuvo pažeisti minėti tikslai. Kaip matyti iš 2009-03-24 varžytinių protokolo, varžytinėse dalyvavo du dalyviai, pradinė turto pardavimo kaina buvo 534 000 Lt, o turtas parduotas už 580 000 Lt (b.l.4-5). Pirmas kainos pakėlimas viršijo LR CPK 713 str. 4 d. numatytą 3 procentų kainos pakėlimo minimumą. Minėtų aplinkybių visuma paneigia apelianto teiginį, kad varžytinių metu buvo siekiama tik imituoti varžytines. Bylos bei vykdomųjų bylų duomenys patvirtina, kad pareiškėjo turtas iš pirmųjų varžytinių nebuvo parduotas, neatvykus nė vienam pirkėjui, antrose varžytinėse norą dalyvauti išreiškė tik dvi dalyvės. Turto nepardavimo iš pakartotinių varžytinių atveju varžytinėse neparduotas turtas būtų siūlomas perimti išieškotojams už pradinę turto pardavimo kainą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaina buvo pakelta beveik 50000 Lt. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad varžytinių tikslai buvo pasiekti, skolininko ir išieškotojų interesai nebuvo pažeisti. Pareiškėjas turto vertinimo neginčijo, be to, jis galėjo iki varžytrinių pradžios atvesti ir pasiūlyti savo pirkėją, kuris nupirktų turtą už pareiškėjui tinkančią kainą. Varžytinių ypatumas yra tas, kad turtas parduodamas priverstinai, be turto savininko valios, o tai lemia ir turto kainą bei skolininko, esančio turto savininku, interesų galbūt nevisišką patenkinimą, nes kitokiomis aplinkybėmis parduodamas turtą galbūt jis ir galėtų gauti didesnę kainą. Tačiau kiek tai įmanoma priverstinio teismo sprendimo vykdymo atveju ir priverstinio turto pardavimo atveju, pareiškėjo interesai buvo tinkamai užtikrinti ir apginti.
Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visus reikšmingus įrodymus ir teisingai juos įvertino, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei vykdymo procesą. Teismas pagrįstai nenustatė esminių pažeidimų varžytinių metu. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl nurodytų motyvų nesudaro pagrindo naikinti pagrįstą, teisėtą bei teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skunds atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 2 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.