- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- 1A-61-350/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- A. R.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Petro Meidaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo A. R. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. R. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su L. V., atvirai pagrobė svetimą turtą: 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 17.45 val., UAB „O.“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), specializuotoje alkoholio savitarnos salėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, matant parduotuvės vedėjai J. J., L. V. atvirai pagrobiant butelį alkoholinio gėrimo – tekilos „Arandas PLATA WHITWE“, 1 l talpos, 20,99 Eur vertės, o A. R. kėsinantis pagrobti du butelius alkoholinio gėrimo – brendžio „Imperial fisnest XII BRANDY“, 0,7 l talpos, 14,17 Eur vieneto vertės, tačiau dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių pilnai neįvykdžius kėsinimosi, nes parduotuvės vedėja J. J., bandydama jį sulaikyti, atėmė vieną rankose turėtą alkoholinio gėrimo butelį, pasišalindamas iš parduotuvės pagrobė vieną butelį alkoholinio gėrimo – brendžio „Imperial fisnest XII BRANDY“, 0,7 l talpos, 14,17 Eur vertės, taip bendrais veiksmais UAB „O.“ padarė 35,16 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, skiriant viešuosius darbus. Nurodo, kad yra nelogiška už padarytą 20 Eur žalą sėsti į kalėjimą. Neigia, jog yra nusikaltimo iniciatorius. Jo bendrininkas L. V. po šio nusikaltimo padarė dar du nusikaltimus, tačiau skiriant bausmę į tai nebuvo atsižvelgta. Apeliantas tvirtina, jog gailisi dėl savo veiksmų, prisiima atsakomybę dėl to, ką padarė, nenori daryti naujų nusikaltimų, planuoja susitvarkyti gyvenimą, pabaigti 12 klasių. Teigia, jog dirbdamas viešuosius darbus būtų labiau užimtas ir darytų naudą savo miestui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras Ramūnas Bačiulis prašo šį skundą atmesti, nes A. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, jam parodytas teismo pasitikėjimas net du kartus atidedant bausmės vykdymą neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, A. R. buvo nusikaltimo iniciatorius, todėl laisvės atėmimo bausmė jam skirta visiškai pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ar kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės rūšimi, prašo skirti viešųjų darbų bausmę, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Šis vagystę kvalifikuojantis požymis rodo didesnį veikos pavojingumą ir esant šiam požymiui aplinkybė, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, ką savo skunde akcentuoja apeliantas A. R., jokios reikšmės neturi. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad A. R. kartu su bendrininku ryžosi viešoje vietoje, atvirai, matant kitam asmeniui pagrobti turtą, kurio vertė siekia tik 35,16 Eur, rodo nuteistojo asmenybės ciniškumą ir tai, jog jis yra linkęs nusikalsti net ir tuomet, kai iš nusikalstamos veikos gaunama nedidelė turtinė nauda.
7. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki 6 metų.
8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. R. skundžiamas nuosprendis yra šeštas. Ankstesniais nuosprendžiais jis taip pat buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas net du kartus atidėtas, paskutinį kartą – Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu. Tačiau toks teismo A. R. parodytas pasitikėjimas jo elgesiui aiškiai jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis savo netinkamo gyvenimo būdo nepakeitė, išvadų nepadarė ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė dar vieną naują tyčinį nusikaltimą, kartu dar ir pažeisdamas jam teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pažymėtina ir tai, kad A. R. yra eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, daugiausia padarytus nuosavybei, du administraciniai nusižengimai padaryti po ankstesniojo nuosprendžio, kuriuo atidėtas bausmės vykdymas, priėmimo (t. 1, b. l. 104-107).
9. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų bei įstatymų reikalavimų, anksčiau jam skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Sistemingai A. R. vykdomos nusikalstamos veikos ir teisės pažeidimai aiškiai rodo, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinis, o yra jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės paskirčiai įgyvendinti švelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmės rūšies šiuo atveju nebepakanka.
10. Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad nebėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslus A. R. atžvilgiu būtų galima pasiekti švelnesne nei laisvės atėmimas bausme, todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu už jo padarytą nusikaltimą skirdamas tokią bausmę, visiškai pagrįstai, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, tinkamai motyvavo jos skyrimą. Motyvai yra aiškūs, konkretūs ir išsamūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę ir padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai už jo padarytą veiką bus pasiekti skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra visiškai artimas įstatyme numatytos tokios bausmės minimumui. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka ir konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu A. R. paskirta bausmė ir savo rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
11. Nors nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, jog jis buvo šio nusikaltimo iniciatorius, tačiau toks teiginys atmetamas kaip prieštaraujantis L. V. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kad A. R. pasiūlė nueiti į parduotuvę ir pavogti alkoholio (t. 1, b. l. 62-63), bei paties A. R. parodymams, kad kalbėjo su L. V., jog vienintelis būdas gauti alkoholio yra jo pavogti (t. 1, b. l. 86-87). Be to, byloje nustatyta, kad A. R. kėsinosi pavogti du alkoholinio gėrimo butelius, kas rodo, kad jo indėlis į nusikaltimą buvo didesnis, todėl apylinkės teismas, motyvuodamas sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę, visiškai pagrįstai nurodė, kad apeliantas buvo nusikaltimo iniciatorius.
12. Nagrinėjamu atveju A. R. nusikaltimą, už kurį nubaustas skundžiamu nuosprendžiu, kaip minėta, padarė 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jam pagal BK 22 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirtos vienerių metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Sutinkamai su BK 64 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, privalo šią bausmę su bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, subendrinti taikant visišką ar dalinį bausmių sudėjimą.
13. Skundžiamu nuosprendžiu, skirdamas A. R. galutinę bausmę, pirmos instancijos teismas šią nuostatą iš esmės pritaikė taikydamas apeliantui šiuo atveju palankiausią galimą BK 64 straipsnyje numatytą bausmių bendrinimo būdą – bausmes ne tik bendrino dalinio sudėjimo būdu prie ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, bet ir pridėjo tik vieną mėnesį iš už naują nusikaltimą paskirtos, pritaikius BK 64¹straipsnio nuostatą ir bausmę sumažinus trečdaliu, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.
14. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pirmos instancijos teismas, prie anksčiau paskirtos bausmės pridėdamas tik 1 mėnesį iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės apelianto teisinę padėtį, to niekaip nemotyvuodamas, pagerino net labiau nei leidžia įstatymas – BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindu bausmės bendrinamos iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridėdama bausmės dalis, ir ši dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Tuo tarpu BK 50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra nuo trijų mėnesių. Tai reiškia, kad, sutinkamai su BK 64 straipsnio nuostatomis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, kai paskiriama terminuota laisvės atėmimo bausmė už nusikaltimą, padarytą per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, pridedama laisvės atėmimo bausmės dalis negali būti mažesnė nei trys mėnesiai.
15. Esant šioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir A. R. paskyrė aiškiai per švelnią savo dydžiu bausmę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama tik pagal nuteistojo skundą, ir, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata – kad apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo padėtį dėl to nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundo, šios pirmos instancijos teismo padarytos klaidos taikant baudžiamąjį įstatymą ištaisyti negali.
16. Apeliantas skunde tvirtina, kad jo bendrininkui buvo paskirta švelnesnė bausmė, nors po šio nusikaltimo L. V. dar du kartus nusikalto, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviena nusikalstama veika yra unikali tiek dėl savo požymių, tiek dėl ją padariusiojo asmenybės, todėl net tą pačią veiką padariusiems bendrininkams skirtos bausmės gali labai skirtis. Tokiu teisiniu reglamentavimo siekiama individualizuoti kaltininkams skiriamas bausmes, kad jos maksimaliai atitiktų siekiamus bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo švelninti A. R. bausmę tuo pagrindu, kad jo bendrininkui L. V. už tą patį nusikaltimą paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas.
17. Įvertinus minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma per griežta ir dėl to neteisinga, todėl skundžiamo nuosprendžio keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo ir A. R. apeliacinis skundas atmestinas.
18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.