- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-08-03
- Bylos Nr.
- 1-2379-961/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37168-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- G. N.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
kaltinamasis G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:
2013 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 75 parų areštu, bausmė atlikta; 2014 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-02-21 iki 2012-02-22 (1 para). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigotas 18 MGL dydžio baudą (2340 Lt) sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmė atlikta; 2014 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmė atlikta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. N. 2015 m. liepos 2 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 0,94 prom. girtumas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smaugė sugyventinę R. N., sudavė jai vieną kartą ranka į dešinę veido pusę, įkando į viršugalvį, taip sukeldamas R. N. fizinį skausmą, t. y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis G. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad ketverius metus draugauja su R. N., o kartu gyvena apie trejus metus jai nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Kažkur prieš pusę metų tarp jo ir R. buvo konfliktas su smurto požymiais, tačiau po to įvykio su ja susitaikė ir toliau kartu gyveno, kartais būna ir pas save namuose (duomenys neskelbtini). 2015 m. liepos 2 d., apie 23 val. atėjo pas R., kuri buvo grįžusi iš savo motinos, ir pamatė, kad ji atnaujinusi savo garderobą, truputį pavyduliavo, dėl to paslėpė jos batą. R. dėl to labai supyko, nes pagalvojo, kad batą jis išmetė. Tuomet ji pradėjo ant jo šaukti, pagrasino, kad kvies policiją. Jis priėjęs apkabino ją smarkiai per kaklą, todėl galėjo pasirodyti, kad ją smaugia, ir jai galėjo skaudėti. R. besimuistant sudavė vieną kartą delnu per dešinį skruostą, nenorėjo jos paleisti, tačiau ji išsprūdo. Po kelių minučių norėjo ją vėl apkabinti, R. muistėsi, todėl įkando jai į viršugalvį. Policijos pareigūnai jau buvo iškviesti, todėl atvykę jį sulaikė. Dėl to, kas įvyko labai gailisi, taip pasielgė iš pavydo ir streso, taip pat ir dėl to, kad buvo neblaivus (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis:
-ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios R. N. parodymais, kad gyvena dviejų kambarių bute, (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyvena jos brolis R. N., kuris 2015 m. liepos 2 d. įvykusio konflikto nematė, tik girdėjo. Ji šiame bute ketverius metus gyveno su sugyventiniu G. N., tačiau nusprendė nutraukti santykius dėl jo girtavimo ir smurtavimo, anksčiau yra rašiusi pareiškimą dėl smurto. 2015 m. liepos 2 d., apie 23 val., kai ji jau beveik miegojo, G. atsirakinęs duris įėjo į butą, nes norėjo pasikalbėti, išsiaiškinti santykius. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau jis pamatė jos naujus batus, kas jam nepatiko. G. buvo sakiusi, kad prieš grįždama į namus, tris dienas svečiavosi pas motiną. G. ėmė šaukti, kad ji pas jokią motiną nebuvo, ir trumpam išėjo iš buto į koridorių, tačiau greitai grįžo atgal ir, kai ji buvo ant lovos, griebė jai abiem rankom už kaklo ir maždaug dvi sekundes smaugė. Jai pavyko G. nustumti ir tuomet jis sudavė vieną kartą jai į dešinę veido pusę, tiksliai negali pasakyti kumščiu ar delnu, bet tai buvo smūgis ranka, ko pasėkoje pajuto skausmą. Ji pradėjo šauktis brolio pagalbos ir paėmusi telefoną paskambino į policiją. G. tai išgirdęs iš buto pabėgo, bet dar neatvykus policijos pareigūnams grįžo atgal ir pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, bandė apkabinti, jinai jį atstūmė, prašė susitaikyti, o bandydamas vėl apkabinti dantimis įkando į viršugalvį. Tą padaręs iš buto pabėgo, tačiau policija lauke jį sulaikė (b. l. 9);
-Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio R. K. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodytomis aplinkybėmis, kad 2015 m. liepos 2 d., apie 23.20 val., atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. R. N. nurodė, kad sugyventinis G. N. pradėjo ją smaugti, trenkė į veidą ir pabėgo. Pareiškėja atrodė apsiverkusi, akivaizdžių smurto žymių nesimatė. Kadangi, G. N. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, buvo panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės – antrankiai (b. l. 7-8 );
-2015 m. liepos 2 d. R. N. pareiškimu, kad sugyventinis G. N. būdamas neblaivus sudavė jai vieną kartą per veidą, apie dvi sekundes smaugė kaklą, vieną kartą dantimis įkando į viršugalvį (b. l. 3);
-2015 m. liepos 7 d. pranešimu Moterų krizių centrui, kuriame nurodyta, kad R. N. jau yra patyrusi smurtą nuo savo sugyventinio (b. l. 13);
-alkotesterio duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad G. N. 2015 m. liepos 3 d., 00.00 val., nustatytas 0,94 promilių girtumas (b. l. 16 ).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamasis G. N. 2015 m. liepos 2 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 0,94 promilės girtumas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smaugė sugyventinę R. N., sudavė jai vieną kartą ranka į dešinę veido pusę, įkando į viršugalvį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad yra sugyventiniai, gyvena kartu, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nuskalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad kaltinamasis 2014 m. gruodžio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta 1,87 promilės girtumas, tyčia vieną kartą ranka suspaudė sugyventinės R. N. veidą, tampė ją už plaukų ir vieną kartą delnu sudavė jai į veido sritį, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl tai tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad G. N. 2015 m. liepos 2 d., apie 23 val. smurtavo prieš savo sugyventinę.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. N. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi, trukme bei įpareigojimais sutinka (b. l. 53).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš artimą asmenį), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį G. N. – anksčiau teistas (b. l. 29-30), antrą kartą teisiamas už smurtą prieš sugyventinę R. N., administracine tvarka baustas (b. l. 25-26), registruotas Darbo biržoje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 48, 49), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b. l. 50).
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas dvejų metų bausmės laikotarpis, įpareigojant G. N. visą bausmės laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir gydytis nuo alkoholizmo, yra adekvatus padarytai nusikalstamai veikai.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu G. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. liepos 2 d., 23.43 val. iki 2015 m. liepos 3 d., 11.05 val. (1 para) (b. l. 14, 23). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam G. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b. l. 21, 22).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendžia:
G. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. N. galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Į bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką (1 parą), t. y. nuo 2015 m. liepos 2 d., 23.43 val. iki 2015 m. liepos 3 d., 11.05 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.